Dvynukų gimimas yra ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir kokie veiksniai tam turi įtakos. Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Šis rodiklis yra didžiausias per ištisus dešimtmečius, o galimai - ir per visą istoriją. Palyginus su panašiais duomenimis, gautais iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio, pasirodo, kad dabar dvynukai gimsta 30 procentų dažniau, nei minėtu laikotarpiu. Kitaip tariant, devintajame dešimtmetyje iš 1000 gimdymų 9,1 karto gimdavo dvynukai - kai tuo tarpu dabar šis rodiklis siekia 12. Nors tyrinėti duomenys buvo tik iš minėtų dviejų laikotarpių, tyrimą atlikę mokslininkai yra įsitikinę, kad dabartiniai rodikliai yra aukščiausi per visą žmonijos istoriją.
Statistiškai tikimybė susilaukti dvynukų yra apie 3%. Daugiavaisio nėštumo tikimybė, kuomet vaisių yra trys ir daugiau - apie 0,1%. Identiškų (monozigotinių) dvynukų tikimybė yra apie 0,5%. Tačiau padidėjusi tikimybė susilaukti dvynukų ne visuomet atneša laimės ir džiaugsmo.
Dvynukų Tipai: Identiški ir Neidentiški
Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys:
Identiški dvynukai (monozigotiniai dvyniai) susidaro, kai vienas apvaisintas kiaušinėlis dalijasi į dvi dalis, sukeldamas dviejų genetiškai identiškų embrionų formavimąsi. Ši rūšis yra retesnė ir nepriklauso nuo paveldimumo. Taigi, nors retai, bet pasitaiko, kad apvaisintas kiaušinėlis pasidalina pusiau, o iš tų puselių užauga du žmogeliukai - tai 𝘮𝘰𝘯𝘰𝘻𝘪𝘨𝘰𝘵𝘪𝘯𝘪𝘢𝘪 dvyniai, dar vadinami identiškais. Šis pavadinimas kilęs iš to, kad jų įgimta genetinė informacija yra vienoda.
Neidentiški dvynukai (dizigotiniai dvyniai) atsiranda, kai dvi atskiros kiaušialąstės apvaisinamos dviem skirtingomis spermatozoidų ląstelėmis. Tokie dvynukai nėra genetiškai identiški ir gali skirtis pagal lytį. Dažniau pasitaiko, kad du kiaušinėliai ovuliuoja ir abu būna apvaisinti skirtingais spermatozoidais. Taip susidaro 𝘥𝘪𝘻𝘪𝘨𝘰𝘵𝘪𝘯𝘪𝘢𝘪 arba neidentiški dvyniai. Dar yra keletas kitų variantų, kaip gali susiformuoti dvyniai. Pavyzdžiui, hemizigotiniai - jie susiformuoja, kai viena kiaušialąstė būna apvaisinta dviejų skirtintų spermatozoidų. Tai įvyksta ypač retai, bet yra užfiksuotas ir toks atvejis.
Taip pat skaitykite: Nėštumo testo patikimumo vadovas
Neidentinių dvynukų tikimybė yra labiau susijusi su paveldimumu ir aplinkos veiksniais.
Veiksniai, Didinantys Tikimybę Susilaukti Dvynukų
Tam tikri veiksniai didina tikimybę susilaukti dvynių, tačiau šimtaprocentinių garantijų duoti neįmanoma.
Paveldimumas: Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai yra susiję su paveldimumu, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti. Genetika: Dizigotiniai (neidentiški) dvyniai yra susiję su paveldimumu, t.y. jeigu moters giminėje yra buvę dvynukų, jos šansai pagimdyti dvynukus yra didesni, nei moters, kurios giminėje dvynių nebuvo arba jie labai reti. Manoma, kad dizigotinių dvynių atveju vyro giminės istorija įtakos neturi. Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat, didėja. Ypač dizigotinių. Pagal ASRM duomenis, jei moteris turi dvynę, jai pagimdyti dvynukus yra 1,6% tikimybė (1 iš 60).
Motinos amžius: Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Moters amžius: Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė. Tai siejama su moteriai senstant didėjančia folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) koncentracija. Statistiniais duomenimis, vos 2 proc. vyresnių nei 25 m. moterų pagimdo dvynius, o jau 5 proc. 35-39 m. moterų susilaukia dvynių. Jei esate vyresnio amžiaus ir vis dar vaisinga, tikimybė susilaukti dvynių padidėja - net 7 proc. vyresnių nei 40 m. moterų pagimdo dvynius. To priežastis gali būti folikulus stimuliuojantis hormonas, kurio vyresnių nei 35 m. moterų organizme gaminasi daugiau, todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.
