Pagalba vaikams su ADHD: supratimas, strategijos ir parama

Sunku susikaupti? Nuolat vėluojate, pamirštate svarbius dalykus ar jaučiate vidinį nerimą? Pastaraisiais metais ADHD - dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas - diagnozuojamas vis dažniau tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai ne „mada“ ir ne „pasiteisinimas“, o realus psichikos sutrikimas, darantis įtaką tam, kaip žmogus mąsto, planuoja, mokosi ir bendrauja su pasauliu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra ADHD, jo simptomus, diagnostiką ir, svarbiausia, kaip galime padėti vaikams, turintiems šį sutrikimą, siekiant atskleisti jų potencialą.

Kas yra ADHD?

ADHD (angl. Attention Deficit Hyperactivity Disorder) arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas - tai psichinės kilmės raidos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir reguliuoti savo elgesį. Kaip dažnai manoma, ADHD nėra tiesiog „vaikų liga“ ar paprastas išsiblaškymas - tai sudėtingas nervų sistemos funkcionavimo ypatumas, susijęs su dopamino ir kitų neuromediatorių veiklos skirtumais smegenyse.

Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostinį ir statistinį vadovą), ADHD, o ypatingai hyperaktyvumą, apibūdina elgesio modeliai, kurie reikšmingai trikdo žmogaus socialinį gyvenimą. Dėl sutrikimo vaikams gali kilti sunkumų prisitaikant mokykloje ar bendraujant su bendraamžiais, o suaugusiesiems - darbo, santykių ar savireguliacijos srityse.

ADHD tipai

ADHD yra nepastovus sutrikimas, todėl kiekvienam sergančiajam simptomai gali pasireikšti skirtingai. Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

Praeityje visos šios sutrikimo rūšys buvo laikytos porūšiais. Dabar ADHD rūšys yra vadinamos simptomais.

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir vyro vaidmuo

ADHD priežastys

Atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

• Paveldimumas: Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais.
• Smegenų struktūriniai pokyčiai: Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
• Neurotransmiterių disbalansas: Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
• Motinos elgesys: Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
• Smegenų sužalojimas: Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
• Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio: Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.

ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius. Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

Simptomai ir požymiai

ADHD simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir individualių savybių. Vaikams dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

• Nedėmesingumas: sunku sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta aplinkui, sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: sunku išbūti ramiai vienoje vietoje, nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios. Pvz. vaikai dažniausiai pradeda bėgioti bei laipioti.
• Impulsyvumas: Itin sunku laukti, neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.

Kiti galimi simptomai:

• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

Svarbu atsiminti, kad vaikams su ADHD mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma. Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai. Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikui: organizaciniai aspektai

Svarbu paminėti, kad skirtingoms lytims šio sutrikimo simptomai gali pasireikšti skirtingai.

Diagnostika

Tik išsamūs tyrimai bei patyrusio sveikatos specialisto apžiūra gali įvertinti ADHD būklės rimtumą. Psichologai nediagnozuoja ADHD, tai gali atlikti tik psichiatrai. Tačiau psichologinės konsultacijos padeda susidoroti su savigarbos ar santykių problemomis, depresija bei nerimu, kurie gali atsirasti dėl ADHD.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą medicinos psichologai diagnozuoja, kai:

1. Pasireiškia bent 6 nedėmesingumo ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomai, kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai, kenkiantys vaiko raidai, nustatomi iki 12 metų amžiaus.
3. Simptomai pasireiškia bent dviejose skirtingose aplinkose (pvz., namuose ir darželyje (mokykloje).
4. Simptomai blogina akademinio ir socialinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo (pvz., nerimo ar nuotaikos sutrikimų) išraiška.

Specialistas, surinkęs paciento medicininę anamnezę, atlieka išsamų klinikinį vertinimą, siekdamas nustatyti, ar simptomai atitinka ADS kriterijus. Patvirtinęs diagnozę, medicinos psichologas naudoja specialius klausimynus ir vertinimo skales, kad įvertintų simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Įtariant kitas diagnozes, gali būti rekomenduojami papildomi psichologiniai tyrimai.

