Kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. Šis rodiklis ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę. Bet kokie nukrypimai, pastebėti iš anksto, užtikrins galimybę laiku imtis reikiamų priemonių, ir vaikelis galės toliau sėkmingai augti ir vystytis.
Svorio augimo svarba
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:
Padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
Gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Augimo standartai ir grafikai
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.
Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje.
Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV. Jame dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų, kurie turėjo atitikti griežtus kriterijus: turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.
Buvo prieita prie šių išvadų:
- Žindymas yra biologinė norma ir per šią prizmę reikia vertinti ir lyginti vaikų augimo rodiklius.
- Visame pasaulyje žindomi vaikai ir kūdikiai auga ir vystosi labai panašia tendencija.
- Vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika.
- Nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta.
- Žindomų kūdikių svorio augimas pirmaisiais mėnesiais buvo spartesnis, bet vėliau lėtėjo.
- Mamos pienu maitinami kūdikiai, net jei jų svoris tam tikrais laikotarpiais buvo mažesnis nei mišiniu maitinamų kūdikių, vis tiek augo sveiki ir turėjo mažesnę antsvorio ir nutukimo riziką vėlesniame gyvenime.
Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi. Lenteles galima rasti puslapyje WHO.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Svorio augimo normos
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.
PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Lentelė. Vidutiniai žindomų kūdikių svorio prieaugio skaičiai
Iš esmės yra tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
- Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.
- Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti.
- Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
- Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
- Iki 4-6 mėnesio padvigubinti gimimo svorį.
- Iki 12 mėnesio - patrigubinti gimimo svorį.
Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*.
Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.
Sunerimti verta, kai:
- augimas ne toks spartus, kokio tikimasi;
- nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse;
- netenka svorio.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
Apibendrinimas. Naujagimių ir kūdikių svorio augimas yra svarbus rodiklis, kurį būtina stebėti ir fiksuoti, siekiant užtikrinti ne tik optimalų ir sveiką augimą, bet ir vertinant bendrą sveikatos būklę.
*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.
4 kg naujagimio svoris: kas tai lemia?
Konsultuoja neonatologė, prof. dr. Eglė Markūnienė.
Lietuvos mokslininkai, atlikę turimų duomenų analizę, pastebėjo, kad vaikai gimsta vis sunkesni. O prieš keletą metų pasaulį išvydęs didžiausias Lietuvoje gimęs kūdikis svėrė net 6 kg ir 100 g. Naujagimio svoris, ūgis ir galvos apimtis, atsižvelgiant į naujagimio gestacijos amžių, įvertinami procentilių metodu. Taip nustatoma, ar rodmenys yra normalūs (tarp 10 ir 90 procentilių), per maži (mažiau nei 10 procentilių) ar per dideli (daugiau nei 95 procentilės).
4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.
Išgirdusias žinią apie didelio svorio naujagimį mamas neretai apninka mintys, kodėl taip nutiko, ką galbūt jos darė ne taip, kad savo pilvelyje užaugino tokį dručkį. Vieno vienintelio atsakymo čia nėra. Svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius:
Diabetas
Būsima mama dar iki pastodama gali sirgti diabetu. Tais atvejais, kai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu nustatomas pirmą kartą, jis įvardijamas kaip gestacinis diabetas. Ši liga įtariama tuomet, kai vaisius gimdoje yra per didelis nustatytai nėštumo trukmei, ar yra moters būklės sutrikimų. Tada tiriamas gliukozės kiekis nėščiosios kraujyje, atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Nėščiosios ir vaisiaus būklę stebi, vertina bei koreguoja akušeris ginekologas ir endokrinologas.
Sergant diabetu formuojasi vaisiaus pažeidimas, vadinamas diabetine embriofetopatija. Jai būdingas per didelis svoris (daugiau nei 95-97 procentilių), santykinai maža galva, platūs pečiai, storas poodinis sluoksnis, tankūs juodi plaukai, plaukuoti ausų kaušeliai, dideli vidaus organai, be to, būna įgimtų raidos ydų. Nors vaikai išoriškai atrodo dideli ir gražūs, jų organai - funkciškai nebrandūs, todėl po gimimo jiems būna sunkių (panašių kaip neišnešiotų naujagimių) adaptacijos sutrikimų, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimo simptomų, ryški gelta ir kt. Be to, pirmosiomis gyvenimo valandomis ir dienomis jiems pastebimas gliukozės kiekio sumažėjimas kraujyje, kurį neretai tenka koreguoti skiriant gliukozės tirpalo į veną.
Dažniausiai gestacinis diabetas pagimdžius praeina, tačiau rizika, kad moteriai gali atsirasti ir tikrasis diabetas, vis dėlto išlieka. Galutinė gestacinio diabeto diagnozė nustatoma po gimdymo praėjus 6-12 savaičių, atlikus gliukozės tolerancijos mėginį.
Angliavandeniai
Nemažai būsimų mamų negali atsispirti pagundai valgyti nesveiką maistą, prisidengdamos nėščiųjų įgeidžiais. Gausybę maisto produktų gardina medžiagomis, aktyvuojančiomis skonio receptorius, todėl jų norisi suvalgyti kuo daugiau. Taigi tokiu atveju patarimas būtų vienas - riboti angliavandenių kiekį ir maitintis sveiku, nekaloringu ir gerai subalansuotu maistu. Čia netinka bobučių patarimai „valgyk, kiek nori“ arba „valgyk už du“. Nėštumas - puiki proga pasidomėti sveika mityba: pradėti valgyti daugiau grūdinių kultūrų, vaisių, daržovių ir mažinti riebaus bei saldaus maisto kiekį. Svarbu žinoti, kad nėštukės svoris neturėtų didėti milžiniškais šuoliais. Idealu, jei jis auga lėtai, bet nuolat. Geriausia, kai iki gimdymo mama priauga apie 10-12 kg.
