Kodėl vaikas miega išsižiojęs? Priežastys, pavojai ir efektyvūs sprendimai

Miego kokybė - vienas svarbiausių faktorių, lemiančių vaiko fizinę ir emocinę sveikatą. Neretai tėvai susiduria su problema, kai vaikas miega išsižiojęs. Šis įprotis gali atrodyti nekaltas, tačiau ilgainiui gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių. Straipsnyje išnagrinėsime pagrindines šio reiškinio priežastis, galimus padarinius ir būdus, kaip padėti vaikui taisyklingai kvėpuoti miego metu.

Kreivi dantys ir netaisyklingas sąkandis: ar tai susiję su kvėpavimu per burną?

Pastebima tendencija, jog vaikų, turinčių netaisyklingai besivystantį sąkandį, skaičius nuolat auga. Susigrūdę (kreivi) dantys - tai ne atsitiktinumas, o simptomas, rodantis, kad vaiko žandikauliai ir veidas vystosi netinkamai. Myofunctional Research Co. (MRC) kompanijos tyrimai atskleidė, kad pagrindinės dantų kreivumo priežastys yra žalingi įpročiai: kvėpavimas per burną, netaisyklingas rijimas ir netinkama liežuvio, skruostų bei lūpų raumenų funkcija. Šiuos įpročius būtina koreguoti kuo anksčiau, siekiant išvengti didesnių problemų ateityje.

MRC siūlo Myobrace aparatus, kurie treniruoja pacientą kvėpuoti per nosį, nukreipia liežuvį į teisingą padėtį viršutiniame žandikaulyje ir keičia netaisyklingą rijimą, tuo pačiu aktyviai tiesindami dantis. Šie aparatai nešiojami dvi valandas per dieną ir nakties miego metu.

Kvėpavimas per burną: priežastys ir pasekmės

Mums natūralu kvėpuoti per nosį. Jei pastebime, kad mažylis nuolat (ne tik tada, kai serga sloga) miegodamas kvėpuoja per burną, tai gali reikšti, jog dėl kažkokių priežasčių jam sunku kvėpuoti per nosį. Kvėpavimas per burną gali būti sąlygotas įvairių priežasčių:

Padidėję adenoidai arba tonzilės. Šios limfoidinio audinio sankaupos gali užblokuoti kvėpavimo takus.
Alergijos. Sloga arba gleivių susikaupimas nosies ertmėje dėl alergijos gali apsunkinti kvėpavimą per nosį.
Anatominės problemos. Kreiva nosies pertvara, dažnai atsirandanti dėl gimdymo traumos, gali trukdyti normaliam kvėpavimui.
Žindymo trukmė. Kūdikiai, kurie nebuvo žindomi arba buvo žindomi trumpiau nei 3 mėnesius, gali būti labiau linkę kvėpuoti per burną. Žindymas skatina taisyklingą burnos ir liežuvio raumenų darbą.
Žalingi įpročiai. Ilgai naudojamas čiulptukas, buteliukas, piršto čiulpimas ir kiti panašūs įpročiai gali paskatinti kvėpavimą per burną.
Trumpas liežuvio pasaitėlis. Dėl per trumpo pasaitėlio vaikas negali pakelti ir laikyti liežuvio teisingoje pozicijoje prispausto prie gomurio.
Miego apnėja. Jei vaikas miegodamas knarkia, tai gali būti miego apnėjos požymis - būklės, kai viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami.

Kvėpavimas per burną turi įtakos deguonies įsisavinimui. Kvėpuojant per burną nesigamina azoto oksidas, kuris plečia kraujagysles ir gerina deguonies įsisąvinimą.

Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia

Kvėpavimas per burną, ypač miego metu, gali turėti įvairių neigiamų pasekmių:

Nepakankamas deguonies aprūpinimas. Dėmesio! Kai vaikas kvėpuoja per burną, smegenys ir visas organizmas neaprūpinamas pakankamu kiekiu deguonies.
Sutrikęs miegas. Dėl mažesnio kvėpavimo efektyvumo miegas tampa paviršutiniškesniu ir sunkiau panirti į gilų miegą. Miegant išsižiojus, nukenčia miego kokybė, per naktį pakankamai nepailsi nervų sistema. Miegant išsižiojus, apatinis žandikaulis yra atmetamas atgal, dėl ko susiaurėja kvėpavimo takai ir vaikas pradeda knarkti. Kartais prasideda netgi miego apnėja. Dėl tos priežasties vaikas visiškai nepailsi nakties miego metu. Kas įdomiausia, kad toks poilsio trūkumas sukelia tuos pačius simptomus kaip ir hiperaktyvumo sindromas. Berniukas nesugeba susikaupti mokykloje, užsnūsta pamokos metu, kvėpuoja per burną.
Burnos džiuvimas. Kvėpuojant per burną sumažėja seilių, todėl bakterijos ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus, didėja dantų ėduonies ir dantenų uždegimo rizika.
Netaisyklingas žandikaulio vystymasis. Užsičiaupus liežuvis remiasi į gomurį ir lemia jo, o kartu ir žandikaulio bei kitų veido kaulų normalų vystymąsi. Jei vaikas yra išsižiojęs, liežuvis niekaip negali būti savo taisyklingoje pozicijoje - t.y. „ilsėtis“ prigludęs prie gomurio. Ilgainiui šis blogas įprotis įtakoja siaurą viršutinio žandikaulio vystymąsi, sutrumpėjusį apatinį žandikaulį, o nuolatiniame sąkandyje - susigrūdusius dantis ir netaisyklingą veido profilį. Neteisingai veikiant veido raumenims, esant netinkamai liežuvio padėčiai, taip pat turint įprotį kvėpuoti per burną, žandikauliai neužauga iki jiems genetiškai užprogramuoto dydžio.
Veido pokyčiai. Nuolatinis kvėpavimas per burną miegant lemia atviro sąkandžio ir siauro viršutinio žandikaulio formavimąsi, dantų susigrūdimą, veidas tampa pailgas, šypsantis matosi viršutinės dantenos. Vaikui bandant susičiaupti, veido raumenys nenatūraliai įsitempia, o besistengiant padidinti kvėpavimo takų praeinamumą, galva palinksta į priekį ir formuojasi ydinga laikysena. Kas svarbiausia, kad dėl šio ydingo įpročio šešių ar septynių metų gražus vaikas visiškai toks nebeatrodo įžengus į paauglystę.
Kitos problemos. Suprastėjusi miego kokybė ir nuovargis gali lemti prastesnę fizinę ir emocinę sveikatą, negebėjimą susikaupti, suprastėjusius mokymosi rezultatus ir pan.

Ką daryti, jei vaikas miega išsižiojęs?

Jeigu pastebėjote, kad vaikas kvėpuoja per burną, apie tai informuokite vaiko gydytoją ir odontologą. Svarbu nustatyti priežastį ir imtis tinkamų priemonių. Gydymas gali būti kompleksinis ir apimti:

Priežasties šalinimą. Būtina šalinti priežastis, neleidžiančias kvėpuoti per nosį. Tai gali būti lėtinių alergijų gydymas, adenoidų ar tonzilių šalinimas.
Miofunkcinę terapiją. Ši terapija padeda koreguoti netinkamus burnos raumenų įpročius ir išmokyti taisyklingai kvėpuoti. Taigi visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas LOR ar kitą reikiamą specialistą.
Ortodontinį gydymą. Ortodontinis gydymas gali būti reikalingas, jei kvėpavimas per burną sukėlė dantų ir žandikaulių anomalijas.
Chirurginį gydymą. Jo metu šalinamos kliūtys, neleidžiančios vaikui kvėpuoti per nosį.
Burnos teipavimą nakčiai. E. Vitaitė įspėja, jog „Svarbu prieš taikant tokį metodą būti tikram, kad kvėpuojama dėl įpročio, o ne dėl medicininės problemos. Dažniausiai burnos teipavimą paskiria specialistas, kuris specializuojasi miofunkcinėje terapijoje.

