Rašymas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis daugelio įgūdžių. Norint sėkmingai ugdyti vaiko rašymo įgūdžius, svarbu suprasti, kokie etapai ir aspektai yra svarbūs šiame procese. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai mokosi rašyti, kokie įgūdžiai jiems reikalingi, su kokiais sunkumais jie gali susidurti ir kaip tėvai bei pedagogai gali jiems padėti.
Rašymo Įgūdžių Formavimasis: Nuo Ankstyvojo Amžiaus Iki Priešmokyklinio Ugdymo
Prieš pradedant rašyti, vaikas pirmiausia turi išvystyti tam tikrus rašymui reikalingus įgūdžius (pre-writing skills). Jau tuomet, kai mažylis pradeda griebti ir laikyti daiktus delne, jis mažais žingsneliais artėja prie to momento, kai paims rašymo priemonę. Šie įgūdžiai svarbūs, nes leidžia vaikui sklandžiai ir efektyviai naudoti rašymo priemonę. Jeigu šie įgūdžiai nėra pakankamai gerai išugdyti, tai gali sukelti tokius jausmus kaip nusivylimas ir priešiškumas rašymo užduočiai, neįskaitomas raštas, greitas nuovargis rašymo metu ir nepasitikėjimas savimi.
Svarbiausi rašymo įgūdžiai apima:
- Rašymo priemonės suėmimas: Kaip laikoma rašymo priemonė.
- Abipusė rankų integracija: Gebėjimas naudoti abi rankas vienu metu, kai viena ranka yra pagrindinė.
- Vizualinis suvokimas: Galvos smegenų gebėjimas interpretuoti ir suteikti prasmę pamatytiems vaizdams.
Vienas iš svarbiausių aspektų, turinčių įtakos rašysenai, yra rašymo priemonės laikymas (pencil grasp).
Priešmokyklinio Amžiaus Vaikų Rašymo Ypatumai
Vienas geriausių straipsnių Lietuvoje, kuriuos teko skaityti apie priešmokyklinį ugdymą, pabrėžia, kad penkerių-šešerių metų vaikai dažnai susidomi rašymu. Svarbu pastebėjus šį susidomėjimą, nedelsiant pradėti lavinti šį įgūdį, nes būtent tokiu metu vaikas yra itin imlus.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Dažnai šiame amžiuje rašymo įgūdžiai gali varijuoti nuo minimalių iki bandymų užrašyti visas mintis mažosiomis raidėmis. Vienas įdomiausių etapų yra tas, kai vaikai dar negeba rašyti raidžių - jie tada rašo apskritimus, ovalus, brūkšnelius ir pan., ir visa tai „skaito”. Atkreipkite dėmesį, toks raštas būna iš kairės į dešinę, būna tarpai tarp žodžių, rašymas iš naujos eilutės ir pan. Vienas kitas dar net sudėlioja skyrybos ženklus. Tai rodo, kad vaikas jau supranta, kodėl mes užrašome tekstą.
Dauguma vaikų, atėjusių į priešmokyklinę klasę, jau daugiau-mažiau pažįsta raides bei geba užrašyti savo vardą. Vienas-kitas geba skaityti. Bet, kaip sakant, tai nėra nenormalu, nes juk priešmokyklinėje klasėje vaikas ir turi išmokti apie tai, kas yra rašymas, o mokymosi rašyti sudedamosios yra klausymas, kalbėjimas, mąstymas ir…viso to užrašymas.
Dauguma mokytojų pradeda mokyti rašyti nuo abėcėlės. Vieni moko tik didžiųjų, kiti - tik mažųjų raidžių. Efektyviausia - iškart viską. Vaikams raides - kurios šiaip yra abstrakcijos ir vaikams, dar nemąstantiems abstrakčiai, sunkiai suprantamos - lengviausia yra išmokti iškart mokantis ir mažųjų, ir didžiųjų. Tą jau galima pradėti darželiuose. Duokite vaikams užduotis, kur jie turi rasti „didžiąją” ir „mažąją” raideles. Pavyzdžiui, kalbate apie Lietuvos paukščius. Ir „į temą”, ir įdomu, ir vaikas supras, kad tai - raidžių pora ir t.t. Per šiuos metus vaikai išmoksta ne tik atpažinti raides, bet ir jas užrašyti. Beje, niekur (net JAV, kur dabar įvesti vadinamieji nauji griežti standartai!) nereikalaujama, kad vaikas išmoktų taisyklingai rašyti VISAS raides, bet reikalaujama, kad daugumą.