Genetika
Genetiniai veiksniai lems didesnio vaiko gimimą. Taip atsitiks net ir tuo atveju, jei mama valgys visai nedaug. Todėl beatodairiškai teigti, jog didelis vaikutis gimė vien tik todėl, kad nėščioji daug valgė ir neprisižiūrėjo, negalima. Nors tai nėra taisyklė, tačiau vertėtų pasidomėti, kokio svorio gimėte tiek jūs, tiek vyras. Gali paaiškėti, kad tiek jūsų mamos, tiek močiutės taip pat gimdė galiūnus.
Vis dar gajus įsitikinimas, kad didelio svorio naujagimiai gimsta tik apkūnioms moterims, o lieknutės gimdo vidutinio arba mažo svorio naujagimius. Tačiau tyrimų metu paaiškėjo, jog neretai yra netgi priešingai. Mat liesos moters (kuri nėštumo pradžioje svėrė mažiau, nei priklausytų pagal jos ūgį) organizmas pirmiausia stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.
Kūdikio galvutės ir moters dubens dydis
Dubuo matuojamas dar nėštumo pradžioje ir jau tada gydytojas gali preliminariai pasakyti, kokia bus gimdymo eiga. Matuojant dubenį, svarbu įvertinti ir kaulų storį (kuo jie storesni, tuo mažesnė kaulinio dubens ertmė, kuria slenka vaisius gimdymo metu). Todėl nenusiminkite turėdama siaurus klubus - jeigu jūsų kaulai yra ploni, vaisiui vietos turėtų užtekti.
Vaisiaus padėtis
Gimdymo traumos
Dideliam naujagimiui slenkant gimdymo takais, išlieka tikimybė, jog gali įstrigti petukai, lūžti raktikaulis, galvytėje atsirasti kraujosruvų. Tačiau svarbu žinoti, kad net ir tuomet, jeigu gimdymo metu minėtų bėdų nebuvo, per didelio svorio mažyliai kurį laiką atidžiai stebimi, vertinama jų fizinė ir psichomotorinė raida.
Tarpvietės plyšimai
Siekiant išvengti (arba bent sumažinti) tarpvietės plyšimų, antrajame gimdymo etape tarpvietė įkerpama. Tai daryti reikia, kai vaisius stambus, tarpvietė labai neelastinga.
Maitinimas
Kai kurių dručkių mamos ne juokais sunerimsta, ar jų atžaloms užtenka pienuko - juk gimę dideli, jie ir valgyti turėtų daugiau. Tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas. Didelio svorio vaikučius maitinti reikia ne dažniau nei normalaus svorio naujagimius. Būtina atsižvelgti į kiekvieno mažylio poreikius, o jie skirtingi. Būtina vertinti kūdikio svorio augimą. Motulė gamta taip viską surėdė, kad pienuko gaminasi tiek, kiek reikia konkrečiam kūdikiui.
Natūralus gimdymas ar cezario pjūvis?
Natūralus gimdymas yra naudingas tiek mamai, tiek jos mažyliui. Tačiau statistika byloja, kad Vakarų šalyse ir Lietuvoje bendras cezario pjūvio operacijų skaičius kasmet didėja, nors tikrai ne visuomet tai yra būtina. Operacija nėra būtina ir tuomet, jeigu moteris po širdimi nešioja nemažą naujagimį. Net ir tuomet galima gimdyti natūraliai. Kiekvienas atvejis yra individualus. Didelis naujagimis yra tik viena priežasčių atlikti cezario pjūvio operaciją. Tačiau ne vienas gigantas yra atėjęs į pasaulį ir natūraliais gimdymo takais.
Kaip išvengti didelio vaisiaus svorio?
Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.
Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:
- Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
- Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
- Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
- Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.
Mitai apie naujagimių svorį
Kokio svorio gimė mama, tokio gims ir vaikas?
Šis mitas irgi nėra tiesa. Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius. Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis. Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių. Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.
Liesa mama - liesas naujagimis?
Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos. Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.
Tyrinėtojų duomenimis nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g. Taigi - dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg gimsta liesoms mamytėms, o tai savo ruožtu didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms, neabejotinai didina gimdymo užbaigimą per cezario pjūvį, pooperacinių komplikacijų riziką.
Apie „skruzdėliukus“ ir „galiūnus“
„Skruzdėliukai“
Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus). Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai. Jei „skruzdėliukams“ nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki. Gal pyksta, kad teko pabadauti?
Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų. Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan. Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos. Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.
Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.
„Galiūnai“
Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį. Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.
Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams“ galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio. Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.
Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos. Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę. Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis. Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai“. Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą. Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau. Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas. Žindomas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio“, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.
Gerai būtų, kad šias pasenusias žinias pakeistų nuo amžių amžinųjų žinotos ir šiuo metu mokslo įrodymais pagrįstos žinios.
Berniukai ir mergaitės: ar yra skirtumų?
Sakoma, kad mergaitės anksčiau nei berniukai pradeda vaikščioti ir kalbėti, bet berniukai greičiau auga. Kiek čia tiesos?
Medicinos literatūroje neužsimenama, kad būtų kokių nors berniukų ir mergaičių vystymosi skirtumų. Rimtose knygose nerašoma, ką pirmiausia turėtų pradėti daryti mergaitės, o ką - berniukai. Skirtumai priklauso nuo asmeninių ypatybių ir genetikos. Šiek tiek skiriasi tik abiejų lyčių vaikų ūgis, svoris ir galvos apimtis.