Kūdikių galvos kasymasis yra gana dažnas reiškinys, kuris gali kelti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime galimas kūdikio galvos kasymosi priežastis, nuo visiškai normalaus elgesio iki rimtesnių sveikatos problemų, taip pat pateiksime patarimų, kaip padėti mažyliui ir kada kreiptis į gydytoją.
Normalus elgesys ir motorikos raida
Kūdikiui sulaukus maždaug 6 mėnesių, galite pastebėti, kad jis pradėjo intensyviau kasytis. Viena iš priežasčių - jog mažylis tiesiog jau gali tai padaryti. Kūdikiui augant pastebėsite, kad jis be aiškios priežasties nagučiais braižo paviršius, kuriuos geba pasiekti, savo drabužėlius ir kūno dalis. Įsidėmėkite, kad kasymasis - visiškai normalus elgesys. Kūdikiams, ypač iki 6 mėnesių, tai gali būti būdas išlieti susikaupusią energiją: juk jie dar nemoka nei tvirtai sėdėti, nei vaikščioti. Kaip padėti kūdikiui tą energijos perteklių išlieti? Kūdikiams iš prigimties yra smalsūs ir nori atrasti naujas tekstūras ir objektus. Kasymasis padeda jiems išmokti geriau valdyti rankas ir pirštus.
Galimos priežastys
Tačiau jeigu kūdikis labai kasosi, tai gali būti rimtesnės problemos, pavyzdžiui, išsausėjusios odos arba bėrimo simptomas. Toliau aptarsime dažniausias priežastis, dėl kurių kūdikis gali kasytis galvą ir kūną:
Odos sausumas
Per dažnas maudymas kūdikio odą taip pat gali sausinti. Jų metu pašalinamas natūralus ant odos esantis aliejus. Vienas iš būdų odai apsaugoti - retinti, trumpinti vonios seansus. Taip pat atminkite, kad kūdikių odą labai sausina karštas vanduo, tad vonelėje jis turėtų būti vėsesnis. Netinkamai parinktos kūno priežiūros priemonės taip pat gali sukelti odos sausumą.
Odos ligos
Taip pat kasymasis gali būti susijęs su odos ligomis, pavyzdžiui, egzema, atopiniu dermatitu taip pat grybelinėmis infekcijomis. Sergant egzema ar dermatitu kūdikiui niežti odą, dėl to jis ją kasosi, braižo. Daugumai pirmieji atopinio dermatito požymiai pasirodo dar kūdikystėje, paprastai iki 5 metų. Dažniausiai pažeidžiamos mažylių odos vietos yra: skruostai, galva, kaklas, kojos, rankos, kurie gali būti nusėti raudonais, niežtinčiais bėrimais. Jie taip pat gali būti suragėję, pleiskanoti, o tos odos sritys, kurios nuolat dirginamos t.y.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Medicinos specialistai nėra tikri, kas iš tiesų sukelia atopinį dermatitą, tačiau išskiriamos tokios pagrindinės priežastys:
- Genetika. Pastebima tendencija, kad tie vaikai, kurių tėvai serga bronchine astma ar šienlige turi žymiai didesnę tikimybę susirgti atopiniu dermatitu. Šiuo atveju svarbu žinoti ir tai, jog tie vaikai, kurie kenčia nuo atopinio dermatito simptomų, turi didelę tikimybę susirgti bronchų astma ar alerginiu rinitu. Taigi, gali atsirasti naujų alerginių simptomų, tokių kaip: čiaudulys, nosies varvėjimas, kosulys. Toks alergijos paūmėjimas vadinamas „atopiniu maršu“.
- Motinos amžius. Neaišku, kodėl, bet vyresnio amžiaus moterų gimę vaikai dažniau serga atopiniu dermatitu.
- Gyvenamoji aplinka. Vaikai labiau linkę susirgti egzema, jei jie priklauso aukštesniam socialiniam sluoksniui, gyvena miestuose, kur fiksuojamas didesnis užterštumo lygis, arba gyvena šaltesnio klimato sąlygomis.
- Kasdienė veikla. Jei oda nuolat dirginama cheminėmis medžiagomis, ji tampa jautresnė. Kenksmingos medžiagos stipriai paveikia apsauginį odos barjerą, kuris nebeatlieka savo funkcijos ir oda parranda drėgmę.
