Kaip padėti vaikui įveikti baimę miegoti vienam: patarimai ir metodai

Miegas yra būtinas tinkamam organizmo funkcionavimui ir vystymuisi. Jo kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Taigi, išsiaiškinkime, kodėl vaikas blogai miega ir dažnai atsibunda ir kaip išmokyti jį užmigti savarankiškai.

Kodėl vaikai bijo miegoti vieni?

Vaikų baimė tamsos yra labai dažna ir natūrali. Dauguma vaikų pradeda bijoti tamsos nuo 2-3 metų, kai vystosi jų vaizduotė, tačiau ši baimė gali išlikti ir vyresniame amžiuje. Nors tai gali atrodyti kaip smulkmena, vaikui ši baimė yra labai reali, todėl svarbu ją suprasti ir padėti įveikti.

Tamsos baimė dažniausiai kyla dėl šių priežasčių:

• Natūralus vystymosi etapas - vaikų vaizduotė vystosi, todėl jie gali pradėti įsivaizduoti pabaisas ar kitus dalykus, kurie slypi tamsoje.
• Nežinomybė - tamsa riboja matomumą, todėl vaikai gali jaustis nesaugiai.
• Gąsdinančios istorijos ar filmai - siaubo elementai filmuose, knygose ar net pokalbiuose gali sustiprinti vaiko baimę.
• Pasikeitusi aplinka - persikraustymas į naują namą ar kambario pakeitimai gali sukelti nesaugumo jausmą.
• Stresas ar nerimas - jei vaikas patiria stresą dėl kitų gyvenimo aspektų (pvz., darželio, mokyklos ar šeimos pokyčių), tamsa gali tapti papildomu nerimo šaltiniu.

Psichologiniai veiksniai: Vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius. Prieraišumas skirstomas į saugų ir nesaugų. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.

Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Šis mąstymas leidžia vaikui žaisti, pvz. gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.

Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia

Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.

Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

Didelę įtaką gali daryti ir vaiko aplinka:

• Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Taip nutinka, nes vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas, ir taiko savo gyvenime. Kitaip sakant, jei tėvai bijo tai parodo - man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t.
• Tikriausiai daugeliui pažįstamas pavyzdys, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė bėgti, gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.
• Traumos bei skausmingos patirtys. Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą, ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamesnis, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė.

Taip pat, nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.

Tai ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose) moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?

Vaikų baimės dažniausiai praeina savaime atlikusios joms skirtą užduotį. Tačiau jei tai trikdo vaiko veiklą ir jo savijautą, nerimas ne mažėja, o intensyvėja, gali būti, jog kalbame apie baimės fiksaciją. Tokios situacijos sprendimas nėra sudėtingas, tačiau reikalaujantis žinių, nuoseklumo ir artimųjų, dažniausiai tėvų elgesio pokyčių.

Kaip atpažinti, kad vaikas bijo miegoti vienas?

Baimė reiškiasi ne vien kalbėjimu apie baimės objektą, taip pat ir:

• Sunkumais užmigti/nemiga;
• Apetito pokyčiais;
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais pvz:. pilvo, galvos, kojų;
• Sunkumu kvėpuoti;
• Nuolatiniu nerimastingumu ;
• Nagų kramtymu;
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją pvz:. vaikas puikiai laikantis šlapimą pradeda šlapintis į lovą.

Dažniausios priežastys:

Viena iš priežasčių yra atsiskyrimo baimė bei nesaugus prieraišumas. Vaikui miegas gali reikšti išsiskyrimą, o tai kelia nerimo ir nesaugumo jausmus. Negalime pamiršti ir tai, kad vaikai mąsto simboliniu mąstymu, todėl vaikui gali būti sunku atskirti tikrovę nuo fantazijos, tad vaikai pradeda bijoti pabaisų, šešėlių, spintos monstrų ir kitų dalykų, kurie visi gyvena tamsoje, tad prieš miegą baimė sustiprėja. Taip pat, miego nerimas padidėja, kai vaikas patiria didelius įvykius šeimoje.

