Šis straipsnis skirtas apžvelgti plaukiko Giedriaus Titenio biografiją bei karjerą, jo pasiekimus Europos plaukimo čempionatuose ir kituose svarbiuose turnyruose, atskleidžiant jo įtaką Lietuvos plaukimo sportui.
Giedriaus Titenio Biografija ir Karjeros Pradžia
Giedrius Titenis gimė Anykščiuose. Jo tėvai - Alvidas Titenis (g. 1963 m.), verslininkas, ir Dalia Titenienė (g. 1960 m.), buhalterė ir verslininkė. G. Titenis turi brolį Mantą Titenį.
G. Titenis 2008-2013 m. neakivaizdžiai studijavo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakultete ir įgijo viešojo administravimo bakalauro išsilavinimą.
Nuo 2015 m. G. Titenis buvo Anykščių plaukimo sporto klubo „Vandenis“ narys. 1999-2016 m. jis treniravosi Anykščių baseine, kur jo treneris buvo Žilvinas Ovsiukas. 2016-2019 m. G. Titenis gyveno Austrijoje, kur jį varžyboms rengė treneris Dirkas Lange. 2019-2022 m. jis gyveno Kaune, kur treniravosi. Nuo 2022 m. G. Titenis vėl treniruojasi Anykščių baseine.
Giedrius Titenis (g. 1989 m. liepos 21 d. Anykščiuose) - plaukikas. 2008 m. baigė Mykolo Romerio universitetą. Anykščių plaukimo klubo „Vandenis“ auklėtinis (nuo 1999 m.). Treneris Žilvinas Ovsiukas.
Taip pat skaitykite: Šeima ir karjera
Anykščiai yra miestas šiaurės rytų Lietuvoje, už 110 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, 60 kilometrų į pietryčius nuo Panevėžio, 35 kilometrų į vakarus nuo Utenos. Ribojasi su Anykščių ir Janydžių viensėdžiais, Šeimyniškėlių, Naujųjų Elmininkų, Jurzdiko, Pašventupio, Šeimyniškių, Vėjeliškių, Ažupiečių, Šiekštelių, Lagedžių, Šlavėnų, Katlėrių, Liudiškių ir Keblonių kaimais. Įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos upių santakos į rytus ir į vakarus nuo Šventosios, centrinė miesto dalis - kairiajame, rytiniame Šventosios krante.
Ankstyvieji Pasiekimai
Jau jaunystėje G. Titenis demonstravo talentą plaukimo sporte. 2005 m. jis iškovojo bronzos medalį VIII Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Italijoje (200 m krūtine per 2 min. 21,12 sek.). Tais pačiais metais Lietuvos sporto žaidynių jaunučių plaukimo varžybose Vilniuje jis pelnė aukso medalį (100 m krūtine per 1 min.).
2006 m. Europos jaunių plaukimo čempionate Ispanijoje G. Titenis užėmė 5-ąją vietą (200 m krūtine per 2 min. 21,97 sek.). Tais pačiais metais jis dalyvavo XXVIII Europos plaukimo čempionate Budapešte (Vengrija), kur užėmė 35-ąją vietą (200 m krūtine per 2 min. 19,29 sek.).
2006 m. Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) Pasaulio jaunių (iki 17 metų) I plaukimo čempionate Rio de Žaneire (Brazilija) G. Titenis iškovojo bronzos medalį (200 m krūtine per 2 min. 16,57 sek.).
2007 m. Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) XII pasaulio vandens sporto šakų čempionate Melburne (Australija) G. Titenis užėmė 12-ąją vietą (100 m krūtine per 1 min. 1,48 sek., atrankoje per 1 min. 1,32 sek.). Tais pačiais metais Europos jaunių plaukimo čempionate Belgijoje jis iškovojo bronzos medalį (100 m krūtine per 1 min. 3,64 sek.).
Taip pat skaitykite: G. Masalskio gyvenimas
Dalyvavimas 2008 m. Europos Plaukimo Čempionate Eindhovene
2008 m. kovo mėn. G. Titenis dalyvavo XXIX Europos plaukimo čempionate Eindhovene (Olandija). Čia jis užėmė 25-ąją vietą (100 m krūtine per 1 min. 2,52 sek.) ir 27-ąją vietą (200 m krūtine per 2 min. 15,23 sek.).
