Mamos vaidmuo slaugant ir prižiūrint neišnešiotą naujagimį yra ypač svarbus. Daugelis mamų (o ir tėčių), susilaukusių neišnešiotų kūdikių, jaučiasi pasimetę, sutrikę, kažką ne taip padarę, neretai kaltina save. Tačiau viskas, ką geriausio šiuo metu galite padaryti dėl savo neišnešioto naujagimio, - bandyti su juo užmegzti ryšį ir iš visų jėgų bandyti susidoroti su stresu. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius neišnešiotų kūdikių priežiūros aspektus, pradedant nuo higienos ir baigiant emocine parama.
Higienos Svarba
Norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų, būtina laikytis griežtų higienos reikalavimų. Visų pirma reikėtų taisyklingai plautis rankas ir naudoti specialų rankų dezinfekavimo skystį arba gelį. Reikėtų kasdien keisti drabužius švariais, lauko drabužius ir avalynę palikti ligoninės rūbinėje arba specialiose spintelėse. Patariama nemūvėti žiedų, nesegėti kitų papuošalų, trumpai kirpti nagus ir būtinai pašalinti nagų laką: nagai turi būti natūralūs.
Kūno Kalbos Supratimas
Stebint naujagimį, išmokstama atpažinti mažylio kūno kalbą: kaip jis bendrauja, ką pasako vienais ar kitais judesiais ar verksmu, kas mažyliui patinka, o kas - ne, kada jis patenkintas ir kada jaučia diskomfortą, yra pavargęs ir t. t. Naujagimius, ypač anksti gimusius, sergančius, būtina nuraminti. Mažyliui galima pasiūlyti pirštą - jis tvirtai į jį įsikibs, delne palaikyti jo pėdutę. Taip pat galima švelniai uždėti ranką ant galvytės, kojyčių. Glostymas, ypač per greitas ir per intensyvus, patinka ne visiems naujagimiams.
Kontaktas "Oda Prie Odos" ir Emocinis Ryšys
Neišnešioti naujagimiai būna itin smulkūs, trapūs, todėl pirmosiomis dienomis ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ir panešioti. Kita vertus, dažnai momentas, kai tėvai naujagimį gali paimti iš inkubatoriaus ir pasūpuoti ant rankų, gali užtrukti net kelias savaites, mažyliui pakankamai sustiprėjus. Sėkmingam žindymui ir emocinio ryšio stiprinimui pirmosiomis dienomis ir savaitėmis labai svarbus ir kontaktas „oda prie odos“ (kitaip dar vadinamas „kengūros metodu“), kai nuogas ar bent iš dalies nurengtas naujagimis guldomas mamai (po cezario pjūvio operacijos - ir tėčiui) ant krūtinės. Odos kontaktas ne tik gerina laktaciją, bet ir padeda kūdikiui nurimti, užmigti. Prie krūtinės priglaustą naujagimį reikėtų laikyti kuo ilgiau - bent valandą.
Bendravimas su Naujagimiu
Naujagimiui sustiprėjus, tapus budresniam, pats metas pradėti su juo intensyviau bendrauti. Tėvai turėtų stebėti požymius, kada mažylis nori ir yra pasiruošęs komunikuoti: tai gali būti į tėvų pusę pasukta galvytė ar atmerktos akys. Tiesa, naujagimiai greitai pavargsta, tad analogiškai reikia stebėti, kada jie nebenori turėti artimesnio kontakto. Nenorint, kad kūdikis sudirgtų, reikėtų pasistengti sukurti jaukią, ramią aplinką, prigesinti šviesą. Jei aplinka - triukšminga, kūdikiui gali būti sunku atskirti tėvų balsus.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Naujagimio Tualetas
Tol, kol neišnešiotas naujagimis dar per mažas maudynėms, galite prausti jį lovytėje, t. y. švelniai nuplauti veidą ir kūną, išvalyti raukšles aplink kaklą, pažastis, užpakaliuką ir kt. Šios procedūros vadinamos naujagimio (rytiniu) tualetu. Prausimo metu naudojamas drungnas vanduo, skiautė marlės arba vatos gabalėlis. Jei mažyliui prausimas nepatinka, luktelėkite, kol jis nurims, trumpam užklokite.
