Kūdikio oda yra ypatingai švelni ir jautri, todėl reikalauja ypatingos priežiūros. Dažnai pasitaikančios problemos, tokios kaip iššutimai ir bėrimai, gali sukelti diskomfortą ir nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių odos problemas, jų priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Kūdikių Odos Ypatumai
Kūdikių oda skiriasi nuo suaugusiųjų odos. Ji yra plonesnė, jautresnė ir lengviau pažeidžiama. Naujagimio raginis sluoksnis yra labai plonas, todėl neužtikrina pakankamos termoreguliacijos ir apsaugos nuo infekcijų. Kūdikių odoje yra gausu vandens, tačiau ji greitai praranda drėgmę aukštesnėje aplinkos temperatūroje. Be to, joje mažai melanino, todėl oda neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Dažniausios Kūdikių Odos Problemos
Iššutimai
Iššutimai atsiranda odos klosčių vietose, kur oras prastai cirkuliuoja, kur temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, gali atsirasti pūslelių, oda gali pradėti luptis. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir linkusios šusti. Iššutimų gali būti bet kuriose odos raukšlėse (kaklo, šlaunų, pažastų), galūnių linkiuose, taip pat už ausų ir net po žinduku.
Dermatitai
Dermatitas - tai odos uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs faktoriai. Dažniausios dermatito rūšys kūdikiams:
- Alergija maistui: Dažniausiai pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto.
- Kontaktinis dermatitas: Tai uždegiminė odos reakcija į alergenus ar dirgiklius. Oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t.
- Seborėjinis dermatitas: Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
- Kandidozė, seborėja, kitos infekcijos: Tai rimtesnės dermatitų rūšys, išsivystančios, kai bakterijos, grybeliai patenka ant pažeistos odos.
Sauskelnių dermatitas pažeidžia ir mažesnius, ir didesnius odos plotus. Pavojingiausia, kad gali išsivystyti gilus infekcinis pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Mitas apie gandrą ir kūdikius
Aknė
- Naujagimių aknė: Dažniausiai išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų.
- Kūdikių aknė: Pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni. Kartais prireikia gydymo.
Kiti Bėrimai
- Toksinė naujagimių eritema: Būdinga daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis, kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo.
- Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė: Dažnesnė tamsaus gymio vaikams.
- Naujagimių akropustuliozė: Būdinga lėtinė eiga.
- Prakaitinė: Atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas.
Kitos Odos Būklės
- Miliumai: Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
- Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo: Neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio.
- Kraujagysliniai apgamai: Dauguma nesukelia problemų ir yra kliniškai nereikšmingi, o kitus būtina gydyti.
- Marmurinė oda: Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas.
- Arlekino spalvos pokytis: Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima.
- Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė): Mėlynai-pilkos spalvos dėmė, dažniausiai atsiranda kryžkaulio - sėdmenų srityje.
- Bronzinio vaiko sindromas: Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu po fototerapijos.
- Riebalinis apgamas: Tai įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo.
- Įgimta odos aplazija: Tai grupė heterogeninių ligų, kuriai būdinga lokali odos stoka.
- Erozinė pustulinė skalpo dermatozė: Plaukų netekimą gali lydėti pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai.
- Gerybinė skalpo histiocitozė: Būdingas bėrimas smulkiomis, gelsvai raudonomis ar gelsvai rudomis dėmėmis galvos ir kaklo srityje.
Kūdikių Odos Priežiūra
Higiena
- Dažnai keiskite sauskelnes: Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 val. Jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart.
- Švariai nuprauskite: Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis.
- Leiskite „prasivėdinti“: Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų.
- Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes: Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius, o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto.
- Maudymas: Sveiką kūdikį būtina maudyti kasdien. Į vonelę pilame apie 37ºC temperatūros vandens, o muilą naudojame 1-2 kartus per savaitę. Po maudynių kūdikio odelę labai atidžiai nusausinkite, ypač raukšles.
Odos Priežiūros Priemonės
- Pakeiskite sauskelnių rūšį: Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus.
