Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalbinio apvaisinimo technologija (PAG), suteikianti viltį nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Nors ši technologija sparčiai tobulėja, vis dar kyla klausimų dėl galimos rizikos, apsigimimų ir visuomenės požiūrio į šią procedūrą.
Dirbtinio apvaisinimo statistika ir poreikis
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė teigia, kad iš 100 sveikų porų pastoti per pirmą mėnesį pavyksta tik 15. Taigi dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų pastojimo tikimybę. Statistikos duomenimis, maždaug 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis, o prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau pagalbinio apvaisinimo reikia tik nedidelei daliai nevaisingų porų - maždaug tūkstančiui iš vieno milijono gyventojų per metus. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms.
Dirbtinio apvaisinimo metodai
Yra du pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo būdai:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą. Šis metodas taikomas, kai moterims sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų. Vienas arba du embrionai įdedami į gimdą antrą parą, o kiti auginami toliau. Paprastai iki šešių parų išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą.
Nėštumo eiga ir rizikos
Nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
Akušerės-ginekologės teigimu, jeigu moteris pastojo ir nėštumas vystosi normaliai, jis vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas. Tačiau specialistai tokioms moterims pernelyg jautrūs ir kartais net padaugina papildomai skiriamų gydymo priemonių, nukreiptų į nėštumo išsaugojimą. Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija
Daugiavaisis nėštumas
Kitas dalykas, kad mes nesame pasiekę tokios nuostatos, kad reikėtų naudoti bent ne daugiau dviejų vaisių, o šiaip įprastai nėštumas yra vienvaisis, ir tose šalyse, kuriose šios procedūros gerai išvystytos, elgiamasi tik taip. Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Taigi atsiranda labai daug įvairių veiksnių, todėl poros turi suprasti, kad nebus lengva, bet jeigu jau ryžosi, turėtų tikėtis geriausios pabaigos.
LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Eglė Drejerienė aiškina: „Liūdna, kad žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo, priima strategiškai svarbius medicininius sprendimus. Medicinos mokslas rekomenduoja neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir apvaisinti visas procedūros metu gautas kiaušialąstes. Neturi būti reikalavimo perkelti į gimdą visus sukurtus embrionus, nes tai sumažina daugiavaisio nėštumo riziką, kuris, beje, kelia rimtą pavojų sveikatai. Tokio nėštumo metu moterims gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hipertenzija, nėščiųjų diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, apsigimimai, vaisiaus žūtis, sunki depresija po gimdymo“.
Šiuo metu Lietuva pagal daugiavaisio nėštumo dažnį po pagalbinio apvaisinimo būdų panaudojimo yra viena pirmaujančių Europoje, t. y. maždaug trečdalis (30 proc.) nėščiųjų nešioja dvynukus ar trynukus. Daugiavaisio nėštumo dažnį galima sumažinti, ribojant perkeliamų embrionų skaičių. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje, kur nevaisingumo gydymo rezultatai ypač geri, net 80 procentų atvejų moteriai po pagalbinio apvaisinimo perkeliamas tik atrinktas iš kelių vienas embrionas. Tai drastiškai sumažino daugiavaisių nėštumų dažnį iki 1 procento. Šiuo metu būtent daugiavaisis nėštumas laikomas pagrindine pagalbinio apvaisinimo komplikacija.
Priešlaikinis gimdymas
Neretas mitas, kad dirbtinis apvaisinimas iš tikrųjų didina priešlaikinio gimdymo riziką.
Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos. Esant savalaikiam gimdymui, normali nėštumo trukmė yra 40 nėštumo savaičių (arba 280 dienų) . Įvykus priešlaikiniam gimdymui, nėštumo trukmė yra 154-259 dienos. Naujagimis gimsta neišnešiotas, nebrandus, mažos kūno masės (500-2500 g svorio) , mažo ūgio (25-47 cm) . Dažnai prieš laiką gimusius naujagimius tenka reanimuoti. 1 iš 20 gimdymų yra priešlaikinis. 2 iš 3 naujagimių, mirusių perinataliniu laikotarpiu, yra gimę prieš laiką. 2/3 viso perinatalinio mirtingumo sudaro naujagimiai, gimę iki 32 nėštumo savaitės.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas
Neišnešioti naujagimiai 10 kartų dažniau serga cerebraliniu paralyžiumi, jiems 75 kartus dažniau nustatomi psichikos sutrikimai ir 7 kartus dažniau nustatomi apsigimimai negu išnešiotiems naujagimiams.
Preeklampsija
Nuo 3 iki 10 proc. nėštumų komplikuojasi preeklamsija, o eklampsija pasireiškia 1 iš 2000 nėščiųjų. Tai pagrindinė perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis. Eklampsija - tai traukulinis sindromas nėštumo metu. Preeklampsija - būklė prieš eklampsiją. Šios būklės kilmė nėra visai aiški. Ligą lemia genetika, hormonų, medžiagų apykaitos sutrikimai, cukrinis diabetas, gimdos bei placentos pakitimai.