Sauskelnių Keitimas
Neišnešiotų naujagimių mamos dažnai baiminasi, kad nemokės pakeisti sauskelnių, ir ši procedūra tampa nemažu iššūkiu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja. Kai jau būsite pasirengusi pati, išlankstykite sauskelnes, po to nuraminkite mažylį. Patogiausia, jei jis gulės ant šono, o ne kaip įprastai keičiant sauskelnes - ant nugarytės.
Maudynės
Pirmą kartą neišnešioti naujagimiai gali būti maudomi intensyviosios terapijos skyriuje net ir tais atvejais, kai jiems reikalingas deguonis. Aparatai trumpam atjungiami, neišnešiotas naujagimis greitai išmaudomas vonelėje. Vanduo vonelėje turi būti kūno temperatūros (naudokite termometrą), jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Mažylį prieš maudynes galima įvynioti į medvilninį vystyklą. Pirmosios maudynės turėtų trukti vos kelias minutes, tad nepersistenkite.
Maitinimas Motinos Pienu
Motinos pienas - gyvybiškai svarbus visiems naujagimiams ir kūdikiams, o neišnešiotiems - ypač. Specialistai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio: tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymo galimybes. Raskite būdų, kurie palengvintų pieno nusitraukimo procesą. Pavyzdžiui, gal bus lengviau, jei naujagimis bus šalia, o gal atvirkščiai - tai daryti patogiau vienumoje. Beje, kartais žindyti gali būti pradedama anksčiau, nei maitinti iš buteliuko - tam reikia daugiau koordinacijos. Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, palikdama rankas laisvas, kad mažylis galėtų įsikibti į buteliuką arba jums į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau.
Emocinė Parama Tėvams
Mamos, pagal galimybes - ir tėčio buvimas naujagimių skyriuje - gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis. Tėvai, bendraudami su mažyliu, ima labiau pasitikėti savo jėgomis, geriau pasirengia jo auginimui. Neišnešioti naujagimiai taip pat rodo tam tikrus ženklus padėdami suprasti, ko jiems tuo metu iš tikrųjų reikia, todėl po truputį užmezgamas artimas ryšys. Vienas opiausių aspektų, su kuriuo susiduria daugelis per anksti gimusių kūdikių mamų, - tai izoliacija. Susilaukus neišnešioto kūdikio jausti visą jausmų paletę - visiškai normalu. Mamas apima nusivylimo jausmas, stiprus liūdesys, nervingumas, kaltės jausmas, pyktis, beviltiškumas. Vieną dieną galite vertinti situaciją turėdamos vilties, kad greitai viskas išsispręs, o kitą - nebematyti jokių prošvaisčių. Pažinus savo jausmus ir emocijas daug lengviau pakelti naštą. Jei laikysite visa tai viduje, jausitės dar vienišesnės. Visas negandas lengviau ištversite veikdami kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai. Jūsų antroji pusė - jūsų tvirtybė ir atrama. Tai žmogus, su kuriuo galite bendrauti visiškai atvirai, be jokių užuolankų. Jei partneris nerodo emocijų, neatskleidžia jausmų, būkite supratinga. Nesidrovėkite ir savo jausmais bei baimėmis pasidalykite su socialiniais darbuotojais, psichologais, naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojais bei kitais specialistais. Jie kasdien susiduria su analogiškomis situacijomis, geba suprasti, ką išgyvenate, geba pateikti konstruktyvių patarimų, kaip padėti sau. Raskite būdų pabendrauti su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis - tai dar vienas efektyvių pagalbos sau būdų. Tik tą patį išgyvenusios mamos 100 proc. supras, ką patiriate, pasidalys patarimais, patirtimi ir kt. Visą parą budint prie naujagimio lovelės gali pasireikšti ne tik stiprus fizinis, bet ir emocinis nuovargis, todėl pertraukos - būtinos. Taigi bent porą valandų ištrūkite iš ligoninės ir nesijauskite dėl to kalta. Net ir po poros valandų, praleistų ne palatoje, jausitės pailsėjusi, žvalesnė ir geriau pasirengusi įveikti artimiausiomis dienomis laukiančius iššūkius.