Kūno sudėjimas: Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Moters amžius. Kuo moteris vyresnė, tuo didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė. Rasė. Antsvoris. Antsvoris ir nutukimas, kuomet KMI yra didesnis, nei 30, siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika. Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Amerikiečių akušeris Gary‘s Steinmanas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 129 dvynių motinos, ir pamatė, kad visų šių moterų ūgis buvo didesnis nei 1,67 m. Tai susiję su polipeptidu (IGF), kuris panašus į insuliną. Šį polipeptidą stimuliuoja žmogaus augimo hormonas, o IGF didina ovuliaciją. Aukštesnių žmonių organizme didesnis kiekis IGF. Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius. Antsvoris: Antsvoris ir nutukimas, kuomet KMI yra didesnis, nei 30, siejamas su pastojimo sunkumais ir didesne nėštumo komplikacijų rizika. Kita vertus, didesnis riebalų sluoksnis lemia didesnę hormono estrogeno koncentraciją, o tai padidina daugiavaisio nėštumo tikimybę.
Taip pat skaitykite: Dirbtinio apvaisinimo rizika
Pagalbinis apvaisinimas: Viena priežasčių yra ta, kad vis daugiau tėvų naudojasi medicinos technologijomis reprodukcijos tikslais tokiomis kaip in-vitro (mėgintuvėlyje) apvaisinimas. Šios technologijos padidina tikimybę susilaukti kūdikio apvaisinant ir implantuojant daugybę embrionų, o tai padidina tikimybę susilaukti daugiau nei vieno kūdikio. Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų. Manoma, kad nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimų pagausėjimas dviem trečdaliais susijęs su dirbtiniu apvaisinimu ir ovuliaciją stimuliuojančiais vaistais. 𝘗𝘳𝘢𝘥ė𝘫𝘶𝘴 𝘵𝘢𝘪𝘬𝘺𝘵𝘪 𝘱𝘢𝘨𝘢𝘭𝘣𝘪𝘯į 𝘢𝘱𝘷𝘢𝘪𝘴𝘪𝘯𝘪𝘮ą, 𝘥𝘢𝘶𝘨𝘪𝘢𝘷𝘢𝘪𝘴𝘪𝘰 𝘯ėš𝘵𝘶𝘮𝘰 𝘢𝘵𝘷𝘦𝘫ų 𝘥𝘢𝘶𝘨ė𝘫𝘢.
Kiti veiksniai:
- Prieš tai buvęs daugiavaisis nėštumas: Jeigu moteris jau yra pagimdžiusi dvynius, yra du kartus didesnė tikimybė, kad jai ir vėl gims dvyniai.
- Nėštumų skaičius: Statistika rodo, kad kuo daugiau vaikų moteris išnešiojo, tuo didesnė tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis.
- Pilnavertė mityba: Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę.
Šansų pagimdyti dvynius padaugėja ir tokiu atveju, jei neseniai nustojote vartoti hormonines tabletes. Kol organizmas pratinasi prie hormonų lygio, nustojus vartoti kontraceptines piliules, didėja tikimybė, kad per ovuliaciją organizmas pagamins kelis kiaušinėlius. Tiesa, šiai teorijai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.
JAV nėštumo asociacijos duomenimis, jei moteris ne kartą gimdžiusi, didesni šansai susilaukti dvynių. Tiesa, medikams ir mokslininkams ne visai aišku, kodėl taip yra.
Dar vienas įdomus mediko G. Steinmano tyrimo faktas - pasirodo, jei maitinote krūtimi pirmus savo kūdikius, vėliau daugėja šansų pagimdyti dvynius. O kuo ilgiau žindėte, tuo didesnė tikimybė pagimdyti dvynius. Taip yra dėl didelio IGF polipeptido lygio krūtimi maitinančių moterų organizme.
Taip pat skaitykite: Stojamieji į matematikos studijas 2010 m.
Jei prieš pastojimą ir po jo vartojote daug folio rūgšties papildų, tai didina tikimybę susilaukti dvynių. Dabar mokslininkai teigia, kad padėti gali ir multivitaminai. Vieno tyrimo duomenimis, folio rūgšties ir multivitaminų prieš pastojimą ir po jo vartojusioms moterims buvo daugiau šansų pagimdyti dvynius.
Yra tyrimų, rodančių, kad valgant pieno produktų moterims penkis kartus padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Galbūt taip yra todėl, kad piene yra polipeptido IGF, o jis didina kiaušidžių jautrumą folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH) ir skatina ovuliaciją.