Lietuvių Kalbos Ypatumai Mokantis Rašyti
Lietuvių kalba gan dėkinga, kai kalbame apie mokymąsi rašyti. Kodėl? Todėl, kad iš esmės rašome taip, kaip tariame. Iš lėto tardami žodį gan nesunkiai suprantame, kaip jį užrašyti. Lietuvių vaikams sudėtingiausia yra minkštumo ženklas, dvibalsiai, įsidėmėtinos rašybos žodžiai (ir ne tik vaikams!), pradedantiems rašyti dar sunku tokie junginiai kaip „šč” greta, balsių trūkumas (dažnai vaikai rašo ne „grįžus”, o „girįžus”) ir pan.
Kai tik vaikas pradeda rašyti, nepulkite taisyti klaidų. Tai labai svarbu! Kodėl? Todėl, kad vaikas turi suprasti, kad visų pirma rašymas yra skirtas komunikacijai. Pamažu, kasdien vis daugiau rašydamas, vaikas išmoks taisykles ir pradės taisyklingai rašyti. Taisyklių nebrukite, tačiau stebėkite, ar vaikas tobulėja. Jeigu tobulėja - viskas gerai. Jeigu ne, pasikonsultuokite su logopedu, nes tai gali būti ir mokymo(si) sutrikimas. Ar konsultuotis su specialistu, pasakys priešmokyklinės klasės pedagogas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Rašymo Žingsniai: Klausymas, Kalbėjimas, Piešimas
Rašymo žingsniai - kaip jau užsiminiau anksčiau - yra klausymas, kalbėjimas, piešimas. Pavyzdžiui, skaitymas yra rašymo dalis: jūs garsiai skaitote vaikui knygą ir išsiaiškinate, koks yra pavadinimas, kas yra autorius, kas yra iliustratorius, apie ką knygoje kalbama. Nebijokite užduoti tokių klausimų kaip: kokie yra pagrindiniai veikėjai? Kur vyko istorijos veiksmas? Kodėl Pepė nusiminė? Nupiešk, kas tau buvo įdomiausia. Diskutuokite apie tai, ką matote iliustracijose; apie tai, ką papasakojo knyga; ko vaikas iš jos išmoko ir pan.
Kalbėdamas vaikas išmoksta reikšti savo mintis, atsakyti į klausimus (į temą!), užduoti klausimus naudojant „kas, ką, kur, kada, kodėl ir kaip”. Pradžioje tegul nupiešia istoriją, o tekstą diktuoja. Prisimenu, su priešmokyklinukais kasdien rašydavome dienoraščius. Pradžioje vaikai tik piešdavo, o aš viską užrašydavau, o metų pabaigoje tie piešiniai jau būdavo simboliniai, o tekstas…dievulėliau! Ta prasme, kad būtent dienoraščiai geriausiai parodydavo, kokiu šviesos greičiu vis dėlto tais metais tobulėja vaikas.
Kai vaikas pradeda rašyti, jam reikia pagalbos. Kokios? Visų pirma, padėti „įgarsinti” mintis. VIsų antra, „įgarsinti” tai, ką jis rašo - išmokyti vaiką paraidžiui įvardinti visas raides. Pradėjęs skaityti vaikas mokosi jungti, o pradėdamas rašyti vėl mokosi atskirti raides, kad išgirstų tik tas, kurias ir reikia užrašyti.
Kai jau vaikas rašo, galite iškart padėti rašyti taisyklingai arba galite tekstą taisyti vėliau. Kiek aš esu pastebėjus, geriau iškart padėti užrašyti taisyklingai. Tai reikalauja nemažai laiko, todėl puiku, jei į klasę gali ateiti namuose mažylį auginantys mama arba tėtė arba močiutė/senelis. O gal studentas/-ė norėtų atlikti praktiką? Žodžiu, labai verta paieškoti padėjėjo, nes su daugiau, nei 5 vaikais, vienu metu taip dirbti yra beveik neįmanoma. Kita vertus, viskas yra įmanoma, kai nori. Aš dažniausiai turėdavau vieną rašymo centrą, kuriame aš dirbdavau su 4-5 vaikais, o kituose centruose vaikai dirbdavo savarankiškai. Taip per dieną padirbėdavome su visais vaikais.