Taip pat skaitykite: Karas ir atsparumas
Aplinka Naujagimių Intensyviosios Terapijos Skyriuje (NITS)
Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS) - tarsi kosminių laivų paleidimo aikštelė. Centre - mažylio inkubatorius, aplink daug aparatūros su susiraizgiusiais laidais ir bespalviais vamzdeliais. O visiems prieš akis - plokšti monitoriai, kuriuose šokinėja kreivės bei tarsi amžinai užvesti mechanizmai ritmingai pypsi prislopinti garsai. Visa ši naujausia medicininė įranga skirta sunkiai sergančiam arba neišnešiotam naujagimiui. Ji padeda išgyventi pirmąsias sunkiausias dienas, savaites, o neretai ir mėnesius. Čia 24 valandas per parą užtikrinama saugi ir šilta aplinka. Vaikutis nuolat stebimas, juo rūpinasi patyrę medikai. Nepaisant sudėtingos aplinkos, čia visada džiaugiamasi pagerėjusia mažylio būkle ir net švenčiami mažieji gimtadieniai.
Inkubatorius - tai speciali lovelė su plastiko sienomis, jos viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Prieš laiką gimusio naujagimio termoreguliacinė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Inkubatoriuje kūdikis guldomas ant šildomo čiužinio į vadinamąjį „lizdelį“. Sukuriama patogi padėtis, primenanti mamos įsčias, ir kartu šiek tiek fiksuojami, bet nevaržomi mažylio judesiai. Vaikutis būna tik su sauskelnėmis, kad būtų galima stebėti jo judesius, kvėpavimą, odos spalvą ir kitus svarbius požymius. Kartais užmaunamos megztos vilnonės kojinės, jei šąla pirštukai - ir pirštinės. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra reguliuojama atsižvelgus į naujagimio kūno temperatūrą - nuo +28o iki+38oC. Jei mažyliui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta - vėsta.
Kadangi pirmomis dienomis sergantys naujagimiai pienu nemaitinami arba maitinami nepakankamai, jie turi gauti papildomai skysčių ir maisto medžiagų į veną. Į veną įkišamas plonas kateteris, jis pritvirtinamas kelioms dienoms ar net savaitėms, sujungiamas su lašeline sistema. Per tą patį kateterį suleidžiami ir vaistai. Į raumenis naujagimiams vaistai leidžiami gana retai. Kol naujagimis guli NITS ir yra per silpnas, jog galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas pieno kiekis. Paprastai sergantys naujagimiai maitinami kas 3 val., mažieji, t. y. sveriantys <1000 g, kas 2 val. Taigi, kol naujagimis pasveiks ir paaugs, jog galėtų valgyti iš krūties, motinai reikės nusitraukinėti pieną.
Beveik visiems NITS pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų. Dažniausiai tai - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas. Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų.
Šviesa, kurią gimdoje jaučia vaisius, yra vos matoma, blausi. Todėl neišnešiotas naujagimis paguldomas į inkubatorių, kuris uždengiamas medžiaginiu gaubtu. Atliekant slaugos procedūras mažylio akis stengiamasi pridengti medžiagos skiaute arba delnu. Nuo 33 savaitės kūdikis gali pats prisimerkti, todėl akių dengti nebūtina.