- Endokrininės sistemos sutrikimai.
- Astma. Nustatyta, kad ši plaučių būklė labiau tikėtina vaikams, kurių imuninė sistema buvo paveikta atopinio dermatito.
- Alerginis rinitas. Tai yra nosies gleivinės sudirginimas, kuris pasireiškia čiauduliu, varvančia nosimi, paraudusiomis akimis.
- Odos infekcijos. Atminkite, kad nuolatinis kasymasis pažeidžia apsauginį odos barjerą.
Atopinis dermatitas nėra užkrečiamas. Jūs negalite užsikrėsti kontaktuodami su atopiniu dermatitu sergančiu žmogumi. Atopinis dermatitas nėra alerginė reakcija. Nepaisant to, daugelis vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, taip pat turi alergiją maistui. Tai nereiškia, kad tam tikri maisto produktai, pvz., pieno produktai, kiaušiniai ir riešutai, kurie dažnai sukelia alergiją maistui vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, jį ir sukelia. Tačiau pabloginti odos būklę tikrai gali. Kai oda sausa, svarbiausia užduotis ją tinkamai ir nuolat drėkinti. Tačiau dermatologai įspėja atkreipti dėmesį, kad pasirinktas kremas ne tik drėkintų, bet ir gydytų. Atopiškai, sausai odai rekomenduojama rinktis priemones, kuriose yra keramido NP (pvz. Derma Forte kremas). Keramidas NP - tai visame pasaulyje dermatologų pripažinta viena iš efektyviausiai odą drėkinančių medžiagų.
Norint palengvinti ligos sukeliamus nemalonius pojūčius, svarbu suprasti, kaip ji veikia, ir ką galima padaryti, siekiant nuraminti sudirgusią odą.
Ligai būdingos dvi fazės:
- Ūminė - odos būklės paūmėjimas.
- Lėtinė - laikotarpis tarp paūmėjimų, kai oda išlieka ramesnė.
Atopinis dermatitas ypač būdingas vaikams: maždaug 60 proc. visų sergančiųjų liga pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, 90 proc. - per pirmuosius penkerius metus. Atopinio dermatito priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau pastebėta, kad tai susiję su pažeista odos barjero funkcija ir imuninės sistemos sutrikimais, dėl kurių oda aktyviau reaguoja į aplinkos veiksnius. Taip pat įrodytas ryšys tarp atopinio dermatito ir alergijos: jei šeimoje kas nors serga šienlige arba astma, didesnė tikimybė, kad vaiko oda bus atopinė.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Neabejotinai daugiausia nemalonių pojūčių sukelia atopinio dermatito paūmėjimai, kai oda sudirgsta, ją ima labai niežėti. Natūrali reakcija į odos niežėjimą yra kasymasis, tačiau jis tik dar labiau pablogina būklę. Kasantis plinta bakterijos, niežulys dar labiau sustiprėja, o odą galima pažeisti tiek, kad ji ims šlapiuoti. Paūmėjimai veikia ne tik odą. Gyvenimas sergant atopiniu dermatitu sukelia nepatogumų ir vargina. Ypač tai sunku pakelti vaikams ir jų tėvams, kurie turi stebėti, kaip kenčia jų vaikai.
Alergijos
Kūdikis kasytis, ypač galvą, gali ir dėl alergijos tam tikriems maisto produktams. Jei kasytis mažylis pradėjo įvedus kokį nors naują maisto produktą, tai tikrai gali būti maisto netoleravimo pasekmė.
Vabzdžių įgėlimai
Vabzdžių įgėlimai taip pat gali sukelti niežulį ir paskatinti kūdikį kasytis.
Dirginantys audiniai
Erzinantis drabužių, patalynės audinys ar detalės gali dirginti odą ir sukelti niežulį.
Stresas
Kasytis ir braižyti visą kūnelį gali ir stresą patiriantys kūdikiai, ypač kai dėl kažko susijaudina. Stresą gali sukelti gyvenamosios vietos, dienotvarkės pokyčiai, naujas maistas ir kt.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Kaip padėti kūdikiui
Yra keletas būdų, kaip galite padėti kūdikiui, kuris kasosi galvą:
Kirpkite nagus. Kūdikių nagai - labai aštrūs, taigi ant mažylio veido ir kūno gali likti gana gilių įbrėžimų. Pasirūpinkite, kad kūdikio nagai visuomet būtų nukirpti. Jie auga labai greitai, tad nagus kirpti patartina bent kartą per savaitę.