Baimės labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Visiems žinduoliams yra įprasta miegoti su savo tėvais iki tam tikro amžiaus, todėl kartais lūkestis, kad vaikas jausis saugiai vienas, neatitinka konkrečios vaiko raidos. Tai reiškia, kad vaikas nei pagal fizinį nei psichologinį amžių dar nėra pasiruošęs miegoti vienas. Taip neretai nutinka su itin jautriais vaikais. Šiuo metu jau ir tyrimais nustatyta, kad Itin jautrūs vaikai jau prenataliniame periode skiriasi nuo kitų vaikų savo nervų sistemos jautrumu dirgikliams. Natūralu, kad šie vaikai gali būti labiau prieraišūs ir norėti ilgiau miegoti su tėvais.

Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje

Taip pat, labai svarbu, kaip suaugę nusprendė, kad vaikui jau laikas miegoti vienam. Kartais pasitaiko, kad mama norėtų miegoti su vaiku, o tėtis ne, tuomet vaikas atsiduria šio konflikto epicentre, nerimas gali kilti kaip pasipriešinimas šiai naujai dinamikai. Svarbu, vaiką prie miego atskirai pratinti pamažu, švelniai, matant, kad vaikas tam jau pasiruošęs. Jei vaikas jautrus, svarbu nesudėti kelių didelių perėjimo etapų į vieną pvz:. mokyklos pradėjimas ir staigus vaiko perkėlimas į savo kambarį, “nes jau didelis”. Tai gali padidinti didesnį nei reikalingas nerimą, kadangi mokyklos pradėjimas jau iš savęs yra ypač didelis įvykis.

Svarbu suprasti, kad tai kas vienam vaikui tinka, kitam visiškai netinka. Taigi, vieno būdo nėra - visada svarbiausia atsižvelgti į konkretų vaiką ir jo poreikius. Vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, taip pat dažnai yra linkę į daugiau baimių ir neretai didesnį pasipriešinimą pokyčiams.

Simptomai ir požymiai:

• Išsakoma žodžiais baimė;
• Negalėjimas užmigti;
• Vengimas eiti miegoti, laiko miegoti vilkinimas pvz:. “dar vieną pasaką”;
• Pykčio ir ašarų priepuoliai prieš miegą (kaip nerimo iškrova);
• Miego metu noras paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę;
• Sunkumai atsiskirti nuo tėvų prieš miegą (nori, kad laikytų rankytę, kojyte, glostytu nugarą, miegotų šalia ir t.t);
• Prieš miegą atsirandantys skausmai ir kūno įtampa;
• Nakti budinėja ir vaikšto pas tėvus.

Dažniausiai tai nėra sudėtinga, kadangi vaikai patys pasako ir parodo, kad prastai miegojo. Taip pat, išduoti apie prastą miegą gali ir dažnas pabudimas, nuolatinis blaškymasis, padidėjęs nuovargis, koncentracijos sunkumai, padidėjęs irzlumas. Kaip taisyklė, didelį nerimą išduoda ir dažnai besikartojantys naktiniai košmarai, kurie sutrikdo miego kokybę.

Patarimai, kaip padėti vaikui įveikti baimę miegoti vienam

Svarbu suprasti vaiko baimę, nesumenkinti jo jausmų ir padėti jam jaustis saugiau per švelnią naktinę šviesą, raminančią rutiną ir pozityvias mintis. Kantrybė ir nuoseklumas padės vaikui įveikti šią baimę ir ramiau miegoti.

