Dvynių gimimas - ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir kokie veiksniai tam turi įtakos. Šiame straipsnyje panagrinėsime dvynių atsiradimo mechanizmus, tipus, tikimybes ir veiksnius, turinčius įtakos dvynių gimimui, taip pat aptarsime mitus ir faktus, susijusius su dvyniais.
Dvynukų tipai: identiški ir neidentiški
Prieš kalbant apie tikimybę susilaukti dvynių, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės jų rūšys: monozigotiniai (identiški) ir dizigotiniai (neidentiški).
Monozigotiniai dvyniai (identiški)
Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai) susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis pačioje vystymosi pradžioje, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Abiejų jų genetinė informacija taip pat yra identiška. Taigi, identiškų dvynių genai, fizinės savybės ir lytis sutampa.Identiški dvyniai paprastai dalijasi viena placenta.
Identiškų dvynių dažnumas, palyginti su neidentiškais, yra apie 30 proc. Mokslas negali paaiškinti, kodėl nutinka vienaip ar kitaip. Tiesiog tam kiaušinėliui „susišvietė“, kad jam reikia pasidalyti per pusę.
Priklausomai nuo to, kada zigota pasidalija, identiški dvyniai gali turėti skirtingas placentas ir vandenų maišus. Jeigu zigota pasidalija pusiau 1-4 dieną nuo apvaisinimo, tie du skirtingi pradai (kol kas jų negalima pavadinti embrionais) vystosi panašiai kaip dizigotiniai dvyniai. Jie visada būna vienos lyties, kiekvienas turi savo placentą ir savo virkštelę, savo vaisiaus vandenų maišą, kitaip tariant, yra pakankamai autonomiški. Tokių dvynių pasitaiko retai - tik apie 20 proc. atvejų.Jeigu zigota pasidalija pusiau nuo 4 iki 7 dienos, tie dvyniai turi tą pačią placentą, bet atskirą vandenų maišą ir dažniausiai po atskirą virkštelę. Tokių susiformuoja apie 75 proc. Dar vienas variantas: kai atsidalijimas vyksta 8-14 dieną, dvyniai gauna vieną placentą, vieną vandenmaišį, gali būti net suaugusios virkštelės, bet tai pasitaiko rečiau. Šitokie dvyniai labai glaudžiai susiję, nes murdosi tame pačiame vandens apvalkale. Jų pasitaiko retai - tik 5 proc. iš visų identiškų dvynių atvejų. Jeigu atskyrimas įvyksta dar vėliau - po 14 dienos nuo apvaisinimo, tuomet jau gresia pavojus jiems suaugti atskiromis kūno dalimis, tuomet ir gimsta Siamo dvyniai, bet taip nutinka itin retai.
Taip pat skaitykite: Dizigotinių dvynių genetika
Ši rūšis yra retesnė ir nepriklauso nuo paveldimumo.
Dizigotiniai dvyniai (neidentiški)
Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Neidentiški dvyniai gimsta kur kas dažniau negu identiški, t. y. dizigotiniai dvyniai gimsta 70 proc. dvynukų susilaukusių šeimų, monozigotiniai - 30 proc. šeimų.
Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais.
Neidentiškų dvynių atveju apvaisinamos dvi moters kiaušialąstės, kiekviena jų turi savo genetiką, istoriją, kitaip tariant, kiekvienam po savo rinkinį. Tie dvyniai, nors užsimezgė kartu, gims kartu, yra visiškai skirtingi - tiesiog kaip broliai ar seserys, gimę skirtingu laiku. Paprastai tariant, šitame procese dalyvauja dvi atskiros kiaušialąstės, kurias apvaisina du spermatozoidai, susiformuoja dvi skirtingos gyvybės, kurios tiesiog dalijasi viena gimda, bet kiekviena turi savo „namelį“, savo placentą, savo virkštelę. Abu yra absoliučiai vienas nuo kito autonomiški, jie vadinami dizigotiniais dvyniais.
Kiti variantai
Labai retai, bet pasitaiko, kai šeimoje vienu metu gimsta 3, 4 ir daugiau naujagimių. Jie gali būti ir identiški, ir neidentiški, gali pasitaikyti ir skirtingų derinių, pavyzdžiui, du iš trynukų gali būti identiški, o vienas - ne.
Taip pat skaitykite: Viskas apie dvynių gimimą
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką dvynukų gimimui
Yra keletas veiksnių, kurie gali padidinti tikimybę susilaukti dvynių.