Su priešmokyklinukais jau kalbėdavome apie tai, kad sakinio gale dedame tašką, kai klausiame - klaustuką, kad vardus ir pirmą sakinio žodį rašome didžiosiomis raidėmis ir pan. Žodžiu, vaikų niekada neinfantilizavau ir - jei matydavau, kad gali - mokydavau visko, ko gali konkretus vaikas išmokti. Taigi būdavo, kad vienas ar keli vaikai aplenkia visus kitus, bet, mano giliu įsitikinimu, taip ir turi būti - juk neturi tas vaikas, kuris geba, laukti kitų. Mano užduotis - duoti jam ne daugiau darbo, o sudėtingesnių užduočių.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Jeigu vaikas ateina rašydamas tik didžiosiomis raidėmis, tai paprastai pradžioje jis tik taip ir rašydavo, tačiau vis paklausdavau, kokia būtų mažoji raidė. Taip pamažu pamažu pereidavome į rašymą mažosiomis ir didžiosiomis (kada reikia) raidėmis. Perėjimas įvykdavo balandžio-gegužės mėnesiais. Noriu pabrėžti, kad tai būdavo procesas, trukdavęs 6-8 mėnesius.
Vaiko užrašytos mintys turi sulaukti dėmesio, kad jis pajustų rašymo prasmingumą. Jeigu vaikas rašys, tačiau tekstą perskaitys tik mokytoja (ir dar raudonai ištaisys klaidas!), tai motyvacija rašyti tikrai neaugs. Esu ne kartą pasisakiusi prieš dailyraštį, tačiau nuoširdžiai tikiu raštingumu. Tikiu, kad, taisyklingai ir įskaitomai rašydami, rodome pagarbą kitiems žmonėms. Tai nereiškia, kad visi rašome didžiąją G vienodai (aš tikriausiai tik toje pirmoje klasėje ir rašiau ją taip, kaip reikalavo), bet visi rašome taip, kad įskaitytumėme ir suprastumėme, kad tai - didžioji G. Be to, raštingas žmogus sulaukia ir daugiau aplinkos pagarbos.
Bet, mielieji, nepamirškime, kad priešmokyklinuko akies rankos koordinacija bei smulkioji motorika dar nėra tokia, kokia yra suaugusio žmogaus. Viena mano priešmokyklinukų smagiausių veiklų buvo rašymas pudingu: nupirkdavau vanilinio (skonį vis keisdavau) pudingo, įkrėsdavau vaikams į vienkartines lėkštutes po didelį šaukštą, vaikai nusiplaudavo rankas ir pirštuku rašydavo raidę, apie kurią kalbėdavome. Didžiąją ir mažąją. Jeigu taisyklingai užrašydavo, galėdavo pirštą nulaižyti. Smagumėlis! Taip rašydavo ir ant smėlio. Arba nežiūrėdami čiupinėdavo mano iš švitrinio popieriaus iškirptas raides ir turėdavo atspėti, kokią raidę čiupinėja. Dar viena smagi veikla poromis - vaikai rašo raidę kitam vaikui ant nugaros, ir tas, ant kurio nugaros rašoma, turi atspėti, kokia raidė buvo užrašyta. Raides galima rašyti ir kūnu (vaikų grupė iš savo kūno turi sudėlioti 3D raides taip, kad kita vaikų grupė atspėtų), ir ore (Ryto Rato metu).
Man vienas smagiausių prisiminimų iš darbo klasėje yra ta akimirka, kai vaikas pradeda skaityti. Kai jis pakelia žibančias, pasididžiavimo kupinas akis ir net nedrįsta ištarti to, ką abu tik ką supratome - AŠ SKAITAU! Net dabar - tai prisimindama - kaskart graudinuosi. Nes visada čiupdavau vaiką į glėbį ir turėjom tradiciją, kad tą akimirką metam visas veiklas ir einam su vaikais šokti: pasileidžiam muziką, tas vaikas šoka viduryje, o mes visi aplinkui! Man tai būdavo kažkoks nerealus - dervišų - šokis, nes ta didybė perėjimo iš neskaitančio į skaitančio žmogaus pasaulį yra magiška. Jeigu dirbote su pradedančiais skaityti vaikais, puikiai tą suprantate.