Taip pat skaitykite: Gimtų Žodžių Paieška
Garsas, girdimas gimdoje, yra daug tylesnis, nei mes įpratę. Dėl stipresnio triukšmo vaikutis išsigąsta, pasijunta neramiai, sutrinka miegas. Tuo galima įsitikinti stebint monitoriaus rodmenis, nes jie paprastai parodo naujagimio širdies susitraukimus ir ar kraujas tinkamai įsotinamas deguonimi. Todėl mažylį būtina saugoti nuo triukšmo. Inkubatoriaus dureles reikia atidaryti ir uždaryti tyliai. Negalima ant inkubatoriaus statyti jokių daiktų, taip pat stuksenti, nes jo viduje garsas sustiprėja. Būnant šalia reikėtų tyliai kalbėti.
Skonį ir kvapą jaučia ir ankstukai. Gimdoje skonį ir kvapą mažylis jaučia ragaudamas vaisiaus vandenis ir tai palieka malonius prisiminimus. Gimęs susiduria su dar daugiau kvapų. Tiesa, ne visi yra malonūs. Todėl nuo jų reikėtų saugoti. Tėvams, lankytojams ir visiems esantiems šalia rekomenduojama nenaudoti kvepalų, dezodorantų, stipraus kvapo prausimosi priemonių, nes visa tai naujagimį gali erzinti. Nusiplovus rankas dezinfekciniu skysčiu, būtinai reikia palaukti, kol jos nudžius, tik tada atidaryti inkubatoriaus dureles. Vieną maloniausių potyrių skonio ir uoslės receptoriams suteikia mamos pienas.
Lytėjimas - vienas jautriausių potyrių. Besivystantis vaisius nuolat liečiasi prie šiltos ir minkštos mamos gimdos sienelių ir patiria malonumą. Taip pat jaučia šiltus jį supančius vandenis, gali liesti save - pakelti ranką prie veiduko, čiulpti nykštį. Prisilietimai labai svarbūs ir gimus. Tačiau gulėdamas inkubatoriuje nuo staigaus prisilietimo naujagimis gali krūptelėti. Todėl kiekvieną kartą liesti reikia labai švelniai ir atsargiai. Mamos ir tėčio delnų šiluma būtina patiems mažiausiems, tačiau iki 30 savaitės nepatariama kūdikio glostyti. Vaiko oda labai plona ir jautri, glostant galima ne tik ją pažeisti, bet ir sukelti skausmą. Šiuo laiku geriausia prisiliesti prie naujagimio odos ir rankų nejudinti. Nėra taip svarbu, kur tėvai prideda delną - ant galvos ar nugarytės, lengvas ir šiltas prisilietimas kūdikiui vis vien bus malonus.
Komanda, Besirūpinanti Neišnešiotu Naujagimiu
Kiekvienas ankstukas - tai sudėtingas savitas pasaulis, kurį suprasti ne visada lengva ir paprasta. Vaikelio būklė priklauso nuo įvairių organų ir sistemų išsivystymo, lydinčių ligų ar kitų priežasčių. Neretai persirgus viena liga, atsiranda kita, todėl būtinas glaudus įvairių specialistų bendradarbiavimas.
Neonatologas - tai pagrindinis naujagimio gydytojas. Jis prižiūri neišnešiotą kūdikį intensyviosios terapijos ar neišnešiotų naujagimių skyriuje. Jam nuolat talkina gydytojai radiologai, vaikų kardiologai, vaikų chirurgai, pulmonologai, urologai, nefrologai, gastroenterologai. Jeigu nustatoma apsigimimų arba įtariama įgimta medžiagų apykaitos liga, neapsieinama be gydytojų genetikų.
Slaugytojos suleidžia gydytojo paskirtus vaistus, padeda atlikti įvairias specifines medicinines procedūras. Kasdien mažylio higiena taip pat rūpinasi slaugytojos. Jos atsakingos už vaiko odos, bambos, akių, nosytės priežiūrą. Kasdien sveria, maitina per zondą ar iš buteliuko, stebi prijungtų monitorių rodmenis.
Vaiko raidos specialistas vertina bendrą psichomotorinį ankstuko vystymąsi, fizinę būklę. Ergoterapeutas padeda parinkti patogiausią vaikučiui padėtį. Moko tėvus teisingai paguldyti ar maitinti naujagimį. Logopedas moko ne kalbėti, o žįsti. Skatindamas čiulpimo refleksą pratina prie savarankiško maitinimosi.