Dalyvavimas Pekino Olimpinėse Žaidynėse
2008 m. rugpjūtį G. Titenis dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse, kur užėmė 12-ąją vietą (100 m krūtine per 1 min. 0,11 sek. - Lietuvos vyrų rekordas).
2008 m. birželį atvirame Lietuvos čempionate Vilniuje G. Titenis iškovojo aukso medalį (200 m krūtine per 2 min. 18,65 sek.) ir sidabro medalį (50 m krūtine per 29,98 sek. ir 100 m krūtine per 1 min.).
2008 m. lapkritį Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) pasaulio plaukimo taurės varžybų etape Stokholme (Švedija) G. Titenis užėmė 7-ąją vietą (200 m krūtine per 2 min. 10,67 sek., Lietuvos vyrų rekordas).
2008 m. gruodį XII Europos plaukimo čempionate 25 metrų baseine Rijekoje (Kroatija) G. Titenis užėmė 8-ąją vietą (200 m krūtine per 2 min. 9,31 sek., atrankoje per 2 min. 8,35 sek.).
Taip pat skaitykite: Giedriaus Drukteinio gyvenimo pokyčiai
Vėlesnė Karjera ir Pasiekimai
G. Titenis toliau sėkmingai dalyvavo įvairiose varžybose. 2009 m. jis iškovojo bronzos medalį 25-ojoje pasaulio studentų vasaros universiadoje Belgrade (Serbija) ir Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) XIII pasaulio vandens sporto šakų čempionate Romoje (Italija). 2011 m. jis laimėjo aukso medalius 26-ojoje pasaulio studentų vasaros universiadoje Šendžene (Kinija).
G. G. Titenis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu (2014 m.). Jis buvo išrinktas populiariausiu 2008 ir 2009 metų anykštėnu ir geriausiu 2009 metų Lietuvos sportininku.
G. Titenio Dalyvavimas Europos Čempionatuose
Giedrius Titenis dalyvavo Europos čempionatuose 50 m baseine: 2006 m. Budapešte (Vengrija) plaukdamas krūtine 50 m užėmė 51 vietą, 100 m - 53 vietą, 200 m - 35 vietą, 50 m laisvuoju stiliumi - 50 vietą, 50 m nugara - 51 vietą; 2008 m. Eindhovene (Olandija) krūtine 50 m - 38 vietą, 100 m - 25 vietą, 200 m - 27 vietą, 4 × 100 m kombinuotąją estafetę - 14 vietą.
Taip pat dalyvavo Europos čempionatuose 25 m baseine: 2006 m. Helsinkyje (Suomija) 50 m laisvuoju stiliumi - 45 vietą, krūtine 50 m - 45 vietą, 100 m - 47 vietą ir 200 m - 32 vietą, 4 × 50 m estafetę laisvuoju stiliumi - 13 vietą; 2007 m. Debrecene (Vokietija) krūtine 50 m - 41 vietą, 100 m - 32 vietą ir 200 m - 25 vietą; 2008 m. Rijekoje (Kroatija) krūtine 50 m - 29 vietą, 100 m - 13 vietą ir 200 m - 8 vietą.
Pasiekimai Lietuvos ir Baltijos Šalių Čempionatuose
Giedrius Titenis yra Lietuvos 200 m (2008, 2009) ir 50 m (2009) plaukimo krūtine čempionas, Baltijos šalių 200 m plaukimo krūtine, estafečių 4 × 100 m laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m kombinuotosios (2009) čempionas.
Pasaulio Universiadų Medaliai
Pasaulio universiadų 200 m plaukimo krūtine bronzos (2009 m. Belgradas, Serbija), 100 ir 200 m plaukimo krūtine aukso (2011 m. Šenženis, Shenzhen, Kinija) medalininkas.
Plaukimo Sporto Populiarinimas Lietuvoje
Giedrius Titenis reikšmingai prisidėjo prie plaukimo sporto populiarinimo Lietuvoje. Jo pasiekimai įkvėpė jaunąją kartą siekti aukštumų plaukimo sporte.