Rašymo Sunkumai: Priežastys ir Sprendimo Būdai
Su šiais ir kitais panašiais klausimais labai dažnai susiduriama dirbant su įvairaus amžiaus vaikais: tiek su neurotipiniais vaikais, tiek su raidos sutrikimą turinčiais vaikais. Atrodo, kad rašymas ir piešimas vis labiau tampa „nemėgstama“ vaikų veikla, o tėvams kelianti vis daugiau nerimo ypač tada, kai vaikas atkeliauja į pirmąją klasę. Būtent dėl šios priežasties norisi šia tema pakalbėti šiek tiek plačiau ir suteikti tėvams rekomendacijas, kaip padėti vaikui išspręsti rašymo problemas, kaip vaikui „susidraugauti“ ir pamėgti šią veiklą.
Rašymas Kaip Kompleksinis Įgūdis
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad rašymas yra kompleksinis įgūdis, kuris reikalauja iš vaiko tam tikro pasiruošimo, žinių ir pastangų ir būtent dėl šios priežasties, kad rašymas yra sudėtingas procesas, dažnai vaikams tiesiog pritrūksta motyvacijos pradėti/užsiimti šia veikla. Kitas ne ką mažiau svarbus momentas išsiaiškinti, kuri ranka pas vaiką yra dominuojanti, tam, kad galėtume vaiką mokinti, kuria ranka laikysime pieštuką, o kuria prilaikysime popieriaus lapą ir sėdėsime stabiliai.
Norint mokinti rašymo įgūdžių pradžioje reikia pradėti nuo paprastų simbolių elementų mokinimo tokių kaip: taškų jungimo, vertikalios, horizontalios linijų piešimo, vedžiojimo per punktyrines linijas ir tik vėliau pereiti prie savarankiško rašymo. Kita vertus, vaiką galime mokinti rašymo įgūdžių ne tik nuobodžiai sėdint prie stalo ir rašant popieriaus lape…. Mes galime paskatinti vaiką užsiimti ir smagia veikla, tokia kaip: raidžių, skaičių ar simbolių, figūrų piešimas putose - taip įtrauksime ir taktilinę pojūčių sistemą.
Rašymo Priemonės Spaudimas
Kalbant apie per stipriai spaudžiamą rašymo priemonę, svarbu suvokti, kad atliekant šią veiklą įsitraukia vaiko sensorinė sistema, tokia kaip propriorecepcija. Būtent šios sistemos dėka vaikas geba suvokti savo kūno padėtį erdvėje, svorį, spaudimą, tempimą, judėjimą ir visa tai leidžia vaiko kūnui adekvačiai reaguoti į aplinkos tam tikrus pasikeitimus. Ir ši sistema suteikia vaikui galimybę, kai reikia panaudoti mažiau ar daugiau raumenų spaudimo jėgos atsižvelgiant į situaciją ir ko tuo metu reikalauja paskirta užduotis.
Atsiranda momentai kuomet vaikai, laikydami rašymo priemonę, labai stipriai ją spaudžia - tuomet matote itin ryškias linijas popieriaus lape. Dažnu atveju gali net sulūžti rašymo priemonės ar suplyšti popieriaus lapas, galiausiai vaikas greitai pavargsta, nes išnaudoja per daug jėgos atlikdamas šį veiksmą ir pradeda pykti, reikšti neigiamas emocijas.
Arba gali būti priešingas atvejis, kuomet rašymo priemonė suimama netvirtai, per švelniai, atrodo kad trūksta plaštakose jėgos. Tokiu atveju, popieriaus lape vos matome paliekamus rašymo priemonės ženklus, staiga krenta iš vaiko rankų pieštukas, tuomet vaikas stengiasi išlaikyti rašiklį taip pradėdamas laikyti netaisyklingai rašymo priemonę, įtraukdamas daugiau rankos pirštų ir taip atliekant papildomus rankų judesius.
