Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę pokyčių. Šiuo metu itin svarbu atsižvelgti į veiksnius, galinčius turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Vienas tokių veiksnių - medicininiai tyrimai, įskaitant kompiuterinę galvos tomografiją (KT). Šiame straipsnyje aptarsime KT tyrimo riziką nėštumo metu, pateiksime alternatyvius tyrimo metodus ir aptarsime kitus svarbius nėštumo aspektus.
Kompiuterinė Tomografija (KT): Kas Tai Ir Kada Ji Atliekama?
Kompiuterinė tomografija - tai tyrimas, kurio metu naudojami rentgeno spinduliai. Aparatas daro daugybę rentgeno nuotraukų iš skirtingų kampų, o kompiuteris jas sujungia į trimatį vaizdą. KT tyrimas yra greitas ir efektyvus būdas diagnozuoti įvairias ligas ir būkles, ypač:
- Kaulų lūžius ar vidaus organų pažeidimus po traumų.
- Plaučių, pilvo ar krūtinės ligas.
- Kraujagyslių problemas (angiografija).
- Esant skubiam poreikiui greitai nustatyti diagnozę.
Kompiuterinės Tomografijos Rizika Nėštumo Metu
Nėštumas yra sąlyginė kontraindikacija KT tyrimui. KT tyrimo metu gaunama didesnė apšvita, kuri gali būti nepageidautina vaisiui. Teoriškai, tai gali sąlygoti vaisiaus vystymosi sutrikimus. Rizika priklauso nuo nėštumo trukmės ir apšvitos dozės.
Pirmasis trimestras: Šiuo metu vaisius yra jautriausias radiacijos poveikiui, nes formuojasi svarbiausi organai. Didelės rentgeno spindulių dozės ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali daryti neigiamą įtaką vaisiui.
Antrasis ir trečiasis trimestrai: Rizika mažesnė, tačiau vis dar egzistuoja. Po 26 nėštumo savaitės vaisius spinduliuotei jautrus analogiškai kaip ir jau gimęs naujagimis.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir kompiuterinė tomografija
KT tyrimas nėštumo metu atliekamas tik gydytojų konsiliumo sprendimu, įvertinus, kad neatlikus tyrimo žala pacientei bus didesnė. Tačiau tai sprendžiama, kai apie nėštumą žinoma.
Alternatyvūs Tyrimo Metodai Nėštumo Metu
Laimei, yra alternatyvių tyrimo metodų, kurie yra saugesni nėštumo metu:
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT tyrimo metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo bangos, o ne rentgeno spinduliai. Tai reiškia, kad tyrimas nesukelia jonizuojančios spinduliuotės poveikio. MRT yra ypač tikslus smegenų, stuburo, sąnarių, raiščių ir minkštųjų audinių srityse. Autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas bei Amerikos radiologijos koledžas, pateikia duomenis, jog nėščioms moterims MRT gali būti atliekama bet kurį nėštumo trimestrą. MRT tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga arba be jos. Kontrastinė medžiaga kartais pagerina MRT vaizdus, tačiau nėštumo metu ji dažniausiai nenaudojama.
Echoskopija (ultragarsas): Echoskopija nėštumo metu yra bene dažniausiai pasitelkiamas vaizdo tyrimas. Šiuo atveju naudojamos tik garso bangos.
Jeigu gydytojai teigia, kad siekiant diagnozuoti galimai rimtą arba greitai besivystančią ligą būtinas MRT tyrimas, reikėtų jais pasikliauti. Siekiant susilaukti sveiko kūdikio, visų pirma svarbi mamos sveikata. Iš dalies ji ir nulemia, ar pavyks sėkmingai išnešioti kūdikį.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas
Kiti Svarbūs Nėštumo Aspektai
Be medicininių tyrimų, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į daugelį kitų veiksnių, turinčių įtakos motinos ir vaisiaus sveikatai:
Mityba
Mityba nėštumo metu turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Taip pat skaitykite: Auklėjimo klaidos
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Vaistų Vartojimas
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Žalingi Įpročiai
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Fizinis Aktyvumas Ir Kelionės
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
Miego Kokybė Ir Emocinė Būsena
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz.
Nėštumo Priežiūra
Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai.
Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija.
Genetiniai Tyrimai Nėštumo Metu
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.
Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR.
Sveika Gyvensena
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.
Hemorojus Nėštumo Metu
Hemorojus - tai išangės kanalo veninių rezginių išsiplėtimas, kurį sukelia padidėjęs intraabdominalinis spaudimas. Nėštumo metu augant vaisiui ir didėjant gimdai, palaipsniui didėja spaudimas pilve arba vadinamasis intraabdominalinis spaudimas. Todėl būtent nėštumo metu hemorojaus simptomai didžiajai daliai moterų neretai pasireiškia pirmą kartą arba pakartotinai.
Jeigu moteris nėštumo metu pradeda jausti nestiprų skausmą, perštėjimą, ima čiuopti mazgelius išangės srityje ar pastebi šviežio kraujo pasituštinus, tai dažniausiai bus hemorojaus simptomai. Tačiau, anot pilvo chirurgo, yra ir kitų proktologinių ligos, kurios turi panašius simptomus, pavyzdžiui, išangės įplėša, polipai, taip pat onkologinių storosios žarnos ligų pirmieji simptomai.
Hemorojus moterims nėštumo metu gydomas konservatyviai (medikamentais). Abdominalinės chirurgijos gydytojas patarė atkreipti dėmesį į hemorojaus simptomų trukmę, t. y. jei jie tęsiasi ilgiau nei 1-2 mėnesius ir nėra efekto naudojant medikamentus (taikant konservatyvų gydymą), rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją proktologą konsultacijai. Laikantis konservatyvaus gydymo rekomendacijų, daliai moterų hemorojus po gimdymo palengvėja arba išvis išnyksta.
Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo sėdėjimo tualete ir stanginimosi. Rekomenduočiau vengti ilgų statinių pozicijų (ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo).
#
tags: #kompiuterine #galvos #tomografija #nestumo #metu