Paveldimumas
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. Genetika. Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai yra susiję su paveldimumu, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti.
Motinos amžius
Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Tai atsitinka dėl to, kad su amžiumi didėja tikimybė, kad per vieną ovuliacijos ciklą išsiskirs daugiau nei viena kiaušialąstė.Statistiniais duomenimis, vos 2 proc. vyresnių nei 25 m. moterų pagimdo dvynius, o jau 5 proc. 35-39 m. moterų susilaukia dvynių. Jei esate vyresnio amžiaus ir vis dar vaisinga, tikimybė susilaukti dvynių padidėja - net 7 proc. vyresnių nei 40 m. moterų pagimdo dvynius. To priežastis gali būti folikulus stimuliuojantis hormonas, kurio vyresnių nei 35 m. moterų organizme gaminasi daugiau, todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.
Kūno sudėjimas
Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Nors šis ryšys nėra pilnai suprantamas, manoma, kad papildomas kūno riebalų kiekis gali turėti įtakos hormonų lygiui. Moters amžius. Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė. Rasė. Antsvoris. Antsvoris ir nutukimas, kuomet KMI yra didesnis, nei 30, siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika.
Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Tyrimai rodo, kad aukštų moterų organizme yra daugiau hormono somatomedino C, kuris dar vadinamas į insuliną panašiu augimo faktoriumi (IGF-1). Aukštesnių žmonių organizme didesnis kiekis IGF.
Taip pat skaitykite: Dvynių susilaukimo veiksniai
Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.
Pagalbinis apvaisinimas
Moterims, kurios naudoja pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip IVF (in vitro apvaisinimas), dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, nes procedūros metu į motinos gimdą įdedama daugiau nei vienas embrionas. Viena priežasčių yra ta, kad vis daugiau tėvų naudojasi medicinos technologijomis reprodukcijos tikslais tokiomis kaip in-vitro (mėgintuvėlyje) apvaisinimas. Šios technologijos padidina tikimybę susilaukti kūdikio apvaisinant ir implantuojant daugybę embrionų, o tai padidina tikimybę susilaukti daugiau nei vieno kūdikio. Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų. Manoma, kad nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimų pagausėjimas dviem trečdaliais susijęs su dirbtiniu apvaisinimu ir ovuliaciją stimuliuojančiais vaistais.
Kiti veiksniai
Kiti veiksniai, kurie gali turėti įtakos dvynių gimimui:
- Prieš tai buvęs daugiavaisis nėštumas.
- Nėštumų skaičius. JAV nėštumo asociacijos duomenimis, jei moteris ne kartą gimdžiusi, didesni šansai susilaukti dvynių.
- Pilnavertė mityba. Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę.
- Hormoninių tablečių vartojimo nutraukimas. Šansų pagimdyti dvynius padaugėja ir tokiu atveju, jei neseniai nustojote vartoti hormonines tabletes. Kol organizmas pratinasi prie hormonų lygio, nustojus vartoti kontraceptines piliules, didėja tikimybė, kad per ovuliaciją organizmas pagamins kelis kiaušinėlius.
- Žindymas krūtimi. Jei maitinote krūtimi pirmus savo kūdikius, vėliau daugėja šansų pagimdyti dvynius. O kuo ilgiau žindėte, tuo didesnė tikimybė pagimdyti dvynius. Taip yra dėl didelio IGF polipeptido lygio krūtimi maitinančių moterų organizme.
- Folio rūgšties vartojimas. Jei prieš pastojimą ir po jo vartojote daug folio rūgšties papildų, tai didina tikimybę susilaukti dvynių.
- Pieno produktų vartojimas. Yra tyrimų, rodančių, kad valgant pieno produktų moterims penkis kartus padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Galbūt taip yra todėl, kad piene yra polipeptido IGF, o jis didina kiaušidžių jautrumą folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH) ir skatina ovuliaciją.
Geografinė vietovė ir etninė kilmė
Tyrimai rodo, kad dvynukų gimimo tikimybė skiriasi priklausomai nuo geografinės vietovės ir etninės kilmės. Pavyzdžiui, Afrikos tautose dvynukai gimsta dažniau, o Azijos tautose - rečiau. Šiaip žmonijos populiacijoje dvynių gimsta vienas iš 100, tas skaičius svyruoja priklausomai nuo etninės prigimties. Tarp juodaodžių dvynių gimsta dažniau - vienas iš 25-50, o, tarkime, tarp Azijos atstovų, konkrečiai japonų, - vienas atvejis iš 155.