- Odos drėkinimas: Jei pastebėjote sausus plotus, juos sudrėkinkite intensyviu drėkinamuoju kremu ar losjonu. Taip pat tinka naminės priemonės - saulėgrąžų ar alyvų aliejus.
- Raukšlių priežiūra: Atidžiai prižiūrėkite raukšlių odą - kirkšnis, kaklą, kelius ir kt. Nupraususios gerai nusausinkite linkusią šusti odą ir tepkite ją specialiais kremais, kurių sudėtyje yra cinko oksido.
- Tepalai cinko oksido pagrindu: Suriša drėgmę, esančią odos paviršiuje, veikia sutraukiančiai ir antiseptiškai.
- Tepalai dekspantenolio (pantenolio) pagrindu: Pantenolis stimuliuoja epidermio ir tikrosios odos ląstelių augimą ir atsinaujinimą, pagreitina paviršinių žaizdelių gijimą.
Aplinka
- Optimali aplinkos temperatūra: Kambaryje, kuriame gyvena kūdikis, nuolat turėtų būti apie 20º šilumos.
- Oro vonios: Vystydami kūdikį leiskite jam pabūti nuogam - tegul pasimuisto, pakrykštauja, tai normalizuojasi prakaito liaukų veikla, oda geriau kvėpuoja. Labai efektyvios oro vonios, trunkančios 10-15 min.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Jei ūmių kūdikių odos būklių nepavyksta nuraminti per kelias dienas, savaitę, reikia pasitarti su gydytoju dėl gydymo ar diagnozės patikslinimo. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei:
- Bėrimas stiprėja arba plečiasi.
- Atsiranda pūlingo bėrimo požymiai.
- Kūdikį vargina stiprus niežulys.
- Atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.
Gydymo Būdai
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai.
- Hormoniniai, priešgrybeliniai tepalai: Šie tepalai skirti atitinkamų infekcijų gydymui.
- Gydymas lazeriu: Mažiausiai invazinis, mažiausiai skausmingas ir mažiausiai žymių odoje paliekantis metodas.
Išmatų Pokyčiai
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Pradėjus primaitinimą, kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
Kada Nerimauti Dėl Išmatų?
- Viduriavimas: Išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių.
- Užkietėjimas: Dideli, kieti išmatų gabaliukai.
- Tamsiai žalios išmatos: Dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
- Balkšvos išmatos: Rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų.
- Kraujas išmatose: Gali būti dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja, arba dėl įplėšimų mažylio išangėje.
Kitos Dažnos Kūdikių Ligos Su Bėrimais
- Vėjaraupiai: Bėrimas pūslelėmis.
- Tymai: Febrilus karščiavimas, paraudusios, traiškanojančios akys, kosulys, sloga.
- Raudonukė: Bėrimai primena alergiją, švelniai rausvos spalvos dėmelės.
- Enterovirusinė infekcija: Ryklės paraudimas, pūslelės burnoje, išberti padai ir delnai.
- Meningokokinė infekcija: Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu.
Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko savijautą, žiūrėti kaip jis elgiasi, pamatuoti temperatūrą. Jeigu temperatūra siekia daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus ir laikosi net davus vaistų, vaikas nuolat verkia, atrodo irzlus arba atvirkščiai elgiasi ypač vangiai, nori prigulti, skundžiasi skaudančiomis kojytėmis, būtina kreiptis į gydytoją.
Sąnarių Panirimai
Dažniausiai panirimų pasitaiko apie 2-4 gyvenimo metus. Tokio amžiaus žmogeliukai yra judrūs, jiems atrodo, kad viską gali, nors iš tiesų jų raumenys dar silpni ir jie yra nesunkiai pažeidžiami. Didžiosios dalies ikimokyklinukų patiriamų panirimų metu nukenčia sąnarys ties alkūne.
Taip pat skaitykite: Linksmi paveiksliukai: nemokamas atsisiuntimas vaikams
Taip pat skaitykite: Nėštumo savijauta ir pilvo augimas
tags: #paveiksliukai #kudikio #sutijumi