Būtent dėl šios priežasties svarbu žinoti veiklas, kurios pagerina rašymo priemonės spaudimą. Labai noriu pasidalinti keliomis rekomendacijomis, kurios gali padėti vaikams pamėgti rašymo veiklą ir kurios pagerina priemonės spaudimą:
- Įvairūs pratimai atliekami su gumomis, kurie reikalauja didesnio raumenų pasipriešinimo.
- Ergoterapinės masės, kieto plastilino ar kamuoliuko minkymas, stiprina pirštų/plaštakos raumenis.
- Veiklos, kurios reikalauja stipresnio sugriebimo: plastilino karpymas, kempinės ar buteliukų tolygus suspaudimas ir atleidimas, galima rinktis veiklas, kuriose reikalingas skylamušis.
- Įvairūs pratimai, kurie stiprina pirštus ir plaštakos raumenis.
Kalbos ir Rašymo Sunkumai
Kalba yra svarbiausias žmogaus psichinės ir socialinės raidos pasiekimas, įgyjamas bendraujant su kitais žmonėmis. Na, o mažo vaiko kalba - tai gebėjimas klausyti ir kalbėti. Tokiu būdu vaikas pratinasi išgirsti ir suprasti kitą, mokosi kalbėti pats. Rašymo sunkumai gali būti paveldimi.
Logopedės teigimu, rašymo sunkumų gali būti įvairių: dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo, dėl gramatikos nesusiformavimo, dėl nesusiformavusios garsinės analizės sintezės įgūdžių (vaikas nemoka išskirstyti žodžių į garsus, skiemenis). „Garsinės analizės sintezės mokymas, darbas su fonemomis, su žodžiais ypač svarbus priešmokyklinėse klasėse - jis yra ir skaitymo, ir rašymo pagrindas“, - teigia specialistė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad nesusiformavusių garsinės analizės ir sintezės įgūdžų - vaikas gali prirašyti vienodų, nereikalingų raidžių, sutrumpinti žodžius, nes nesuvokia jų vientisumo. Rašymo sunkumų gali kilti ir dėl gramatinių kalbos trūkumų (vaikas netaiko taisyklių). Beje, pastebėta, kad rašymo sunkumai gali būti paveldimi.
Jeigu rašymo sunkumų kyla dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo arba girdimasis suvokimas neišlavintas, tokie vaikai sunkiau atskiria panašiai skambančius garsus. Rašymo ir skaitymo sunkumai gali persipinti tarpusavyje, vaikas gali blogiau tarti žodžius su priebalsių samplaikomis, raidė asocijuojasi su izoliuota fonema (dažnai neišgirsta garso „i“ žodyje, ypač tarp dvibalsių arba kaip minkštumo ženklo), blogiau įsimena garsą atitinkančią raidę, dėl artikuliacijos (ypač vaikams, turintiems anatominių pakitimų - vilko gomurys, kiškio lūpa, per siauras žandikaulis, dėl apraksijų, šveplavimo ir kt.) keičia netaisyklingai tariamus garsus ir pan.
Iš ko pastebime rašymo sutrikimus? „Pakitusi raidžių forma, eiliškumas žodyje ir rašymo krypties reversijos (veidrodinis rašymas ir pan.), rašybos taisyklių netaikymas, sakinių ribų nepaisymas (tai ypač pasireiškia diktuojant tekstą), neįskaitomas arba sunkiai įskaitomas raštas, praleidžiamos raidės ir panašiai“, - vardija logopedė.
Pasak jos, kiekvienas vaikas unikalus ir individualus, todėl, įtarus galimus sunkumus ar sunkumus, geriausia apsilankyti pas logopedą. Anot specialistės, trečioje, ketvirtoje ar penktoje klasėje pastebėjus skaitymo ir rašymo sunkumus, padėti gali būti daug sunkiau.
Kada Sunerimti?
