Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami su gandru - dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai - tai jau artėjančio rudens pranašai. Gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis. Bet ar tikrai gandras neša vaikus? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį mitą, jo kilmę ir reikšmę.
Gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu - Lietuvos nacionalinis paukštis. 1960-ųjų metų gegužės mėnesį Japonijos sostinėje Tokijuje vykusios XII Tarptautinės paukščių apsaugos tarybos konferencijoje buvo priimtas nutarimas pasiūlyti, kad kiekviena šalis išsirinktų nacionalinį paukštį ir naudotų jį gamtos apsaugos populiarinimo tikslais. Kai kurios iš jų pasirinko tas pačias paukščių rūšis, kaip ir kitos šalys, nes kiekviena šalis turi teisę išsirinkti tą paukštį, kuris yra populiariausias ir labiausiai susijęs su tos šalies kultūriniu gyvenimu. Taip vienu iš populiariausių paukščių tapo kondoras, kurį pasirinko Čilė, Ekvadoras, Bolivija ir Kolumbija, o Europoje ir Azijoje - baltasis gandras. Jį šalį reprezentuojančiu paukščiu pasirinko Vokietija, Armėnija ir Lietuva.
Gandras lietuvių mitologijoje
Paukščiai - dangaus ir žemės tarpininkai. Gyvūnų pažinimui ir globai lietuvių tradiciniame kalendoriuje skirtos tam tikros dienos - paukščių grįžimo, gyvulių išginimo ir ganiavos pabaigos, bičių ir kitos. Paukščiai veikia kalendorinėse šventėse. Pranašiškas paukščių giedojimas, gebėjimas skraidyti padangėse, nutūpti ant augalų, ypatingas žmogaus jausmus veikiantis elgesys siejosi su gamtos ritmu ir jos amžina kaita, kosmoso dinamiškumu, gyvybės nenutrūkstamumu.
Gandrai - dievų pasiuntiniai ir ateities pranašai
Mūsų protėviai paukščius, kurie neva vieninteliai gali nuskristi ir sugrįžti iš ten, iš kur niekas negrįžta, laikė dievų pasiuntiniais. Tad, J.Vaiškūno teigimu, nenuostabu, kad gandras savaime sietas su šviesa, saule ir laikytas svarbiausiu dievo paukščiu. Jo parskridimas reikšdavo, kad žiema jau nugalėta, o tamsa, siejama su vėluma, velniu, vėlėmis ir pomirtiniu pasauliu, traukiasi.
Paukščiai apskritai laikyti svarbiais, savotiškais totemais, su kuriais privalu atitinkamai elgtis ir jų neskriausti. Ne veltui visą kovą yra daug dienų, skirtų paukščių sugrįžimui pažymėti: vasario 24 dieną švenčiama Vieversio diena, kovo 10-ąją - 40-ties paukščių diena, kovo 19-oji yra Pempės šventė, o viską vainikuoja kovo 25-oji - Gandro šventė.
Taip pat skaitykite: Lavinamųjų žaislų nauda
Kaip gandras veikia ateitį?
Kai kas galbūt atkreipė dėmesį ir į tai, ką veikė pirmą sykį pavasarį pamatytas gandras - sakoma, kad pagal tai galima spėti, kokie bus visi ateinantys metai: sėslūs, kupini nuotykių, o gal poringi ar vaisingi. Anksčiau žmonės stebėdavo gamtos ženklus ir pagal tai spręsdavo, kas reikšmingo gali įvykti, kam reikia pasiruošti. Nenuostabu, kad pagal gandrą, ypatingu laikytą paukštį, žmonės taip pat bandydavo nuspėti savo ateitį. Ir šiuolaikiniai žmonės, pirmąkart pavasarį pamatę gandrus, bando nuspėti, kaip jiems seksis.
Pirmą kartą pamačius parskridusį gandrą reikėdavo verstis kūlio. Esą tai padaręs žmogus turės pradėti gyventi kitaip, kartu su gamta pereiti į kitą būseną. Po visiškai intravertiško buvimo prie šeimos židinio žiemą žmonių gyvenimas persikeldavo į lauką, kur vykdavo dauguma darbų.
