Darboholizmas - tai priklausomybė nuo darbo, kai žmogus visą savo gyvenimą sutelkia į darbinę veiklą, o tai gali turėti neigiamą poveikį ne tik jam pačiam, bet ir jo vaikams. Ši priklausomybė mūsų visuomenėje dažnai toleruojama, skirtingai nei kitos priklausomybės, pavyzdžiui, alkoholizmas. Tačiau svarbu suprasti, kad darboholizmas yra liga, kuri gali turėti rimtų pasekmių.
Darboholizmo apibrėžimas ir priežastys
Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros dėstytoja Zita Vasiliauskaitė teigia, kad darboholizmas atsiranda tada, kai visas gyvenimas suvedamas į darbą, kai darbas tampa vieninteliu gyvenimo būdu ir forma. Tai tokia pati liga, kaip alkoholizmas, narkomanija ar priklausomybė nuo lošimų.
Yra daug priežasčių, kodėl žmogus gali tapti darboholiku. Viena iš jų - spaudimas organizacijoje, kurioje vyrauja senovinė kultūra, kur manoma, kad kuo daugiau žmogus malasi darbe, tuo organizacija geresnė. Taip pat darboholizmas gali priklausyti ir nuo žmogaus vidinių motyvų. Pavyzdžiui, žmogus gali būti taip išauklėtas, kad jis turi stengtis, jei nori gyvenime kažką pasiekti, ir mano, kad negalima atsipalaiduoti.
Z. Vasiliauskaitė įsitikinimu, tarp darboholikų yra žmonių, turėjusių nesėkmingą vaikystę. Tai asmenys, augę ribinėse šeimose, pavyzdžiui, kur tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio ir nedirbo, o vaikas, matydamas skurdų gyvenimą, davė sau pažadą būti kitoks.
Darboholizmo požymiai
Darboholikui būdinga nuolat mąstyti, ką dar galima nuveikti darbe. Su ta mintimi gulamasi ir keliamasi. Nesant darbe, gyvenimas yra bespalvis, beskonis, niekas neįdomu.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti vaiko dėmesį
Darboholizmas turi daug atspalvių. Darbas tenkina daug mūsų poreikių, ne tik užtikrina pragyvenimo šaltinį. Darbe žmogus realizuoja save, patenkina susietumo su kitais poreikį, jaučiasi reikalingas visuomenei, užima tam tikrą socialinį statusą. Tačiau darboholizmas peržengia ribas, kai žmogus nuolat mąsto apie darbą, net ir ilsėdamasis.
Darboholizmo įtaka vaikams
Augdami su priklausomybę nuo darbo turinčiu žmogumi, vaikai išmoksta, kad tik daug dirbdami ir pasiekę karjeros aukštumas gali pelnyti tėvų meilę. Taip išugdomas polinkis liguistai siekti tobulumo, pernelyg paisyti kitų nuomonės, dėl savo nesėkmių kaltinti aplinką, menkiau paisyti vidinės motyvacijos ir labiau siekti išorinių paskatinimų (pinigų, statuso, pagyrimo, padėkos).
Tokių žmonių vaikai šeimoje taip pat patiria psichologinį diskomfortą, o negatyvūs išgyvenimai juos persekioja ir suaugusius, persiduoda jų pačių atžaloms.
Darboholikų vaikai patiria, kad tėvų meilės sulaukti gali tik dėl savo aukštų pasiekimų. Taip pasėjama perfekcionizmo sėkla.
Darboholizmas ir šeima
Gyvenimas su darboholiku ilgainiui gali virsti tikru pragaru. Apie buities, vaikų auklėjimo rūpesčių pasidalijimą nėra ko ir kalbėti, taip pat ir apie tai, kad darboholiko antroji pusė gali turėti savo poreikių. Nes darbas svarbiau už viską.
Taip pat skaitykite: Dailės terapija vaikams su dėmesio sutrikimu
Darboholikai agresiją ir kitus jausmus retai reiškia atvirai, jie stengiasi valdytis, nes taip jaučiasi saugesni, kontroliuojantys - tai jiems labai svarbu. Šie žmonės labiau linkę į pasyvų agresyvumą - visus priekaištus gali atremti vieninteliu argumentu „stengiuosi dėl jūsų“ ir skausmingai vaizduoti tylų kankinį.
Darboholikų šeimų nariai dažnai patiria dviprasmiškus, vidinę sumaištį keliančius jausmus. Dėl nepasitenkinimo, kad negauna pakankamai dėmesio, ima jaustis kalti ir nedėkingi - juk rūpinamasi jų materialine gerove. Iš aplinkinių girdėdami susižavėjimo kupinas liaupses darboholikui, galiausiai problemą priskiria sau, nuryja nuoskaudas ir tyliai kenčia. Todėl dažnai jie jaučiasi izoliuoti, nesuprasti, negerbia patys savęs, o neretai ir kaltina save dėl visko.