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais.
Apsigimimų rizika
Mokslininkai nustatė, kad dirbtiniu apvaisinimu pradėti kūdikiai dažniau gimsta turėdami širdies ydas, gastroenterologinius defektus. Visgi teigiama, kad apsigimimai pakankamai reti, tiesiog dirbtinis apvaisinimas didina jų riziką, kol kas nenustatyta, kas galėtų būti šio padidėjusios rizikos priežastis.
Neseniai atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp pagalbinio apvaisinimo technologijų, pavyzdžiui, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF), ir padidėjusios įgimtų vaikų širdies ydų rizikos. Tyrimo duomenimis, dirbtinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai 36 proc. Šie apsigimimai, kurie gali būti įvairaus sunkumo, kelia didelę riziką, ypač daugiavaisio gimdymo atveju, kuris dažnesnis taikant pagalbinį apvaisinimą.
Taip pat skaitykite: Sveikatos ministro įsakymas ir dirbtinis apvaisinimas
VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. apgailestauja: „Šis įstatymas neleidžia atlikti ir preimplantacinės diagnostikos. Šių tyrimų pagalba galima perspėti sunkių genetinių ligų perdavimą naujagimiui. Dėl konservatyviojo įstatymo didės apsigimimų rizika“.
Genetinių ligų rizika
Genetinių mutacijų atsiradimo rizika didėja su tėvų amžiumi: vyrams ji pradeda gerokai kilti peržengus 40 metų amžių, o moterims - jau po 35-erių. Gydytojas-vaikų onkologas, genetinių tyrimų centro „Genomama“ centro vadovas Mantas Simutis pabrėžia, kad su genetikos nulemtais susirgimais gali susidurti ir jauno amžiaus poros.
„Planuojant nėštumą, galima svarstyti atlikti genetinių ligų nešiojimo tyrimą. Šio tyrimo metu siūloma tirtis tik dėl tų ligų, kurios yra sunkios, gali lemti negalią ar kitokią blogą išeitį. Radus, kad pora nešioja tą pačią ligą, nėštumo metu galima atlikti invazinius tyrimus ir patikrinti, ar vaisius tikrai paveldėjo tokią ligą. Dirbtinio apvaisinimo atveju atliekama preimplantacinė diagnostika, kurios metu tikrinami embrionai dėl paveldėtų genetinių ligų, - sako M. Simutis. - Jau esant nėštumui, rekomenduojama atlikti NIPT dėl dažniausių chromosominių pokyčių (Dauno, Patau ir kitų sindromų).
Gydytojas genetikas Marius Šukys atkreipia dėmesį, kad dažniausiai su tėvų amžiumi siejamos chromosominės vaisiaus ligos. Turner) sindromas nustatomas 1 iš 2000; Klinefelterio (angl. Klinefelter) - 1 iš 1000; Edvardso (angl. Edwards) - 1 iš 4000; Patau - 1 iš 6000.
M. Šukio teigimu, chromosominiai pakitimai yra dažni ir nustatomi apie 70 proc. embrionų. Tačiau dauguma šių embrionų tiesiog toliau nesivysto. Apie 3 proc. Vyrų amžius ne ką mažiau svarbus vaisiaus vystymuisi: vyresni vyrai gali perduoti naujas dominantines genetines ligas, kadangi įvyksta DNR pažaidos dėl ląstelių toksinių produktų ar išorinių mutagenų. Su amžiumi trinka ir atrankinė ląstelių žūtis (apoptozė).
Visuomenės požiūris ir etiniai aspektai
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Kita vertus, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui.
Viso pasaulio medikai akcentuoja, kad moters ir vyro nevaisingumas yra liga, įtraukta į Tarptautinį ligų klasifikatorių, o jos gydymas - medikų rūpestis, kaip ir bet kurios kitos kūno ar sielos ligos. Medicina sparčiai vystosi visame pasaulyje, Lietuvos medikai žengia koja kojon su kolegomis iš kitų šalių, o kai kuriose srityse netgi pirmauja.
Konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priešininkai tvirtina, kad jis iš esmės paneigia medicinos ir technologijų pažangą taip pasmerkdamas nevaisingas poras dar didesniam skausmui ir kančiai. Mat įstatymu uždraudžiami pažangūs ir mokslu pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai - lytinių ląstelių ne iš sutuoktinio ar registruoto partnerio. Tai, beje, vienintelė galimybė onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ir radioterapija pažeidė reprodukcinę sistemą, susilaukti vaikų.
Dirbtinio apvaisinimo kaina
Procedūra yra gana brangi. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000-7000 Lt, dar 3000-7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų. Beje, Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.
Mitas ar tiesa?
Dažnai galvojama, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.
tags: #po #dirbtinio #apvaisinimo #didesne #apsigimimu #tikimybe