Gandrai kaip sėkmės, šeimos ir vaisingumo simboliai
Baltasis gandras nuo seno yra laikomas likimo paukščiu, laimės ir gerovės pranašu vokiečių, slavų ir Pabaltijo tautose. Yra tikima, kad jei sodybos kieme apsigyvens gandras, tuomet šeimininkų šeimą aplankys laimė ir santarvė, baigsis tarpusavio ginčai, ligos aplenks vaikus, ūkininkų laukia geras derlius, o lizdo apylinkių soduose gerai derės vaisiai. O tą, kuris išardys paukščio lizdą ar pakels ranką prieš patį paukštį, visą gyvenimą persekios nesėkmės.
Iki šiol visoje Lietuvoje tikima, kad toje sodyboje, kur įsitaisė gandras, nebus gaisro. Taip pat žmonės tiki, kad jei gandras įsikūrė sodyboje, vadinasi ten būdamas jis surinks visas nelaimes ir ligas. Gana dažnas atvejis, kad pora, skrisdama skirtingais keliais, vis tiek sugrįžta į gimtąjį lizdą. Jie laikomi sėkmės, šeimos ir vaisingumo simboliais.
Gandras - vaiko atnešėjas
Visiems gerai žinomas iš amžių glūdumos atkeliavęs tikėjimas, kad baltieji gandrai neša vaikus. Senovės Graikijoje gandras buvo laikomas graikų dievybės Heros, globojančios kūdikius žindančias motinas, paukščiu.
Taip pat skaitykite: Kūdikio fotosesija žiemą
Lietuvoje paplitęs tikėjimas, kad vaikus atneša gandras. Pasak tautosakos, kai šeimoje gimsta kūdikis, sakoma: „Gandras atnešė“, jei jis „nutūpė ant stogo“ ar „vaikštinėjo kieme“ - tai buvo ženklas apie nėštumą ar artėjantį gimdymą. Gandras atneša vaiką iš pelkės, upės ar dangaus. Tai simbolizuoja gyvybės atsiradimą, ryšį su anapusiniu pasauliu, iš kurio ateina siela.
Gervė - mitinis simbolis, vaikų nešėja
Gervė yra senesnis nei gandras mitinis simbolis. Baltų mitologijoje gervė buvo laikoma motiniška dangaus būtybe, o kai kuriais atvejais - likimo ar motinystės deivei artimu paukščiu. Tikėta, kad būtent gervė atneša vaiką, ypač mergaitę, o gandras - berniuką. M. Gimbutienė gervę laiko vienu seniausių ir archajiškiausių mitinių paukščių. Gervė simbolis yra vienas iš moters ir gyvybės, vaisingumo ženklų. Gervė dažnai siejama su vandenų deive ar sielų pernešėja - jungtimi tarp anapusinio pasaulio ir gyvųjų.
Gandro fenomeno interpretacijos
L.Klimka šį pasakojimą argumentavo tuo, kad gandrai yra labai artimi kiekvienai lietuvio šeimai ir gyvena sodybose arti žmonių.
Etnologas tvirtino, kad gandras lietuviams - itin svarbus. Jis labai artimas žmogaus įnamis, gyvenantis šalia žmogaus. Tai didžiulis paukštis su iškilminga eisena. Gamtininkai taip pat daug dėmesio skiria gandrams. Nuostabą kelia tai, kad gandras yra labai didelis paukštis, tačiau geba skristi itin didelius atstumus.
Gandras ir Strasbūras
Strasbūras taip pat ir gandrų miestas. Legenda, kad gandras atneša vaikus, kilo iš Elzaso regiono, kurio širdis - Strasbūras. Moterys, kurios norėdavo susilaukti vaikų, ant palangės padėdavo pyrago gabaliuką, kad gandras jį nuneštų angelams. Šie turėjo padėti moteriai susilaukti vaikelio. Strasbūro simbolis - gandrai.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti neišnešiotą kūdikį?
tags: #kudikius #atnesa #gandraii #paveiksliukai