Papildomi patarimai

Prieš miegą išvalykite nosį. Tai padės užtikrinti, kad nosies kanalai būtų atviri.
Skatinkite kvėpavimą per nosį dienos metu. Priminkite vaikui, kad kvėpuotų per nosį, ypač kai jis yra ramus. Labai svarbu stebėti, kad vaikas nekvėpuotų per burną.
Užtikrinkite tinkamą aplinką miegui. Kambaryje turi būti vėsu, tamsu ir tylu. Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą.
Svarbus kuo ilgesnis kūdikio maitinimas krūtimi, nes žindomo vaiko veido raumenys ir žandikauliai yra priversti dirbti.
Kai vaikutis jau turi dantukus, reikia duoti kramtyti kuo daugiau kieto maisto.
Mokykite vaikus taisyklingos liežuvio padėties, lūpų ir skruostų pratimų, kvėpavimo per nosį.

Kūdikio miegas: svarbūs aspektai

Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Tiesa, neretai miego nauda, o tiksliau - jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai - yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Kalbant apie visą mažylio dieną, labai svarbu suprasti, kad vaiko nuotaiką ir miego kokybę lemia ne tik išmiegotos valandos, bet ir tai, koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp miegų. Per trumpas būdravimo laikas gali lemti, kad vaikas tiesiog nenorės miegoti, o per ilgas - nuves į pervargimą, neramų užmigimą ir dažnus prabudimus.

Miego trukmė pagal amžių

Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą visada verta mąstyti dviem kryptimis: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių būdravimo laikas tarp šių miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei būdravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė. Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio. Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?

Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą.
Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų.
5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas.
Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas.

Miego regresas

Kurį laiką mažylis miega tiksliai it laikrodukas, tarsi pats būtų susipažinęs su specialistų rekomendacijomis, kiek laiko jo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bei kada idealiausias laikas poguliams. Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Prie šių veiksnių labai glaudžiai prisideda ir tai, kaip dienos metu atrodo kūdikių būdravimo laikas. Jei po nakties miego ar pogulio mažylis ilgiau būdrauja - su juo daug keliaujama, žaidžiama, jis nuolat patiria stiprius įspūdžius ir nėra laiku migdomas, net ir nedidelis miego regresas gali pasireikšti gerokai ryškiau. Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis. Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.).

Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau. Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškianį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Ką daryti? Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę. Pertvarkant dienotvarkę, verta ne tik trumpinti ar ilgininti pogulius, bet ir peržiūrėti, kaip išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas tarp jų. Kartais užtenka vos 10-15 minučių sutrumpinti ar pailginti būdravimo intervalą prieš konkretų miegą, ir miego regresas tampa gerokai švelnesnis.

Savarankiškas miegas

Su pavydu, prisiminusi savo jau eiline tapusia bemiegę naktį, klausotės, kaip draugė (žinoma, visa švytinti ir ne juodais paakiais!) džiūgauja, jog jos vaikas išmiega visą naktį. Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių. Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“.

Jei tokį klausimą pateiktumėte prieš vaikeliui gimstant ir sureaguotumėte į specialisto nuomonę, jog, dėl visos eilės priežasčių (pradedant saldžiu miegu ir baigiant intymaus gyvenimo su antrąja puse kokybe), miegas kartu su vaiku nėra rekomenduojamas, tikėtina, išvengtumėte visos eilės problemų. Patikėkite, užtenka vos poros kartų pasiimti mažylį pas save ir vaikutis prie to pripras. Tikėtina, jog ir Jūs. Tiesa, smagu tol, kol nesusiduriama su vaiko, o kartu - ir visos šeimos miego problemomis. Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Vadinasi, jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę.

Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas. Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti.

Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje

Pervargimas ir kūdikių būdravimo laikas

Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“. O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio. Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą.

Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi.

Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių.
3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos.
9 mėnesių kūdikis - 3 valandos.

Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau.

Dienos miegas

Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego. Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį.

tags: #vaikas #miega #issiziojes