Taigi, nors nėra garantijų, kad susilauksite dvynių, tam tikri veiksniai gali padidinti šią tikimybę.
Ar galima padidinti tikimybę susilaukti dvynių?
Nėra žinoma, kad gyvenimo būdo, mitybos pokyčiai, maisto papildų vartojimas ar pan. padidintų daugiavaisio nėštumo tikimybę. Iš veiksnių, kuriems žmogus gali turėti įtakos, daugiavaisio nėštumo tikimybę padidina nevaisingumo gydymas (ypač gydymas gonadotropinų preparatais), tačiau jie nėra skiriami tik dėl to, kad pora pageidauja dvynių.
Daugiavaisio Nėštumo Požymiai
Vienas pirmųjų daugiavaisio nėštumo požymių gali būti itin ankstyvas ir ryškus teigiamas nėštumo testas. Vėliau vienas pagrindinių daugiavaisio nėštumo požymių yra ganėtinai staigus svorio augimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis (dvynukų besilaukianti moteris gali priaugti 6-10 kg daugiau, nei vienvaisio nėštumo atveju).
Kiti nėštumo požymiai, jeigu moteris laukiasi dvynių (ar daugiau vaisių) taip pat yra intensyvesni: greičiau išryškėja pilvukas, daug labiau vargina rytinis pykinimas, labiau skauda krūtis ir t.t.
Jeigu įtariate, kad galite lauktis dvynių, geriausia būtų atlikti ultragarso tyrimą - tai patikimiausias būdas patvirtinti daugiavaisį nėštumą. Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti. Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių.
Daugiavaisio Nėštumo Rizikos
Laukiantis vieno vaikelio ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių jau yra pakankamai. Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos. Daugiavaisis nėštumas yra laikomas didelės rizikos nėštumu.
Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos:
Priešlaikinis gimdymas: Tai dažniausia daugiavaisio nėštumo komplikacija. Įprastai nešiojančių daugiau nei vieną vaikelį nėščiųjų tikslas yra sulaukti bent 37-osios nėštumo savaitės - tai laikoma daugiavaisio nėštumo terminu, o pasiekus šią nėštumo savaitę didėja tikimybė, kad naujagimiai gims sveiki, pasiekę reikiamą minimalų svorį. Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.
Preeklampsija ir aukštas kraujospūdis (nėščiųjų hipertenzija): Jeigu nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, gali prasidėti pavojinga nėščiųjų būklė, dar vadinama preeklampsija. Jeigu nėštumas yra daugiavaisis, su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų rizika išauga net du kartus, taip pat nėščiosios būklė yra sunkesnė.
Gestacinis (nėščiųjų) diabetas: Daugiau nei vieno kūdikio besilaukiančios moterys gali susirgti ir nėščiųjų diabetu. Taip atsitinka dėl placentos išskiriamų hormonų. Jei susiformavo dvi placentos, atsparumas insulinui padidėja.
Placentos atšoka (atsiskyrimas): Ši būklė diagnozuojama, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės.
Vaisiaus augimo sulėtėjimas: Ši būklė diagnozuojama, kai vienas ar visi gimdoje esantys mažyliai neauga tinkamu greičiu. Dėl šios būklės gali gimti neišnešioti naujagimiai, jų svoris gimimo metu gali būti labai mažas. Ši problema pasitaiko beveik 50 proc.
Dvynių transfuzijos sindromas: Identiškiems dvyniams, turintiems bendrą kraujagyslių dangalą placentoje, gali pasireikšti dvynių transfuzijos sindromas. Komplikacija pasitaiko maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi. 2020 metais pirmą kartą Lietuvoje Kauno klinikose sėkmingai išgydytas dvynių transfuzijos sindromas. Procedūroje dalyvavo gydytojas iš Olandijos Leideno universiteto ligoninės doc. F. J.
Dvynių anemija-policitemija: Identiškiems dvyniams, besidalijantiems viena placenta, gali pasitaikyti dar viena komplikacija - dvynių anemija-policitemija, kai vienam iš dvynių diagnozuojama anemija (mažakraujystė), o kitam - policitemija (jo organizme atsiranda per daug raudonųjų kraujo kūnelių).
Atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas: Gali pasitaikyti ir dvynių atvirkštinės arterinės perfuzijos sindromas - tai būklė, kai vieno iš dvynių širdis reguliuoja abiejų dvynių kraujotaką. Tai reiškia, kad vienas iš jų po gimimo neišgyvens. Šis sutrikimas - labai retas (1 iš 20-40 tūkst.).