Naujagimį galite vystyti. Tinkamai suvystytas mažylis negalės pajudinti rankų ir susibraižyti veido. Pagrindinis vystymo tikslas - sukurti jaukią miego aplinką, kad naujagimis jaustųsi tarsi mamos įsčiose.
Drėkinkite odą. Drėkindami odą išvengsite niežulio ir įbrėžimų. Geriausia naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus - vadinamuosius emolienus, kurie nedirgina odos.
Rinkitės tinkamus drabužius. Parinkite kūdikiui drabužėlius, pagamintus iš 100 proc. medvilnės ar kitų natūralių pluoštų.
Užtikrinkite optimalią patalpų drėgmę ir temperatūrą. Jei patalpų oras sausas, naudokite specialų drėkintuvą. Kartais odą dirginti gali prakaitas, todėl vargina ir niežulys.
Parinkite tinkamą kosmetiką. Maudynių metu venkite gausiai putojančių priemonių, nes jos sausina odą. Rinkdamiesi kosmetiką, būtinai perskaitykite sudėtį, ieškokite švelnių, odos nedirginančių komponentų. Ypač atidžiai rinkitės šampūną: išbandykite hipoalerginius bei ekologiškus produktus.
Septyni patarimai, padėsiantys sumažinti paūmėjimų skaičių ir nuraminti odą (jei kūdikis serga atopiniu dermatitu):
- Nustatykite galimus sukėlėjus. Ligos paūmėjimus kiekvienam lemia skirtingi veiksniai. Odos reakciją gali iššaukti šiurkštūs ar sintetiniai drabužiai, tokie kaip vilna ar nailonas, ir alergenai, pavyzdžiui, žiedadulkės, dulkės ar augintinių plaukai. Nors maisto alergijos vaidmuo sergant atopiniu dermatitu nėra galutinai patvirtintas, nemažai tėvų pastebi vaiko ligos paūmėjimus suvalgius tam tikro maisto. Atopinę odą gali sudirginti saulė: kūdikius reiktų saugoti nuo saulės, o vaikai saulėje turėtų būti ribotai, dėvėti apsauginius drabužius ir naudoti apsaugos nuo saulės priemones su labai dideliu SPF. Taip pat kenkia pasyvus rūkymas, todėl šalia vaikų pasistenkite niekada nerūkyti. Pabandykite užvesti mitybos dienoraštį. Jei mama žindo, tuomet turi kartu žymėti ir savo suvalgytą maistą. Jei keičiamas mišinys, taip pat reikia pasižymėti į kokį, ir pasižymėti kaip po suvalgyto maisto atrodo oda, kokios įtakos turėjo žarnynui. Ar pasireiškė pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Be suvalgyto maisto stebėkite, kokie kiti aplinkos veiksniai daro įtaką jūsų vaiko odos būklei: stresas, gyvūnai, namų kvapai, skalbimo priemonės, ir aptarkite tai su gydytoju. Tai padės nustatyti galimus dirgiklius ir parinkti tinkamiausią odos priežiūros režimą jau pirmo vizito metu.
- Kuo švelniau, tuo geriau. Rinkitės minkštus, odai malonius audinius, tokius kaip medvilnė ar linas, ir išskalbkite naujus drabužius bei patalynę, kad pašalintumėte po gamybos proceso likusius chemikalus. Skalbkite tik bekvapėmis hipoalerginėmis priemonėmis. Prausiant atopinę odą, venkite agresyvių prausimosi priemonių, kurios gali pašalinti svarbius lipidus ir pažeisti jos subtilų apsauginį barjerą bei drėgmės balansą. Pamirškite vonias su putomis, šarminius muilus ir tokias stiprias medžiagas kaip natrio laurilo sulfatas. Prausimuisi naudokite švelnias priemones be muilo.