Tikimybė susilaukti dvynukų: skaičiai ir faktai
Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo anksčiau minėtų veiksnių.
- Neidentinių dvynukų tikimybė: 1 iš 60 gimdymų.
- Identinių dvynukų tikimybė: 1 iš 250 gimdymų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dvynukų gimimo tikimybė yra didesnė tais atvejais, kai derinami keli aukščiau minėti veiksniai. Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Palyginus su panašiais duomenimis, gautais iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio, pasirodo, kad dabar dvynukai gimsta 30 procentų dažniau, nei minėtu laikotarpiu. Kitaip tariant, devintajame dešimtmetyje iš 1000 gimdymų 9,1 karto gimdavo dvynukai - kai tuo tarpu dabar šis rodiklis siekia 12.
Dvynių nėštumo priežiūra ir rizikos
Kiekvienas nėštumas yra iššūkis moters kūnui, tačiau laukiantis dvynių jam tenka nudirbti dvigubą darbą. Dvynių besilaukiančios moteris priauga daugiau svorio, apie 17-20 kg (besilaukiančios vieno vaikelio - 8-13 kg), jas dažniau kamuoja pykinimas, graužia rėmuo, sutrinka virškinimas, joms sunkiau kvėpuoti, judėti, jos greičiau pavargsta.
Daugiavaisiam nėštumui įtakos turi moters genetika, etninė priklausomybė, bet tikrai ne amžius. Kodėl dabar taip dažnai pasitaiko daugiavaisių nėštumų? Todėl, kad taikomos įvairios pagalbinės pastojimo priemonės - ovuliacijos skatikliai bei dirbtinis apvaisinimas. Kai taikomas dirbtinis apvaisinimas, į gimdą įsodinama ne daugiau nei trys kiaušinėliai ir dažniausiai gimsta trys skirtingi vaikai, t. y. kiekvienas su savo genetika, placenta ir vandenmaišiu.
Nėščiosios priežiūra esant daugiavaisiam nėštumui mažai kuo skiriasi nuo įprastos nėštumo priežiūros. Tiesa, kai nešiojami keli vaisiai, nėštumas dažniausiai būna priešlaikinis. Būna tobula, jei nėščioji išnešioja iki 36 savaitės. Nešiojant kelis vaisius, labai reikia stebėti, kad nebūtų priaugama per daug svorio, nes ir taip kūno masė stipriai padidėja - juk auga du vaisiai ir kiekvienas su savo reikalingais dalykais - placenta, vandenmaišiais.
Motinos organizmui svoris ir taip bus kur kas didesnis, nei nešiojant vieną vaisių, todėl atidžiai stebėti savo svorį yra tiesiog būtina. Taisyklinga mityba, tinkamas mankštinimasis itin svarbu. Būsimai dvynukų mamai jau nuo 28 savaitės yra padidinta priešlaikinio gimdymo rizika todėl, kad gimda pasiekia išsivysčiusio nėštumo dydį. Tokios moterys nuo to laiko turi būti itin atidžiai stebimos, jos turėtų nebedirbti, daugiau ilsėtis, tačiau pakankamai judėti. Jokiu būdu negalima valgyti už tris ar už keturis - kiekvienam vaisiui papildomai tereikia pridėti tik 300 kalorijų (nuo 30 savaitės).
Fizinė veikla moteriai, nešiojančiai kelis vaisius, nuo 30 savaitės turėtų būti tik pasivaikščiojimai arba lengvas plaukiojimas baseine. Kas dvi savaitės turi būti tikrinamas gimdos kaklelio ilgis. Kai sužinote, kad nešiojate ne vieną, o du ar tris, turite susiplanuoti savo gyvenimą į priekį.