Jaunieji talentai Lietuvos plaukime
Lietuvos plaukimo čempionate sužibėjęs šešiolikmetis Tajus Juška ne tik pagerino vaikinų iki 17 metų Lietuvos rekordą 100 m plaukimo peteliške rungtyje, bet ir nugvelbė auksą iš Dano Rapšio 100 m plaukime laisvuoju stiliumi. Tie, kas domisi plaukimu, į T. Jušką dėmesį atkreipti galėjo jau ir anksčiau. Pasak P. T. P., „Tik tada jis išsiskyrė savo fiziniais duomenimis, o dabar išsiskiria savo charakteriu, savo darbo etika. Labai tvirtas psichologiškai. Tai jį ir išskiria, aš manau, iš tokio pat amžiaus sportininkų ir plaukikų“.
Pasak P. T. P., „Jis galės plaukti ar peteliške, ar laisvuoju stiliumi. Jis dabar tarp bendraamžių gali plaukti viską, taip pat ir 200 m laisvuoju stiliumi. Pasak P., liepos mėn. bus Europos jaunimo čempionatas.
Pasak P., „Visi galvoja, kad jis dar šešiolikmetis vaikas. Bet jis jau turi psichologinių iššūkių. Ir su jais puikiai susitvarko. Juk ir prieš Europos jaunimo čempionatą praeitais metais jis sirgo plaučių uždegimu. Tai jis realiai dvi ar tris savaites prieš čempionatą tik pradėjo plaukti. Prieš tai neplaukė irgi turbūt dvi ar tris savaites. Ir jis persirgęs plaučių uždegimu laimėjo pirmą vietą laisvuoju stiliumi“.
Pasak P., „Jis nori likti Lietuvoje. Nori plaukti su mumis visada. Rūtos, kitų sportininkų atveju mes neturėjom dar tiek baseinų. Nei ilgojo vandens. Kiek turėjom, tai Alytų ir seną Lazdynų. Dabar mes norim šituos talentus išlaikyti, turėti jų priežiūrą“. Pasak jo, siekiama Lietuvoje turėti didelę bendrą bazę, kurioje kartu galėtų treniruotis tiek patyrę plaukikai, tiek jaunieji Lietuvos sportininkai. Treneris sako, kad jaunimo, kuris galės pakeisti D. Rapšį ar R.
„Praeitą savaitę Domas Vilimas pagerino beveik 20 metų trukusį rekordą, 200 m plaukimo krūtine. Čia jau kur Giedrius Titenis 2009 m., rodos, trečią vietą pasaulio čempionate užėmė. Toliau Smiltė Plytnikaitė, kuri kovojo iki pat galo su Kotryna Teterevkova. „Ji labai stipri, turi labai daug Lietuvos rekordų. Tai aš tikiuosi, kad ji ves mūsų olimpinę, tikiuosi, olimpinę, estafetę moterų į 2028 m. Los Andželą, - šypsosi treneris. - Taip pat norėčiau išskirti mūsų merginas, plaukiančias 200 m laisvuoju stiliumi. Jos su mumis buvo ir Egipto stovykloje prieš šitas varžybas. Šitą nuotolį akcentavome, nes mūsų rinktinės planas, kad mes turėtume ne tik 4 po 200 m laisvuoju stiliumi vyrų estafetėje, bet ir moterų.
Pasak D., „Jis visa jėga nesportavo apie du mėnesius. Dabar mes tiktai pradėjom nuo kovo mėnesio stipriai plaukti. Tie rezultatai šiaip labai stiprūs. 200 metrų, aš turiu omeny. P. Povilionis sako, kad pagrindinis metų startas Lietuvos plaukikų laukia Singapūre. Planuojama, kad ten vyksiančiame pasaulio čempionate galėtų dalyvauti 10-14 plaukikų iš Lietuvos. Intensyvi vasara laukia ir T. Juškos. „Jo lauks treniruotės kalnuose. Tada iš ten Europos jaunimo čempionatas. Grįžimas atgal į Lietuvą porai savaičių. Tada aklimatizacija į pasaulio čempionatą, grįžimas į Lietuvą, aklimatizacija ir pasaulio jaunimo čempionatas. Tai visa tokia vasara laukia labai stipri jaunimui, kuris gali dalyvauti visuose trijuose čempionatuose.