Kaip atpažinti darboholizmą ir ką daryti?
Z. Vasiliauskaitė tikina, kad, ieškodami pagalbos, žmonės ateina ir sako esantys pavargę, neišsimiegoję, nejaučiantys gyvenimo skonio. Žmogus to netapatina su per dideliu darbo krūviu. Dažnai interpretuoja, kad jam pačiam kažkas negerai. Perdegimas yra ženklas, kad gyvenime kažkas ne taip. Reikia peržiūrėti, kaip skirstomas laikas, kam jis skiriamas. Galbūt, pavyzdžiui, ima dažnėti konfliktų namuose, jaučiamas artimųjų nepasitenkinimas.
Jei pastebėjote, kad jūsų artimas žmogus yra darboholikas, svarbu jam padėti. Pirmiausia, reikia atkreipti jo dėmesį į problemą. Svarbu kalbėtis ramiai ir supratingai, ne kaltinant, o bandant padėti suprasti, kad toks elgesys turi neigiamų pasekmių.
Psichologė Aušra Drevinskienė teigia, kad gyventi su žmogumi, kuriam svarbiausia gyvenime yra darbas, tikrai nėra pats maloniausias dalykas pasaulyje. Greičiausiai jums netruks pinigų, bet nebus žmogaus, su kuriuo galėtumėte pasimėgauti jų teikiamais malonumais. Jūsų atostogų metu jis sėdės prie kompiuterio užuot žavėjęsis saulėlydžiu.
Taip pat skaitykite: Strategijos vaikams su ADHD
Svarbu įsisąmoninti tai, jog jūs negalite kito žmogaus pakeisti. Yra begalė priežasčių, dėl kurių žmonės tampa darboholikais. Jūs tegalite pakeisti savo požiūrį į situaciją ir santykį su šiuo žmogumi. Svarbu neapsimetinėti, kad darbas netrukdo jūsų santykiams. Aiškiai ir drąsiai įvardykite problemą. Kalbėdami būkite pagarbūs ir pasakykite, jog suprantate, kad jis/ji sunkiai dirba, tačiau priminkite apie pareigas, kurias reikia atlikti namuose bei savo lūkesčius ir norus.
Jei darboholikas pripažįsta problemą, svarbu kreiptis į specialistus - psichologus ar psichoterapeutus. Taip pat gali būti naudinga dalyvauti anoniminių darboholikų savitarpio pagalbos grupėse.
Kaip sustabdyti darboholizmą?
- Suvokimas ir pripažinimas: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad turite problemą. Tai gali būti sunku, nes darboholizmas dažnai yra socialiai priimtinas ir net giriamas.
- Laiko ribų nustatymas: Nustatykite aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Stenkitės laikytis nustatytų darbo valandų ir neimkite darbo į namus.
- Pertraukos: Darykite reguliarias pertraukas darbo metu. Tai padės atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Pomėgiai ir laisvalaikis: Raskite laiko pomėgiams ir veikloms, kurios jums teikia malonumą. Tai padės atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbo.
- Santykių puoselėjimas: Skirkite laiko šeimai ir draugams. Palaikantys santykiai padės jums jaustis laimingesniems ir mažiau vienišiems.
- Savęs pažinimas: Išsiaiškinkite, kas skatina jūsų darboholizmą. Ar tai baimė, perfekcionizmas, ar poreikis būti reikalingam?
- Pagalbos ieškojimas: Jei jums sunku susidoroti su darboholizmu savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Darboholizmas ir organizacijos kultūra
Z. Vasiliauskaitė sako, kad yra daug priežasčių, kodėl žmogus tampa darboholiku. Viena iš priežasčių - spaudimas organizacijoje, kurioje vyrauja senovinė kultūra. Manoma, kad kuo daugiau žmogus malasi darbe, tuo organizacija geresnė. Tokios išvykos, seminarai ir pan., psichologės teigimu, gerai tada, kai jų skaičius protingas. Bet matau, kad yra organizacijų, besineriančių iš kailio, kad tik žmogus būtų įkinkytas. Sugalvojama visokiausių formų, kad tik visi būtų kartu.
A. Galvanauskė teigia, kad vienos organizacijos, kuriose dirbama, liberalesnės, jose daugiau demokratijos ir lankstumo, o kitos - konservatyvesnės, turinčios labai griežtas taisykles ir hierarchiją. Prisijungus prie kolektyvo, reikia įsilieti ir prisitaikyti. Nerasime vienodų organizacijų su tokia pat kultūra, tam daug įtakos turi vadovas. Viskas prasideda nuo jo. Tačiau, prieš renkantis darbdavį, visada yra galimybė pagalvoti apie tai, ko norisi.
tags: #darboholikai #neskiria #demesio #vaikams