Ligoninėje ankstuko sveikata taip pat rūpinasi laboratorijos gydytojai - jie vertina kraujo tyrimus, daro pasėlius. Funkcinės diagnostikos specialistai užrašo kardiogramas ir t. t.
Gydytojų vizitacijos įprastai vyksta du kartus per dieną - ryte ir vakare. Naujagimio gydymas ir priežiūra yra griežtai ir tiksliai dokumentuojami ligos istorijoje. Kiekvieną dieną gydytojas užpildo specialų gydymo lapą ir nurodo planuojamus atlikti tyrimus, taip pat kokie ir kokiomis dozėmis bus skiriami vaistai, kaip naujagimis bus maitinamas ir pan.
Dauguma neišnešiotų ir išnešiotų naujagimių skyrių turi ramybės laiką, skirtą kūdikiams ilsėtis. Įprastai prigesinamos šviesos, užtraukiamos užuolaidos, o triukšmas sumažinamas iki minimumo.
Neišnešiotiems ar sergantiems kūdikiams reikia ypatingos priežiūros, todėl jie gali būti perkelti į kitą ligoninę, turinčią specializuotus neišnešiotų ar išnešiotų naujagimių skyrius. Kokia bus pasirinkta ligoninė, priklausys nuo kūdikio būklės ir reikalingo gydymo.
Geriausiai vaikas, aišku, jausis namie. Todėl ligoninėje laikomas tik tiek, kiek būtina. Nė dienos ilgiau. Iki 34 savaičių gestacinio amžiaus ankstukai namo neišleidžiami, nes jų kvėpavimo sistema dar nėra iki galo išsivysčiusi. Šio amžiaus mažyliai dar gali pamiršti kvėpuoti, todėl, kad ir kaip gerai jaustųsi, stebimi ligoninėje. Beje, vaikučio svoris - nėra pagrindinis kriterijus. Svarbu, kad nebūtų geltos požymių, ir kad vaikas pats valgytų. Sunku pasakyti, kada jūsų vaikelis atitiks šiuos kriterijus. Kiek dienų, savaičių ar mėnesių teks būti ligoninėje, priklauso nuo individualios būklės.
Kaip Palaikyti Neišnešiotus Kūdikius ir Jų Mamas Karantino Metu
Dėl pavojingo koronaviruso įsigaliojus karantinui, neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ sulaukia klausimų, kodėl šiuo metu negalima lankyti su naujagimiais šalies neonatologijos centruose gulinčių mamyčių ir naujagimių bei kaip juos palaikyti nebūnant drauge.
Medicinos psichologė Evelina Sabaitytė teigia, jog nors kartais tai pripažinti gali būti sunku, tačiau šiuo metu neišnešiotam kūdikiui profesionalūs medikai gali padėti daug labiau nei visų artimųjų buvimas šalia. Todėl pirmiausia medicinos psichologė ragina pasitikėti gydytojais ir leisti jiems užtikrinti tinkamą neišnešioto naujagimio sveikatos priežiūrą, nes būtent tai šiuo metu yra svarbiausia vaikui.
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos ir Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė profesorė Rasa Tamelienė pastebi, jog ypač neišnešiotų naujagimių imunitetas yra silpnas - praktiškai jokios apsaugos jie neturi. Tad labai svarbu iš gatvės negauti jokio užkrato, dėl ko dabar ir draudžiamas neišnešiotukų lankymas.
E. Sabaitytė ramina, jog tokioje situacijoje jaustis tarsi uždarytai yra visiškai normalu. Moterys yra atskirtos nuo savo artimųjų, savo saugios aplinkos, įprastos rutinos, o svarbiausia, yra atplėštos nuo savo idilės ir tobulo nėštumo ir gimdymo plano, kurį buvo susikūrusios, kol laukėsi.