Anykščiai - G. Titenio Gimtinė
Anykščiai yra rajono savivaldybės (nuo 1950 m.), seniūnijos (nuo 1995 m.) ir parapijos (nuo XV a. vidurio) centras. Anykščių vardas yra hidroniminės kilmės vietovardis, kilęs nuo upelio vardo Anykšta. Pirmą kartą raštuose gyvenamoji vietovė Anykščių vardu minima 1442 m. lapkričio 7 dienos rašte kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras.
Tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis (1427-1492) lankėsi savo dvare Anykščiuose ir čia surašė vieną savo dokumentą, pateikiamą Lietuvos metrikoje. XV a. antrojoje pusėje jau minimas ir Anykščių miestelis, vėliau - valsčius.
XVI a. pradžioje, po Kazimiero Jogailaičio sūnaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1460-1506) mirties, vyro jai dovanotame Anykščių dvare buvo apgyvendinta jo našlė kunigaikštienė Elena (Jelena Ivanovna, 1476-1513) - Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III duktė, keliolika metų buvusi Lietuvos stačiatikių bendruomenės globėja. Nuo to laiko iki šiol žinoma Anykščių stačiatikių bendruomenė. XVI a. Anykščius dalijosi dvaras, kuriam priklausė didžioji dalis, ir klebonas, valdęs mažesniąją dalį, tos ribos buvo nustatytos 1507 m. 1516 m. dvaras su miesteliu įkeistas Radvilos Astikaičio anūkui Mikalojui Radvilai II (1470-1521). 1566 m. miestelis degė.
XIX a. minimas valstybinis dvaras, kuriam priklausė 98 dešimtinės žemės ir 44 dešimtinės miško, 1885 m. duomenimis, dvaras buvo išnuomotas valdytojui Kasperavičiui. 1792 m. sausio 17 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798) suteikė Anykščiams miesto teises (po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. jos buvo panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių Šv. Jono Nepomuko statula. 1970 m. rugpjūčio 24 d. buvo patvirtintas atkurtas Anykščių herbas, šventojo figūrą pakeitus mergina, laikančia dešinėje rankoje leliją, kairėje - atverstą knygą (autorius - dailininkas Vytautas Kalinauskas). 1992 m. lapkričio 4 d. įteisintas atkurtas istorinis Anykščių herbas su Šv.
Tiltas per Šventąją Anykščių centre yra žinomas nuo XVIII a. pabaigos. Iki XX a. pradžios ties šia upės vieta buvo statomi mediniai tiltai, 1931-1932 m. pastatytas geležinis tiltas, pavadintas Vyskupo Antano Baranausko tiltu. 1944 m., karui baigiantis, jis buvo susprogdintas, jo vietoje pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas, stovintis iki šiol. Apie 1972 m. tiltas buvo išplatintas, 2007 m. - rekonstruotas, grąžinant jam ir Vyskupo A. Baranausko vardą. 1931 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Anykštos upelį, stovintis iki šiol. 1998 m.
XIX a. pirmojoje pusėje miestelis sparčiai augo, tuo metu susiformavo jo planinė struktūra, senamiestyje išlikusi iki šiol. Nuo 1993 m. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvės. 1897-1899 m. pro Anykščius buvo nutiestas siaurasis (750 mm pločio vėžės) geležinkelis Panevėžys-Švenčionėliai. Tuo metu buvo pastatytas medinis tiltas, 1936-1937 m. - kniedytas geležinis 96 metrų ilgio trijų angų tiltas per Šventąją, apie 1901 m. - ir Anykščių geležinkelio stotis. Siaurojo geležinkelio ūkinė veikla sumenko ir nutrūko XX a. pabaigoje, šiuo metu jis naudojamas vien turizmo ir pramogų veiklai, vasaros sezono metu viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ rengia reguliariuosius traukinio reisus maršrutais Anykščiai-Rubikiai ir Anykščiai-Troškūnai.