Jei moteris laukiasi daugiau nei vieno vaikelio, dažnai prireikia jai atlikti cezario pjūvio operaciją. Daugiavaisio nėštumo atveju kūdikių padėtis gimdoje dažnai yra netinkama, t. y. Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams. Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį.
Laukiantis identiškų dvynių, prireikia daugiau ir išsamesnių tyrimų: pavyzdžiui, jau 16-ąją nėštumo savaitę nėščiajai skiriama konsultacija, nuodugnūs tyrimai, taip pat ir ultragarsinis ištyrimas. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių.
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė. Žinia apie tokį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį. Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.
Nevaisingumo gydymas ir pagalbinis apvaisinimas
Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų - nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Antroji priežastis - vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Šiuo metu tik apie 60-70 proc.
Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpyje, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tuomet rekomenduojame atlikti išsamesnius poros tyrimus.
Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.
Taip pat, jei yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai pora jau turi vaikų, tačiau susiduria su sunkumais bandydama susilaukti dar vieno. Tai vadinama antriniu nevaisingumu. Šiai diagnozei galioja tie patys laiko ir amžiaus kriterijai - jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir pasiūlyti tinkami sprendimai.
Daugiausiai nevaisingumą lemia įvairios priežastys. 1/3 priežasčių gali lemti moters ligos - ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų), policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės veiklos sutrikimai, padidėjęs prolaktino kiekis, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, gretutinės ligos, kiaušintakių problemos (apie 20 proc.), endometriozė (10-15 proc.). Kitą 30 proc. lemia vyrų nevaisingumo priežastys, susijusios su spermos kokybės sutrikimais, tarp jų tai yra sumažėjęs spermatozoidų kiekis, pakitęs spermatozoidų judrumas, netaisyklinga jų forma. Likusius 30-40 proc. sudaro abiejų partnerių veiksniai ar neaiškios priežastys.
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų, kurio tikrai nereikia bijoti. Procedūra paprastai trunka apie 4-6 savaites ir prasideda nuo poros ištyrimo.
Po poros ištyrimo vyksta hormoninė stimuliacija, kuomet moteriai 10-12 dienų po oda pilvo srityje leidžiami medikamentai, skatinantys folikulų augimą. Tuomet ateina eilė folikulų surinkimui - kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra - punktuojant jas adata ultragarso kontrolėje. Procedūra atliekama su nuskausminimu, todėl moteris nejaučia skausmo.
Tada ateina vyro eilė sudalyvauti procese, nes vyksta spermatozoidų surinkimas - dažniausiai vyras pats surenka spermą, tačiau kartais dėl medicininių priežasčių reikia atlikti sėklidžių punkciją.
Po visų etapų vyksta apvaisinimas ir embrionų auginimas - surinktos lytinės ląstelės perduodamos į laboratoriją apvaisinimui ir embrionų auginimui. Embrionai auginami 3-5 dienas, po to paruošiami šaldymui arba perkėlimui į moters gimdą.
Tuomet pagal planą atliekamas šviežio arba atšildyto embriono perkėlimas į gimdą.
Sėkmės tikimybė priklauso nuo nevaisingumo priežasties, moters amžiaus ir kiaušidžių rezervo. Kai kurioms poroms užtenka vieno gydymo ciklo, kitoms gali prireikti 2-3 ar net 6 ciklų.
Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.
Sėkmingas moters pastojimas pagalbinio apvaisinimo būdu gali būti pasiektas tiek naudojant savo lytines ląsteles, tiek pasitelkiant donorus. Kartais dėl medicininių priežasčių, naudojamos donorinės kiaušialąstės ar spermatozoidai, o kai kuriais atvejais - ir donorinis embrionas. Poros gali rinktis gydymo būdą pagal savo poreikius, o daugelis porų pasirenka bandyti kelis ciklus.
Mitus apie dirbtinį apvaisinimą
Dažniausiai pasitaikantis mitas apie dirbtinį apvaisinimą, kad IVF vaikai visada gimsta neišnešioti, kas yra netiesa. Dauguma vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, gimsta laiku. Pagrindinė priešlaikinio gimdymo priežastis dažniausiai yra daugiavaisis nėštumas.
Dar vienas sklandantis melagingas mitas, kad po IVF dažniau gimsta neįgalūs vaikai: Nėra moksliškai patvirtinta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimę vaikai būtų labiau linkę turėti sveikatos sutrikimų. Pasaulyje apie 2 iš 10 vaikų gimsta po pagalbinio apvaisinimo, ir ilgalaikė šių vaikų stebėsena rodo, kad jie gimsta ir auga sveiki.