Specialistės teigimu, rašymo ir skaitymo sunkumai dažniausiai atsiskleidžia pirmos klasės antroje pusėje, kai vaikai jau turi gebėti parašyti žodžius, lengvesnį sakinį. „Jau pačioje pradžioje galima pastebėti indikacijas, tačiau dažniausiai tai nurašome adaptacijos sunkumams, išsiblaškymui, manome, kad vaikai emociškai dar nepasiruošęs mokyklai, todėl jo nedomina raidės. Tačiau tam tikri požymiai signalizuoja, kad vaikas gali turėti sunkumų ar net sunkumų, todėl juos lengviau koreguoti kuo anksčiau kreipiantis į logopedą“, - atkreipia dėmesį specialistė.
Skaitymo Sunkumai
Skaitymo sunkumams būdingi informacijos apdorojimo greičio, trumpalaikės atminties, girdimojo ir regimojo suvokimo, kalbos ir motorinių įgūdžių sunkumai. Pavyzdžiui, vaikas nesusieja parašytos raidės su tam tikru garsu, parašytu žodžiu, negeba sudėti garsų į žodžius arba į skiemenis, skiemenų į žodžius, jiems labai sunku suprasti tekstą.
Pasak logopedės, skaitymo sunkumai apima tris pakopas: žodžių skaitymo sunkumai (skaitydamas praleidžia raides, skiemenis, jiems sunku suvokti, kaip tie žodžiai susideda ir t. t.), sklandaus skaitymo sunkumai (skaitoma skiemenuojant) - būdingi šiek tiek vyresniems vaikams nuo maždaug ketvirtos klasės. „Tai nėra sunkumas tol, kol vaikas supranta, ką skaito“, - paaiškina logopedė. Trečia pakopa - teksto nesuvokimas: vaikas nesupranta pagrindinės minties, tam tikrų žodžių tekste, perskaityto teksto.
Specialistė atkreipia dėmesį į dar vieną sunkumą, kurio lietuviškoje pedagoginėje psichologinėje klasifikacijoje nėra, - hiperleksiją. „Ji dažniausiai būdinga vaikams, turintiems autizmo spektro sunkumą arba penkerių metų amžiaus vaikams. Jie labai greit išmoksta skaityti, bet nesuvokia teksto“, - teigia logopedė.
Kada sunerimti? „Jei vaikui pirmoje klasėje labai sunku skaityti, jis nesupranta teksto ir panašiai, vertėtų pasikonsultuoti su logopedu“, - sako specialistė. Tyrimais nepatvirtinta, bet logopedės praktikoje dažnai pasitvirtina, kad jeigu trimetis negeba įvardyti spalvų, greičiausiai jis turės skaitymo sunkumų.
Disleksija ir Kompensaciniai Įgūdžiai
Skaitymo ir rašymo sunkumai gali būti susiję ir su kitu populiariu sunkumu - disleksija. Disleksiją taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sunkumai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sunkumai). Pirmųjų disleksijos požymių galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį: jis nejaučia ir negali atkartoti ritmo, sunku įsiminti eilėraštukus, daineles, galimi nedideli smulkiosios motorikos sunkumai, jiems sudėtinga planuoti veiksmus. Disleksija paprastai išryškėja tada, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti.
Pasak logopedės, tai labiau neurologinės kilmės mokymosi sunkumas, mokyklose gana dažnas, šį sunkumą turi apie 10-15 proc. žmonių visame pasaulyje. „Bet ir jai spręsti galima pasitelkti kompensacines priemones“, - įsitikinusi logopedė.
Kaip Padėti Vaikams, Susiduriantiems Su Rašymo ir Skaitymo Sunkumais?
„Koreguodami rašymo sunkumus, laviname vaiko kognityvinius gebėjimus - mokomės dirbti su tekstais, išskirti svarbiausią informaciją, taikyti rašytinės kalbos taisykles, laviname sakytinę ir rašytinę kalbą, mokomės teksto supratimo, - vardija logopedė. „Užsiėmimuose su tokiais vaikais laviname fonologinį suvokimą, einame nuo žodžio prie fonemos suvokimo, žodžių skaitymo, rimavimo įgūdžių, laviname trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Tam padeda įvairūs kortelių, atminties žaidimai, loto ir panašiai, kuriuos galima žaisti ir namuose su visa šeima“, - teigia specialistė.