Stotyje ir jos teritorijoje nuo 1999 m. veikia A. Baranausko ir A. 1902 m. Anykščiuose buvo pastatyta medinė užtvanka, 1910 m. įrengtas vandens malūnas su pirmąja Aukštaitijoje ir antrąja Lietuvoje hidroelektrine. 1919-1920 m. Jono Karvelio iniciatyva užtvanka ir elektrinė buvo rekonstruota, paskui dar kartą rekonstruota 1947 m. ir iki 1969 m. tiekė Anykščiams elektrą. Senosios medinės užtvankos vietoje 1986 m.
1919-1947 m. Anykščiai buvo valsčiaus centras, priklausė Utenos apskričiai. 1919 m. liepos 7 d. į pirmąjį posėdį susirinkusi valsčiaus atstovų taryba, pirmininku išsirinkusi mokytoją Joną Puodžiūną, o viršaičiu - Juozapą Avižienį, pradėjo Anykščių savivaldos tradiciją. 1938 m. Anykščiams vėl buvo suteiktos miesto teisės bei pripažintas kurorto statusas (nuo 2007 m. - kurortinė vietovė). 1947 m. gruodžio 21 d. suformavus naują Anykščių apskritį, 1947-1950 m.
Nuo 1950 m. birželio 20 d. iki šiol Anykščiai yra rajono centras. Dabartinė rajono teritorija buvo suformuota 1959-1962 m., panaikinus gretimus Troškūnų ir Kavarsko rajonus ir prijungus jų teritorijas, jos dydis - 1764,881 kvadratinio kilometro. Nuo 1995 m. Anykščių rajonas priklauso atkurtai Utenos apskričiai. Nuo 1990 m. Anykščių rajone dabar dirba 10-osios kadencijos savivaldybės taryba.
Anykščių rajono vadovais dirbo: 1990-1995 m. - Tarybos pirmininkas Antanas Gražys ir rajono valdytojas Algimantas Dačiulis, 1995-1997 ir 1997-2000 m. - meras Saulius Nefas, 2000-2001 m. - meras Leonas Alesionka, 2001-2003 ir 2003-2004 m. - meras Darius Gudelis, 2004-2007 m. - meras Alvydas Gervinskas, 2007-2011 ir 2011-2015 m. - meras Sigutis Obelevičius, 2015-2019 m. - meras Kęstutis Tubis, 2019-2023 m. - meras Sigutis Obelevičius. Dabar Anykščių rajono savivaldybės taryba iš 25 narių išrinkta 2023-2027 metų kadencijai, tiesiogiai išrinktas meras Kęstutis Tubis, vicemere nuo 2023 m. paskirta Audronė Savickienė, antruoju vicemeru nuo 2024 m. paskirtas Dainius Žiogelis, administracijos direktore nuo 2025 m.
Nuo 1995 m. iki šiol Anykščiai yra ir Anykščių seniūnijos, apimančios Anykščių miesto apylinkes, centras. Seniūnijai priklauso 101 kaimas ir 8 viensėdžiai, joje yra 3664 gyventojai (2011 m.). Nuo 2009 m. seniūnijoje yra 11 seniūnaitijų. Anykščių seniūnijos seniūno pareigas 2004-2019 m. ėjo ir nuo 2019 m. rugsėjo vėl eina Eugenijus Pajarskas. Anykščių miesto seniūnijos nėra, nuo 2017 m. Anykščiai yra Anykščių regioninio parko, užimančio 16,3 tūkst. hektarų plotą, centras (nuo 1992 m.).
Anykščiuose, istorinės miesto mokyklos pastate, 1997-2022 m. veikė regioninio parko direkcija (direktorius - Kęstutis Šerepka), nuo 2012 m. atvertas lankytojų aptarnavimo centras su modernia ekspozicija, pristatančia Anykščių regioninio parko vertybes. Ši įstaiga 2015 m. įrengė ir eksploatuoja Anykščių šilelio Medžių lajų tako kompleksą. Nuo 2022 m.
#