ADHD dažnai persipina su kitais susirgimais. Tai vadinama gretutiniais susirgimais. Kitų sutrikimų panašumas gali klaidinti norint nustatyti ADHD. Dėl to svarbu diagnozuoti bei išgydyti esamus sutrikimus, kurie turi panašius kaip ir ADHD simptomus.

Taip pat skaitykite: Kas yra BPVC?

Kaip padėti vaikams su ADHD?

Jei vaikas aktyvus ir išsiblaškęs, tai ne visuomet gali reikšti ADS. Kartais šie požymiai gali pasireikšti dėl kitų priežasčių - gyvenimo pokyčių, netekties, smurto ar patyčių. Įprastai ADS diagnozuojamas, kai požymiai trukdo adaptuotis bendruomenėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Tačiau jei vaiko aktyvumas ar išsiblaškymas netrukdo jam prisijungti prie bendraamžių aplinkos - drauge bendrauti ir mokytis, vargu ar jam aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Pirmiausia, būtina kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, kurie, nustatę diagnozę, sudarys individualų pagalbos planą. Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.

Gydymas gali būti pradėtas tik po tikslios diagnozės. Daugeliui žmonių gydymo procesas asocijuojasi su medikamentais. Visgi gydymas apima platesnį veiksmų spektrą nei tik vaistų vartojimas. Gydymo procesas susideda iš psichoterapijos, gyvenimiškų įgūdžių mokymosi, pagalbos įsiliejant į mokyklos ar darbo aplinką. Daugeliui sergančių vaikų bei suaugusiųjų medikamentinis gydymas yra svarbi gydymo plano dalis.

Pagalba namuose

Norėdami padėti ADHD sergančiam vaikui namuose, sukurkite struktūrizuotą tvarką, kuri padeda vaikui jaustis saugiai. Taip pat atviras bendravimas leidžia vaikui išreikšti jausmus ir nusivylimą. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

• Skaidykite informaciją: Nurodykite jiems trumpai ir paprastai. Vaikus lengvai apima jausmai. Kai juos mokote ko nors arba prašote, kad jie ką atliktų, instruktuokite juos žingsnis-po-žingsnio. Visgi, nesakykite visų žingsnių vienu metu.
• Leiskite daryti pertraukas.
• Koreguokite aplinką.
• Darykite patikslinimus.
• Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
• Stebėkite, kas blogina situaciją.
• Įtraukite fizinį aktyvumą: Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
• Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį: Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
• Imkitės prevencijos.

Taip pat svarbu bendrauti su vaiku. Bendravimas su vaiku yra esminis dalykas tėčiui ar mamai, o bendrauti su vaiku, kuriam būdingi dėmesio ir sensoriniai sunkumai, gali būti sunku. Pastebėkite, kai vaikas tikrai girdi Jus ir skiria dėmesį. Daugumai žmonių reikalingas akių kontaktas, kad jie pajaustų, jog juos girdi. Visgi, šių vaikų protas operuoja greitai. Jie gali nesugebėti užmegzti ar išlaikyti akių kontakto su Jumis. Tai nereiškia, kad jie neklauso Jūsų. Priešingai, daugybė vaikų yra nenuoramos, kai jie klausosi. Kurkite bendravimo strategijas. Bendraujant su vaiku, Jums gali prireikti kūrybingumo. Pavyzdžiui, sukurkite „klausymosi kamuolį“. Pasakykite vaikui laikyti kamuoliuką, arba perduoti jį Jums kai jis klausosi Jūsų. Jūs taip pat galite sukurti vizualinius signalus, pagal kuriuos vaikui būtų lengviau suprasti, ką Jūs norite kad jis ar ji nuveiktų. Leiskite jiems pasirinkti. Vaikai labai greit pajaučia tėvus, ypač kai girdi, kad tėvai kalba „šalia jų“, bet ne su jais. Visgi, kai duodate vaikui pasirinkimą, jam yra lengviau Jūsų klausytis. Jie dažnai leidžia sau sulėtinti tempą ir pasverti pasirinkimo vriantus, kad galėtų priimti patraukliausią sprendimą. Naudokite vizualines pagalbines priemones. Vaikai su dėmesio ir aktyvumo sutrikimais gerai reaguoja į vizualinius stimulus. Kalbėkite švelniai ir likite ramūs. Kai Jūs tampate įsitempę, ar pakeliate balsą, tai gali vaiką paveikti stimuliuojamai. Tai prieštarauja Jūsų tikslui, ypač jei vaikas jau yra susijaudinęs ir nusiminęs. Su vaiku kalbėkite tyliai ir likite ramūs. Jei vaikui pasireiškia pykčio priepuolis, ar ažitacija, atsitraukite ir įtraukite juos į veiklą, kuri ramina bei juos domina. Paaiškinkite savo lūkesčius. Kai Jūsų vaikas žino, ko iš jo tikitės, jie bus linkę elgtis geriau. Auginti vaiką su dėmesio ir aktyvumo sutrikimu reikalauja kūrybingos tėvystės. Įsiminkite vaiko rodomus ženklus, ir dalykus, kurie jį išveda iš pusiausvyros. Stebėkite jų mokymosi stilių, ir pastiprinkite šį stilių bendraudami. Jei Jums sunku, prisijunkite prie tėvų grupės.