Rizikos
Daugiau vaisių - daugiau rizikos. Pagrindinės - perinatalinė ar neonatalinė mirtis. Taip pat iš dvynio dvyniui transfuzijos sindromas, t. y. kai vienas dvynys kito sąskaita per daug auga, vienas apvalgo kitą. Tai nėra gerai nei vienam, nei kitam. Didesniojo kraujagyslės placentoje dominuoja ir jo širdelė turi pervarinėti labai daug kraujo, jie gali gimti su įvairiomis širdies patologijomis. Mažasis dvynys kenčia dėl medžiagų trūkumo. Pasitaiko, kad vienas dvynys vystosi visiškai be širdies, tai vadinama akardija, tuomet kito širdelė dirba už du. Tokiu atveju dažniausiai neišgyvena nė vienas. Jeigu vienas iš monozigotinių dvynių žūsta įsčiose, dažniausiai žūsta ir antras. Kitas sutrikimas vadinamas dvynio embolizacijos sindromu. Jei vienas turi kažkokių įgimtų bėdų, tai gali sutrikdyti ir kito dvynio vystymąsi. Monozigotiniai dvyniai tarpusavyje itin glaudžiai susiję, jų sergamumas žymiai didesnis nei dizigotinių dvynių. Monozigotiniai dvyniai, kurie dalijasi vienu vandenmaišiu, gali turėti problemų su virkštele: ji gali būti tik viena ar suaugusi, ar susivyniojusi, tai taip pat sąlygoja rimtas problemas. Daugiavaisis nėštumas - rizikinga būsena.
C. Mondenas sako, kad tai yra itin svarbu, kadangi gimdant dvynukus didėja kūdikių mirštamumo tikimybė - o taip pat komplikacijų motinoms nėštumo ir gimdymo metu tikimybė. Pasaulinės duomenų laboratorijos direktorius ir Radboudo universiteto Ekonomikos bei žmonių vystymosi fakulteto profesorius Jeroenas Smitsas pažymi, kad užsacharės Afrikoje pirmaisiais metais daugeliu atvejų miršta vienas iš dviejų dvynių, o anot jų ankstesnių tyrimų, tai sudaro apie 200 000 - 300 000 vaikų kasmet.
Gimdymas
Pirmiausia, anksčiau nei bet kuri kita nėščioji turite baigti visus darbinius reikalus, nes vienaip ar kitaip tikrai gimdysite anksčiau. Taip pat turite nusistatyti ir griežtai laikytis režimo - itin svarbus poilsis, kuris nebus lengvas, nes pilvas tikrai bus didžiulis ir jį teks nešioti ilgai. Vaikeliai gims mažesni - retai kuris dvynys gimsta sverdamas tris kilogramus. Net jei ir gimsta, tarkime, sverdami po 2,5 kg kiekvienas, tai jau penki kilogramai, o dar vandenys ir placenta prideda po 2 kg… Taip pasiskaičiavusios, maždaug suprasite, kokį svorį teks nešioti. Be to, vyro ir visos šeimos palaikymas labai svarbus. Jis turi būti ypač didelis, nes tai vargšei moteriai prireiks milžiniškų jėgų ir pastangų.
Nebūtinai dvyniai gimsta tik po cezario pjūvio operacijos, dažnai taip nutinka natūraliai, jei jų pozos gimdoje yra taisyklingos, t. y. galvutės žemyn. Kadangi vaisiai paprastai būna mažesni, pats gimdymas nebūna itin sunkus. Jeigu nuteka vandenys arba sutrumpėja gimdos kaklelis, gimdymo takai nespėja pasiruošti visam procesui, tuomet tenka operuoti. Gali nutikti ir taip, kad vienas gimsta pats (guli taisyklingai pasiruošęs), o kitą (tarkime, kojinė pirmeiga) tenka išimti per cezario pjūvio operaciją.
Komplikacijų, gimdant dvynius, pasitaiko dažniau, ypač jei jie yra monochorioniniai (dalijasi viena placenta). Jei dvyniai dizigotiniai, dažniausiai gimdymas vyksta taip - gimsta vienas kūdikis, po to kitas ir tik po to abi placentos. Gali būti ir taip - pirma vaisius, po to jo placenta.
Mitas ar tiesa?
- Mitas - visi dvynukai gimsta neišnešioti. Tikrai ne. Tik dvynukų atveju gimdymo data numatoma kiek anksčiau. Laukiantis vieno kūdikio, nėštumas trunka apie 40 savaičių, o gimdant dvynukus net ir 37-tą savaitę prasidėjęs gimdymas jau laikomas norma.
- Mitas - jei dvynukai, tai būtinai bus Cezario pjūvis. Jei mamos ir vaikučių būklė nekelia nerimo, daugelis dvynukų kuo puikiausiai pasaulį išvysta keliaudami natūraliais gimdymo takais.
- Mitas - dvyniai gimsta kas antroje kartoje. Kad didesnė tikimybė susilaukti dvynių yra paveldima genetiškai, tiesa, bet toks "paveldimumas" galioja tik kalbant apie neidentiškus dvynius, kai embrionai susiformuoja iš skirtingų kiaušialąsčių, o identiški dvyniai, užsimezgę iš vienos kiaušialąstės, mokslui kol kas vis dar mįslė.