Specialistės nuomone, mokantis skaityti ir rašyti atmintis labai svarbi. Skaitmeninė vaikų karta labai daug laiko leidžia išmaniuosiuose telefonuose - tai irgi gali menkinti teksto suvokimo įgūdžius. Technologijos paveikia taip, kad negalime susikoncentruoti į tekstą, ilgiau išlaikyti dėmesio. Reikia ramiai sėdėti vietoje, žiūrėti į nesikeičiantį objektą - kartais tiesiog trūksta įgūdžio ir, logopedės teigimu, kartais užtenka jį lavinti, kad teksto suvokimo sugebėjimai „sugrįžtų“.
„Svarbu ir sudominti tekstu, ieškoti temų, kurios įdomios vaikui. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kuriems tėvai skaito daug pasakų, išmoksta anksčiau skaityti, anksčiau patiria skaitymo malonumą“, - teigia specialistė. Anot logopedės, užtenka 20 minučių per dieną skaityti su vaiku, kad jau turėtume didelį pokytį. „Tai padeda plėsti ir turtinti pasyvųjį žodyną, iš kurio žodžiai vėliau pereina ir į aktyvųjį. Įrodyta: tam, kad sklandžiai kalbėtų, vaikas turi suprasti 20 tūkstančių žodžių“, - teigia logopedė.
Anot specialistės, labai svarbu skaitymo ir rašymo sunkumų turintiems vaikams ugdyti kompensacinius įgūdžius. „Sunku skaityti? Tačiau vaikai geba puikiai mintis reikšti žodžiu! Be to, minčių išsakymas žodžiu labai pagerina emocinę vaiko būklę. O ir programų, padedančių žodžius paversti tekstu, vis daugėja, spartėjant technologijoms, tekstą jau gali perskaityti ir kompiuteris. Kai kuriems vaikams perskaityti tekstą padeda paprasčiausia liniuotė, o nuo disleksijos kenčiantiems vaikams teksto eilutes sugaudyti padeda skaidrios spalvotos skaitymo plėvelės. Teksto suvokimą palengvina įvairūs paveikslėliai ir schemos - jos labai padeda suvokti tekstą ir ryšius. Sunku rašyti ranka? Gal vertėtų leisti vaikui rašyti kompiuteriu? Kartais sunkumų patiriantis vaikas taip susitelkia į patį rašymo veiksmą, kad nepademonstruoja savo žinių“, - atkreipia dėmesį vaikų logopedė.
Pasak specialistės, dabar vis daugėja naujų skaitmeninių priemonių - planšečių su tušinukais, interaktyvių skaitymo ir rašymo užduočių, kurias vaikams įdomu atlikti, daugybė programėlių, kuriose mokytojai patys gali kurti užduotis. „Pavyzdžiui, „Learning Apps“ labai paprasta naudotis, o ja galima pasidaryti puikių dalykų. Iškart matomas atlygis vaikui skatina dopamino išsiskyrimą ir suteikia patvirtinimo jausmą. Vyresni vaikai jau patys gali naudotis tomis programėlėmis“, - sako specialistė. Specialistė giria ir Lietuvos pedagogų sukurtą programėlę „Žodžių žaidimai“, kuri padeda plėsti žodyną.
Emocinė Parama
Be minėto specializuoto dėmesio, į vaiko ugdymo procesus įtraukiant kalbos specialistus, pedagogus, psichologus ir tėvus, kaip vieną iš pagrindinių dalykų galima įvardyti draugiškos aplinkos sukūrimą. Labai svarbu sumažinti dėl skaitymo ir rašymo sunkumų kylančią emocinę įtampą, nerimą, skatinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Tėvai turėtų kuo dažniau akcentuoti jų stipriąsias, o ne silpnąsias puses, net ir silpnesnėse vietose kalbos specialistė pataria įžvelgti progresą, pagirti vaiką - atrasti ir pamatyti ne tik tai, kas vaikui nesiseka, bet ir tai, kas sekasi.
„Vaikai labai greit save nuvertina, todėl svarbu akcentuoti jų pastangas ir laimėjimus, o ne nesėkmes“, - tikina specialistė. Pasak logopedės, jei vaikas emociškai gerai jausis, matys, kad jo įvertinimai gerėja, jam bus lengviau įveikti skaitymo ar rašymo sunkumus. Logopedės teigimu, vaiko emocinė būklė labai pasikeičia ir gavus pagalbą.