Įvadas
Astronomija - tai mokslas apie visatą, žvaigždes, planetas ir kitus dangaus kūnus. Lietuvoje astronomija turi gilias tradicijas, o mūsų mokslininkai prisidėjo prie šio mokslo pažangos. Šiame straipsnyje paprastai ir suprantamai papasakosime apie Saulės sistemą, planetas ir astronomiją Lietuvoje, kad kiekvienas vaikas galėtų leistis į įdomią pažintinę kelionę po kosmosą.
Astronomija Lietuvoje
Lietuva gali didžiuotis savo astronomijos istorija. Dar XVII amžiuje Albertas Diblinskis parašė pirmąją Lietuvos astronomijos knygą "Astronomijos šimtinė". Tomas Žebrauskas XVIII amžiuje įsteigė Vilniaus universiteto fizikos ir astronomijos kabinetus ir vadovavo VU observatorijos statybai. Šiais laikais Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja kosmoso tyrinėjimuose. LituanicaSAT-1 buvo vienas pirmųjų lietuviškų palydovų, paleistas į kosmosą.
Saulės sistema: mūsų kosminiai namai
Saulės sistema - tai Saulė ir visi aplink ją skriejantys kūnai: planetos, palydovai, asteroidai, kometos ir dulkės. Saulė yra didžiulė žvaigždė, skleidžianti šviesą ir šilumą. Planetos skrieja aplink Saulę, veikiamos jos traukos.
Saulės sistemos masteliai
Įsivaizduokite, kad Saulė yra didelis kamuolys. Tuomet Žemė būtų maža žirnelė, skriejanti aplink tą kamuolį dideliu atstumu. Kitos planetos yra dar toliau, o kai kurios net didesnės už Žemę!
Planetos: Saulės sistemos gyventojai
Saulės sistemoje yra aštuonios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Kiekviena planeta yra unikali ir turi savų ypatybių.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Merkurijus: artimiausias Saulei
Merkurijus yra artimiausia Saulei planeta ir mažiausia iš visų. Jis skrieja aplink Saulę labai greitai, todėl metai čia trunka tik 88 dienas. Merkurijaus paviršius yra nusėtas krateriais, panašus į Mėnulio. Dėl artumo Saulei, temperatūra Merkurijuje labai svyruoja: nuo -180°C naktį iki +430°C dieną.
Venera: karščiausia planeta
Venera yra antroji planeta nuo Saulės, kartais vadinama Žemės seserimi dėl panašaus dydžio ir sudėties. Tačiau Venera yra labai karšta planeta, kurios paviršiaus temperatūra siekia 485°C. Venerą gaubia tankūs debesys, atspindintys didžiąją dalį Saulės šviesos.
Žemė: mūsų namai
Žemė - tai trečioji planeta nuo Saulės ir vienintelė žinoma vieta visatoje, kurioje egzistuoja gyvybė. Žemę gaubia atmosfera, kuri saugo nuo kenksmingų Saulės spindulių ir palaiko tinkamą temperatūrą. Didžiąją Žemės paviršiaus dalį dengia vandenynai.
Marsas: raudonoji planeta
Marsas yra ketvirtoji planeta nuo Saulės, turinti rausvą atspalvį dėl geležies oksido paviršiuje. Mokslininkai mano, kad Marse kadaise galėjo būti vandens ir gyvybės. Marsas turi du mažus palydovus: Fobą ir Deimą.
Jupiteris: didžiausia planeta
Jupiteris yra penktoji planeta nuo Saulės ir didžiausia Saulės sistemoje. Jupiteris yra dujinė planeta, sudaryta daugiausia iš vandenilio ir helio. Jis turi stiprų magnetinį lauką ir daugiau nei 90 palydovų, įskaitant keturis didžiuosius Galilėjaus palydovus: Io, Europą, Ganimedą ir Kalistą. Jupiterio atmosferoje matoma Didžioji Raudonoji Dėmė - milžiniškas uraganas, trunkantis jau šimtmečius.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Saturnas: žiedų valdovas
Saturnas yra šeštoji planeta nuo Saulės ir antra pagal dydį Saulės sistemoje. Saturnas garsėja savo žiedais, sudarytais iš milijardų ledo ir dulkių dalelių. Saturnas, kaip ir Jupiteris, yra dujinė planeta, neturinti kieto paviršiaus.
Uranas: gulinti planeta
Uranas yra septintoji planeta nuo Saulės, išsiskirianti tuo, kad sukasi tarsi gulėdamas ant šono. Uranas yra ledinė milžinė, kurios atmosfera sudaryta iš vandenilio, helio ir metano, suteikiančio planetai melsvai žalsvą spalvą.
Neptūnas: vėjų planeta
Neptūnas yra aštuntoji ir tolimiausia planeta nuo Saulės. Neptūnas yra vėjų planeta, kurioje pučia stipriausi vėjai Saulės sistemoje. Jo atmosfera taip pat sudaryta iš vandenilio, helio ir metano, kuris suteikia planetai gilią mėlyną spalvą.
Dujinės planetos: milžinai be paviršiaus
Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas yra dujinės planetos, neturinčios kieto paviršiaus. Vietoje to, jas sudaro storas dujų sluoksnis, kuris palaipsniui pereina į skystą mantiją ir galbūt nedidelį kietą branduolį. Dujinės planetos yra daug didesnės už Žemės tipo planetas ir turi daug palydovų.
Kaip formuojasi planetos
Planetos formuojasi iš dujų ir dulkių diskų aplink jaunas žvaigždes. Žvaigždės spinduliuotė ir kaimyninių žvaigždžių gravitacija turi įtakos disko evoliucijai ir planetų formavimuisi. Kartais žvaigždės gali pagauti vienišas planetas arba netgi pagrobti planetas iš kaimynių.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
Savaitės dienos ir planetos
Senovėje žmonės pastebėjo ryšį tarp planetų ir savaitės dienų. Kiekviena savaitės diena pavadinta pagal planetą, kuri, manyta, ją globoja:
- Pirmadienis - Mėnulio diena
- Antradienis - Marso diena
- Trečiadienis - Merkurijaus diena
- Ketvirtadienis - Jupiterio diena
- Penktadienis - Veneros diena
- Šeštadienis - Saturno diena
- Sekmadienis - Saulės diena