Medicinos psichologė skatina akimirkai sustoti ir pirmiausia pabandyti įsiklausyti į savo mintis. Reikėtų atskirti, kad yra mintys ir išgyvenimai, kurie svarbūs mums patiems, kaip tėvams, kurie nepateisina savo lūkesčių sau, ir tiesiogiai su kūdikio sveikata susijusios mintys. Supratus savo mintis ir išgyvenimus, taip pat suprasime, jog šiuo metu naujagimiui geriausia taip, kaip yra dabar - saugiai, ligoninėje su medikų priežiūra.
Pasak specialistės, savo emocine sveikata privalo nepamiršti pasirūpinti ir namuose likę šeimos nariai, ir kūdikius galinčios lankyti ar su jais ligoninėje laiką leidžiančios mamos. Tai, kad vaikas gimė anksčiau laiko, nereiškia, kad jis neturi pirmų dienų. Vaiko gimimo istorija yra unikali ir tai yra jo istorija. Todėl mama gali užsirašinėti savo jausmus, vaikučio virsmą - tai puiki proga pamatyti savo jausmus ir juos racionalizuoti. Taip pat patariama bendrauti ir su mamomis, kurios yra patyrusios tą patį - juk tai galima daryti ir virtualiai.
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė teigia, jog reikia suvokti, kad kūdikiui geriausiai taip, kaip yra dabar. Svarbu pasirūpinti savimi, kad sukauptume energijos tam, kad galėtumėm būti šalia, kai tikrai reikės, o dabar pasitikėkime medikais.
Medicinos psichologė įsitikinusi, jog geriausia, ką apskritai galime padaryti dėl neišnešiotų mažylių ir jų mamų, tai pasakyti, kaip stipriai juos mylime, palaikome ir esame šalia. Kad ir mintimis.
Sėkmės Istorijos ir Patarimai Tėvams
Daug šeimų, auginančių neišnešiotuką, bijo susilaukti daugiau vaikelių, kad nereikėtų vėl patirti tą patį. Tačiau svarbu prisiminti, kad kiekvienas nėštumas yra skirtingas.
Viena mama pasidalijo savo patirtimi, kaip ji su šeima keliavo iš Norvegijos į Lietuvą, kai 25 nėštumo savaitę jai prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Ji pasakojo, kad panika neapėmė, nepatyrė ir šoko, dėl kurio būtų negalėjusi blaiviai mąstyti. Tuoj pat pasikvietė savo vyrą ir paprašė nuvežti ją į Šiauliuose esančius gimdymo namus.
Klinikas pasiekė nepagimdžiusi, tai jau reiškė šiokį tokį laimėjimą. Mane paguldė į skyrių, vandenys kaskart vis po truputį nubėgdavo. Taip išgulėjo ligoninėje 2,5 savaitės, kol nėštumas pasiekė 27 savaites. Pagrindinis jos tikslas ir tikėjimas buvo tai, kad dukrytė turi negimti iki sausio 5 d., pralenkti brolį, kurio gimtadienis buvo tądien. Mažoji gimė 27 nėštumo savaitę, sverdama 966 g. Iškart po gimdymo mergaitę išnešė į reanimaciją.
Reanimacijoje mažoji išbuvo 2 mėnesius. Kol dukrytė ten gulėjo, ji, brolis ir tėtis lankė ją du kartus per parą - rytą ir vakare. Visą tą laiką nutraukinėjo pienelį ir jį vežiojo dukrytei. Kiekvieną išgyventą dieną gydytojai apibūdindavo kaip laimėjimą. Ligų ar infekcijų dukrelė išvengė, tačiau teko atlikti operaciją dėl atviro arterinio latako.
Pagrindinis jos noras ir svajonė buvo kuo greičiau grįžti namo! Tuo metu, kai drauge su mažąja atsiguliau į ligoninę, prasidėjo naujas mūsų bendravimo etapas - mokėmės valgyti ne tik iš buteliuko, bet ir iš krūties. Išvažiavome namo lygiai po 10 dienų nuo dukrytės iškėlimo iš reanimacijos, iki šiol jokių bėdų ir ligų neturime.