- Mitas - dvynius mokykloje geriausia sodinti arba atskiruose suoluose, arba visada tik viename. Kaip ir paprasti mokiniai, jie turėtų kartkartėmis pakeisti ne tik suolą, kuriame sėdi, bet ir suolo partnerį, tačiau psichologai pataria bent jau pradžioje juos sodinti greta.
- Mitas - dvynius sunkiai skiria net ir tėvai. Net jei vaikų bruožai ir panašūs, dažniausiai jų veidai turi individualių detalių, kurias puikiai atskiria tiek tėvai, tiek patys artimiausi žmonės.
Dvynių ryšys ir unikalumas
Dvyniai praleidžia daugiu laiko drauge, todėl tikėtina, kad jų tarpusavio ryšys tvirtesnis ir leidžia pajausti net ir menkiausius vienas kito pojūčių, minčių niuansus, todėl ir jų bendravimas ypatingas.
Nepaisant to, ar dvynukai identiški, ar ne, jie vienas su kitu susipažįsta dar motinos įsčiose. Jau nuo 14-os nėštumo savaitės siekia vienas kito, glaustosi, save liečia rečiau, nei brolį ar sesę. Taip pat pastebėta, kad tiek savo, tiek ir brolio ar sesės akis besivystantys vaikučiai liečia švelniai, atsargiai, suprasdami, kad grubus elgesys kitam žmogučiui gali būti nemalonus, sukelti skausmą. Ką tik gimę dvyniai nenori būti atskirti, instinktyviai bando įsikabinti vienas į kitą.
Mokslininkų teigimu, apie 40 % dvynukų sukuria savo slaptąją kalbą. Dvynukai, kaip ir visi kalbėti besimokantys vaikai, skleidžia įvairius garsus - guguoja, krykštauja, spygauja. Daug laiko dviese praleidžiantys vaikai vienas iš kito išmoksta šiuos garsus, juos vartoja įvairiose situacijose tarsi tikrą kalbą. Pastebima, kad su suaugusiais žmonėmis ar vyresniais vaikais dvynukai šios kalbos nevartoja, ja kalba tik tarpusavyje. Slaptoji kalba palaipsniui išnyksta, kai vaikai išmoksta kalbėti normaliai. O slaptas ir nepaaiškinamai glaudus ryšys beveik niekada neišnyksta.
Tačiau svarbu atsiminti, kad dvyniai yra du individualūs asmenys. Anot terapeutės, tėvams reikia kuo daugiau laiko leisti su kiekvienu iš dvynių atskirai, leisti vaikams turėti atskirus kambarius, netgi atskirus gimtadienius.
Kaip atskirti identiškus dvynius?
Tikriausiai daugeliui teko girdėti, kad kiekvienas žmogus turi unikalius pirštų antspaudus, net ir identiški dvynukai! Įdomu tai, kad vos susiformavus dvynių pirštukams, jų pirštų antspaudai būna vienodi. Jau išsiaiškinome, kad identiškų dvynukų pirštų antspaudai skiriasi, tačiau šias žinias sunku pritaikyti praktiškai… Gerokai paprastesnis būdas atskirti du identiškai atrodančius vaikučius - pažvelgti į jų bambas! Maždaug 25% identiškų dvynių turi vienas kito veidrodinio atspindžio bruožų.
Dvynių DNR tyrimas
Medikams labai sunku nustatyti, ar gimę dvyniai yra identiški, ar neidentiški. Vienas iš būdų sužinoti, ar dvyniai yra identiški, ar ne - atlikti zigotiškumo DNR tyrimą. Identiškų dvynių visa genetinė informacija sutampa, neidentiškų sutampa apie pusė jos. Tyrimas atliekamas paimant skruosto ląstelių mėginius (jie surenkami neskausmingai) arba iš kraujo.
Nors gali atrodyti, jog žinoti, kokio tipo dvynius auginate, nėra svarbu, vis tik tai - klaidinga prielaida. Pavyzdžiui, turėti šią informaciją naudinga dėl medicininių priežasčių: didelė tikimybė, kad identiški dvyniai gali susirgti tomis pačiomis ligomis arba būti tokios pat sveikatos būklės. Identiškiems dvyniams taip pat tinka brolio ar sesers organai, jei kartais prireiktų organų transplantacijos ir vienas iš dvynių kitam nuspręstų dovanoti savo organą.