Gyvenimiškų įgūdžių gerinimas yra itin svarbi ADHD gydymo dalis. Pavyzdžiui, gebėjimas planuoti laiką gali padėti laiku atlikti darbe patikėtas užduotis ar mokiniui laiku užbaigti namų darbų užduotį.

Pagalba mokykloje

Aplinka daro įtaką kiekvieno iš mūsų gebėjimui susikaupti. Pavyzdžiui, moksleiviams ar studentams tinkama aplinka gali padėti pasiekti geresnių rezultatų: moksleiviai dalinasi vienas su kitu savo turimais užrašais, o laikant egzaminą parenkama patalpa ramesnėje vietoje. Svarbu komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra viena iš labiausiai moksliškai pagrįstų ADHD gydymo priemonių. Terapijos metu žmogus mokosi:

• Atpažinti savo elgesio ir minčių modelius.
• Keisti juos į konstruktyvesnius.
• Lavinti susikaupimo, savidisciplinos ir emocijų valdymo įgūdžius.

Be KET, padeda ir koučingas, bei terapijos formos, orientuotos į savęs priėmimą ir socialinių įgūdžių gerinimą.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Medikamentinis gydymas

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Kiti būdai

• Montessori žaislai: Tinkamai parinkti žaislai padeda vaikams su ADHD lavinti svarbius įgūdžius. Montessori žaislai yra naudingi, nes yra sukurti lavinti įvairius vaiko gebėjimus natūraliu ir įdomiu būdu. Montessori žaislai skirti skatinti susikaupimą ir savarankišką mokymąsi, kūrybiškumą ir savarankišką tyrinėjimą. Montessori lavinamosios priemonės yra sukurtos skatinti savarankišką mokymąsi ir savidiscipliną.
• Socialinė veikla: Dalyvavimas socialinėse veiklose ugdo socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, komandinėse sporto šakose ar grupiniuose projektuose. Tokia aplinka suteikia jūsų vaikui galimybę lavinti bendravimą ir bendradarbiavimą.
• Sveikas gyvenimo būdas: M. A. Brazaitienė akcentuoja ir sveiko gyvenimo būdo įtaką gydymui. Svarbi mityba be dažiklių, konservantų, greitųjų angliavandenių. Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra: Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis, kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių, Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais, pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Prevencija

Sutrikimo prevencijai svarbu: Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba, užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis, pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų, ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.

Gyvenimas su ADHD

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla: Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras: Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos: Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra: ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija: Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba: Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Klaidingi įsitikinimai apie ADHD

Klaidingi įsitikinimai apie ADHD yra, kad tai tik hiperaktyvumas arba kad ADHD sergantys vaikai nėra protingi. Kai kurie žmonės galvoja, kad tai yra blogo auklėjimo rezultatas arba kad vaikai tiesiog išaugs. Kiti daro prielaidą, kad vaistai yra vienintelis galimas sprendimas.

tags: #pagalbos #galimybes #aktyvumo #ir #demesio #sunkumu