- Ribokite maudynių laiką. Ypač mažiems vaikams maudynės vonioje labai patinka. Tai puikus metas smagiai praleisti laiką, tačiau per ilgai būnant karštame vandenyje oda gali išsausėti. Ribokite maudymosi laiką, naudokite šiltą, o ne karštą vandenį, vaikui paaugus, skatinkite praustis ne vonioje, o greitai išsimaudyti duše. Šluostydami odą tapšnokite minkštu rankšluosčiu ir galiausiai drėgną odą patepkite drėkinamąja priemone. Taip ji geriausiai susigers ir turės teigiamos įtakos atopiškai odai.
- Reguliariai drėkinkite odą. Rūpinantis atopine oda - svarbiausia palaikyti jos drėgmę. Rekomenduojama bent du kartus per dieną tepti odą visam kūnui skirta drėkinamaja priemone, rankas ir veidą greičiausiai reikės tepti dažniau. Naudokite priemones, specialiai skirtas atopinei odai, pavyzdžiui, „Eucerin AtopiControl“. Gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė - Grinaveckė pataria, pataria dieną rinktis lengvesnės tesktūros priemonę, pavyzdžiui, „Eucerin AtopiControl“ balzamą, tinkantį kūdikiams nuo 3 mėnesių amžiaus. „Jis yra lengvesnės tekstūros, todėl jį rinkitės dienos metu, kai vaikas yra aktyvesnis, nesijaus lipnumo pojūčio ir greičiau susigers į odą. Losjoną, kremą, kurie yra riebesnės tekstūros, tepkite vakare nusiprausus, oda išliks labiau sudrėkinta nakties metu, todėl ir miegas bus ramesnis. Jei sausumas labai stiprus ar yra aktyvus paūmėjimas, kaip papildomą sluoksnį galima naudoti „Eucerin® Aquaphor“ tepalą ar purškalą. Ryte pastebėsite, kad vaiko oda tapo minkštesnė ir švelnesnė, ne tokia paraudusi“, - pataria medikė. Balzamas taip pat tinkamas kasdienei priežiūrai, nurimus uždegimui, ryte ir vakare. Jei vaikas lanko baseiną, tai puiki priemonė naudoti iš karto po maudynių. Nepamirškite, kad serga visa vaiko oda, todėl tepti emolientu ne tik bėrimus, bet visą kūną.
- Fazėms pritaikyta priežiūra. Geriausias būdas pailginti laikotarpius tarp paūmėjimų ir nuraminti odą paūmėjimų metu - rinktis priežiūros priemones atitinkančias odos būklę. Ūmios fazės metu, kai oda yra labiausiai sudirgusi tepkite odą puoselėjančia ir niežulį mažinti padedančia priemone, pavyzdžiui, „Eucerin AtopiControl“ intensyvaus poveikio kremu. Po to naudokite įprastą kasdienę drėkinamąją priemonę.
- Jokio kasymosi. Paprasčiau pasakyti, nei padaryti. Svarbiausi atopinio dermatito požymiai yra niežulys ir lėtiniai ar pasikartojantys egzeminiai odos pažeidimai. Niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare arba naktį. Suaugusiesiems nesikasyti paprasčiau, o vaikams tai tampa tikru iššūkiu. Vis dėlto pasistenkite atitraukti vaiko dėmesį nuo kasymosi. Padėti gali mėgstamas žaislas - „kasymo lėlė“ - žaislas, kurį jie gali kasyti vietoje savo odos ar „kasymosi pirštinės“ - medvilninės kumštinės pirštinės arba pirštinės, ypač mūvimos naktį, kad nagai neliestų odos. Dėl kasymosi dermatito pažeistose vietose oda sustorėja, paryškėja raukšlės. Kuriose kūno vietose atsiras pažeidimų, priklauso nuo paciento amžiaus ir ligos sunkumo.
- Nekentėkite tyliai. Jei simptomai nesumažėja, būtinai kreipkitės į gydytoją. Dažniausios tėvų, auginančių atopiniu dermatitu sergančius vaikus, klaidos - nesubalansuota vaiko mityba, nereguliarus odos drėkinimas ir neteisingas hormoninių vaistų vartojimas.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei kūdikio kasymasis yra intensyvus, oda paraudusi, atsiranda bėrimų, šlapiuoja ar pastebite kitų nerimą keliančių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją. Jis nustatys priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.