Mamytėms, atsidūrusioms tokioje situacijoje, tikrai reikalinga parama, geras ir paguodžiantis žodis, palaikymas, jau išgyvenusių mamų patirtis ir patarimai. Todėl visoms mamytėms ir tėveliams linkiu išlikti tvirtiems ir tikėti - savimi, savo mažu vaikučiu, kuris sukėlė tiek rūpesčių… Tikėti, kad viskas praeis, ir toliau bus tik gerai. Nesuteikite lengvatų ir išlygų tiems vaikučiams, kurie atrodo silpnesni ir gležnesni tik dėl to, kad gimė anksčiau - jie tokie patys, kaip ir kiti vaikai. Neribokite jų veiklos ir nebijokite pačios imtis naujų iššūkių, kelionių, užsiėmimų!
Kita mama pasidalijo, kad nėštumas ėjosi puikiai, tačiau 26 savaitę gydytoja nustatė per didelį vandenų kiekį. Klinikose nuramino, kad „į vandenų normas dar telpu“, tiesiog jų šiek tiek daugiau nei paprastai būna. Be to, ir CRB baltymas infekcijos nerodė. Kartą vaikštinėdama prekybos centre pajuto, kaip bėga vandenys. Iš pradžių nesuprato, maniau - gal vaikutis į pūslę įspyrė. Tačiau tai nesiliovė, kol galiausiai išskubėjome su vyru į ligoninę. Nors gydytojai patarė gimdyti natūraliai, tačiau sąrėmiams stiprėjant silpo mažiukės širdies tonai, tad buvo priimtas sprendimas atlikti cezario operaciją.
Tikimybė, kad dukrytė išgyvens, buvo 50 proc., nes gimė ir neišnešiota, ir dar turėdama stiprią infekciją. Daugiausia negatyvios informacijos teko vyrui, buvo išvardinti visi galimi sutrikimai: invalidumas, paralyžius, aklumas, silpnaprotystė ir panašiai. Kadangi vyras visa širdim tikėjo, kad mūsų dukrytė sveika, tokias kalbas praleido pro ausis.
Pienukas - tai buvo viskas, ką aš galėjau duoti savo dukrytei. Nors dukrytė gimė neišnešiota, tačiau pienuko buvo sočiai, jį sugirdydavo per zondą, aišku - tik kelis mililitrus. Kiekvieną dieną pridėdavo po mililitrą ir stebėdavo, ar gerai virškina. Nunešusi pienuką ilgai žiūrėdavau į savo kūdikėlį, tokį trapų, o kartu ir stiprų stiprų, nes kovojo už gyvybę, už gyvenimą su mama ir tėte. Kiekvieną dieną jai šnibždėdavau, kad ji stipri ir sveika mergytė, ir mes greitai važiuosime namo.
Ligoninėse praleidome lygiai du mėnesius. Kiekvieną dieną dukra augo ir stiprėjo. Neramu buvo dėl Aistėjos akyčių, kaip žinia, tai silpniausia neišnešiotukų vieta. Ją apžiūrėjo keturis kartus. Net ir gydytojai buvo nustebę, kad mergytė tokia mažutė, o retinopatijos nėra. Galiu pasidžiaugti, kad dukrytė sveikut sveikutėlė, gydytojų išvados džiugino kiekvieną kartą.
Šia istorija norėjau pasidalinti dėl to, kad įkvėpčiau vilties ir tikėjimo kitoms mamytėms - likimo draugėms. Svarbiausia tam mažam gumulėliui jausti tėvų ramybę ir meilę, pasitikėti specialistų profesionalumu. Nekaltinti savęs, nesigraužti. Kiekvienas kūdikėlis yra stebuklas ir kiekvienas, matyt, pasirenka savo laiką ateiti į šį pasaulį.
tags: #zodziai #apie #neisnesiotus #kudikius