Efektyvūs metodai:

1. Pripažinkite jo baimę. Svarbu nesumenkinti vaiko jausmų. Venkite sakyti „nesąmonė, nėra ko bijoti“, nes tai gali priversti vaiką jaustis nesuprastu. Geriau pasakyti: „Aš suprantu, kad tau atrodo baisu. Ką galime padaryti, kad jaustumeisi saugiau?“
2. Sukurkite saugią miego aplinką. Leiskite vaikui pasirinkti naktinę lemputę, tačiau rinkitės tokią, kuri skleidžia šiltą, blankią šviesą, nes per ryški šviesa gali trukdyti melatonino (miego hormono) gamybai. Įsitikinkite, kad kambaryje nėra šešėlių, kurie gali atrodyti gąsdinančiai. Jei vaikas turi mėgstamą minkštą žaislą, jis gali padėti jaustis saugiau. Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sies tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.
3. Patikrinkite „pabaisų“ nebuvimą. Kartais vaikui gali padėti simboliniai veiksmai, pavyzdžiui: Kartu su vaiku patikrinkite po lova ar spintoje, kad parodytumėte, jog ten nieko nėra. Sukurkite „stebuklingą purškiklį“ (buteliuką su paprastu vandeniu) ir kartu su vaiku purkškite jį prieš miegą, kaip „pabaisų apsaugą“.
4. Ribokite ekranų laiką prieš miegą. Ekranai (telefonai, planšetės, televizorius) gali sustiprinti vaiko nerimą, ypač jei jis matė bauginančius vaizdus. Geriausia bent valandą prieš miegą išjungti ekranus ir pereiti prie raminančių veiklų, pavyzdžiui, knygų skaitymo ar ramios muzikos klausymo.
5. Sukurkite raminančią vakaro rutiną. Šilta vonia prieš miegą gali padėti atsipalaiduoti. Skaitykite jaukias, teigiamas istorijas prieš miegą. Praktikuokite gilaus kvėpavimo pratimus - tai gali padėti vaikui nusiraminti. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams.
6. Išmokykite vaiką susidoroti su baime. Vaizduotės kontrolė - galite paskatinti vaiką įsivaizduoti, kad jo kambarys yra apsaugotas nuo visų blogų dalykų (pvz., „nematomas skydas“ aplink lovą). Pozityvios mintys - priminkite vaikui linksmas, malonias mintis prieš miegą.
7. Būkite kantrūs ir nuoseklūs. Tamsos baimė neišnyksta per vieną dieną. Svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas, kad vaikas jaustųsi saugiai.

Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu.

Labai gerai jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.

Ramūs žaidimai prieš miegą. Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.

Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką. Buteliukai kūdikiams gali būti gaminami iš stiklo ir plastiko, tačiau saugesnis parinkimas yra buteliukai iš plastiko (pavyzdžiui, Medela buteliukai). Be to, gerai jei buteliukas turi anti dieglių sistemą. Taip apsaugosite savo mažylį nuo dieglių sukeliamų pilvo skausmų.

Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu ar tai dienos, ar nakties miegas.

Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Kai kurie tėvai palieka įjungtą naktinę šviesą, manydami, kad vaikas bijo tamsos. Tačiau dažniausiai taip nėra. Bet jei vaikas mato, kad tėvai neišjungia šviesos nakties metu, jis gali imti manyti, kad tamsa yra blogai. Ir tada, jei staiga išjungsite šviesą, jis išsigąs. Be to, yra nuomonė, kad vaikas neturėtų būti pratinamas miegoti visiškoje tyloje, kitaip jis vėliau pabus nuo kiekvieno šurmulio. Tačiau ši nuomonė taip pat yra klaidinga. Kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.

Metodai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai

Galite pabandyti “laipsnišką atsiskyrimą”. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.

Taip pat galite taikyti ir apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.

Praktiniai patarimai tėvams:

• Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą vaiko gyvenime.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje, gyvenimo pokyčius, ligas, traumas - tai padės geriau suprasti baimės priežastis.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo - tai leis apibrėžti objektą.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu ar kitu būdu, siekiant pažinti. Galite turėti dėžutę, kur šiuos piešinius dedate. Jei vaikas juos nori suplėšyti ar kitaip sunaikinti - leiskite.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą, išsiaiškinkite: Kur jis gyvena, ko jis nori? Megzkite ryšį su objektu ir padėkite jam gauti, ko jis nori. Pvz:. dažnai vaikai įvardija, kad “monstras” jaučiasi vienišas, todėl juos gąsdina, tuomet monstrui suteikiama dovana” draugas”, kad jam nereikėtų jo gąsdinti.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų - tai skatina vaiko galios pojūtį, o to labai reikia norint nugalėti baimę.
• Dėl simbolinio mąstymo veiksminga yra ir saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti - paprasčiausias purškiklis su vandeniu ant kurio užrašyta “stop monstrai” ar kitas personalizuotas užrašas gali labai veiksmingai padėti įgalinti vaiką ir padėti jaustis ne tokiu bejėgiu nakties metu.
• Tyrimai rodo, kad nerimas ir baimės gali paūmėti trūkstant vitamino D, Omega 3 bei sutrikus kitiems kraujo rodikliams. Svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimus.
• Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Vaikų baimės ir nerimo sutrikimai laiku sureagavus pakankamai greitai gydomi suteikiant kompleksinę pagalbą, o gydymas duoda puikius rezultatus.

Kada reikėtų kreiptis į specialistą?

Jeigu vaiko tamsos baimė yra labai stipri ir trukdo jo kasdieniam gyvenimui, gali būti naudinga kreiptis į vaikų psichologą. Tai reikalinga, jei:

• Vaikas bijo ne tik užmigti tamsoje, bet ir būti tamsoje bet kuriuo paros metu.
• Jis patiria panikos priepuolius, dreba ar stipriai stresuoja, kai aplinka aptemsta.
• Baimė trukdo miegoti ir vaikas nuolat jaučiasi pavargęs.

Žaidimo terapija

Kai baimė įsisenėjusi arba stipriai trukdanti gyvenimui, reikalinga profesionali psichologo pagalba. Nedirektyvioji žaidimo terapija yra puikus ir mokslu įrodytas būdas švelniai ir maloniai, pačio vaiko tempu padėti vaikui per pagrindinę ir svarbiausią vaikui veiklą - žaidimą. Tokios terapijos metu vaikas vadovauja žaidimui, o terapeutas seka iš paskos nepridėdamas nieko savo. Tai duoda kontrolės pojūtį, moko išbūti su jausmais esant aiškioms kabineto riboms bei terapeutui, kuris talpina viską, kas ten vyksta. Tokia terapija paprastai trunka ilgiau nei kitos, tačiau gali duoti labai prasmingus pokyčius. Tėvai įtraukiami ir dalyvauja kaip ypač svarbūs terapijos sąjungininkai. Svarbu suvokti, kad vaikas nėra atskiras vienetas, o auga sistemoje - šeimoje, todėl tėvai turi stiprią galią padėti ir paskatinti teigiamą pokytį.

KET terapija yra labai efektyvus būdas įveikti baimes. Šios terapijos metu vaikas mokosi atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį. Vaikas pradeda suprasti, kad ne visos mintys yra tiesa, o tai padeda keisti baimingą mąstymą į įgalinantį, stiprinti pasitikėjimą savimi, rinktis elgesį. O ekspozicijos metodas labai tinkamas vaikams turintiems konkrečią baimę pvz. gyvačių, šunų ir t.t. Po truputi mažais žingsneliais pratinamasi įveikti šiuo metu įveikiamą iššūkį, kuris vis didėja, kol yra įveikiama visa baimė. Taip baimė suskaidyta į daug mažų dalelių tampa įveikiama.

Emocinis intelektas

Emocinio intelekto stiprinimas, įvairios knygelės, užsiėmimai, pokalbiai, filmų analizavimas padeda vaikui suprasti ir įvardyti savo jausmus, tame tarpe ir baimę, o ne ją slopinti. Emocinio intelekto vaikai visų pirma mokosi iš tėvų, todėl labai svarbu dirbti su savimi, savo nerimu, jausmų pažinimu ir jų išraiška, kad galėtumėte supažindinti ir vaiką bei padėti reguliuoti jo emocijas. Didėjant emociniam intelektui vaikas vis geriau reguliuojasi pats, o tai skatina ir pasitikėjimo savimi augimą, bei didesnį atsparumą susiduriant su iššūkiais tolimesniame gyvenime.

tags: #vaikas #bijo #miegoti #vienas