Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami tinkamos pagalbos vaikui organizavimo aspektai, apimantys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, pedagoginę-psichologinę pagalbą ir tėvų vaidmenį. Straipsnyje remiamasi Vilniaus lopšelio-darželio „Pasakaitė“ patirtimi ir teisės aktų pakeitimais, reglamentuojančiais ankstyvąjį ugdymą. Siekiama pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip užtikrinti vaiko gerovę ir ugdymosi poreikius atitinkančią aplinką.
Ikimokyklinio ugdymo organizavimas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tokiose kaip Vilniaus lopšelis-darželis „Pasakaitė“, svarbu sukurti tinkamas sąlygas vaikų veiklai. Grupių veiklos trukmė paprastai siekia 12 valandų, o dienos ritmas turi būti tausojantis vaikų sveikatą. Įstaigoje dirbantis sveikatos priežiūros specialistas rūpinasi vaikų sveikata. Ugdymo organizavimo modeliai yra derinami su įstaigos taryba, siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų ugdymo procesą.
Ugdymo turinys ir metodai
Ugdymo procese taikoma ugdomoji veikla visai vaikų grupei, orientuota į kompetencijų ugdymą:
- Socialinė kompetencija: skatina bendravimą, bendradarbiavimą ir socialinę integraciją.
- Sveikatos saugojimo kompetencija: formuoja sveikos gyvensenos įgūdžius ir atsakingą požiūrį į savo sveikatą.
- Pažinimo kompetencija: skatina smalsumą, tyrinėjimą ir aplinkos pažinimą.
- Komunikavimo kompetencija: lavina kalbos, klausymo ir raiškos įgūdžius.
- Meninė kompetencija: ugdo kūrybiškumą, saviraišką ir estetinį suvokimą.
Dienos veiklos apima ryto ratą, vaikų veiklą grupelėmis, individualią veiklą, muzikines ir kūno kultūros valandėles salėse. Vaikų veikla lauke organizuojama įvairiai: pasivaikščiojimai, savarankiškai pasirenkamos veiklos lauko aikštelėje (gamtos reiškinių ir gyvosios ir negyvosios gamtos stebėjimas, aplinkos pažinimas, judriųjų žaidimų organizavimas ir kt.). Veiklos užbaigiamos apibendrinimu ir aptarimu.
Individuali pagalba vaikui
Kiekvienam vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromas individualus pagalbos planas (IPP), atsižvelgiant į vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas. IPP sudaromas atsižvelgiant į vaiko amžių, gebėjimus, ugdymosi programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią) ir jam keliamus ugdymosi uždavinius. Po vaiko stebėjimo ir gebėjimų vertinimo (ne vėliau kaip per 2 mėnesius), parengiamas IPP, kuriame numatomi konkretūs žingsniai, skirti spręsti vieną elgesio apraišką.
Taip pat skaitykite: Padėka už dėmesį šeimoje
Individualaus pagalbos plano (IPP) įgyvendinimas
IPP veiksmingumas priklauso nuo pedagogo, tėvų (globėjų) ir specialistų nusiteikimo bei sutelktumo įgyvendinant vaiko stiprybėmis grįstus IPP. Kiekvienam mokiniui, kuriam diagnozuotas autizmas, IPP parengiamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas.
Pedagoginė-psichologinė pagalba
Pedagoginės psichologinės tarnybos teikia įvairias paslaugas vaikams, tėvams ir mokytojams, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą ugdymąsi.
Vaiko įvertinimas ir konsultavimas
Ikimokyklinio amžiaus vaikui atvykus į pedagoginį psichologinį įvertinimą, nustatomi jo kalbos ir pažintinių procesų vystymosi ypatumai. Vaiko tėveliai bendrauja su logopede, specialiąja ir socialine pedagogėmis. Specialistės padeda tėvams geriau suprasti vaiko kalbos vystymosi ypatumus, aptariamos pažintinių procesų ir kalbos bei komunikacijos gebėjimų vystymosi problemos.
Konsultavimas apima mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymą, tiesioginio poveikio būdų numatymą, darbą su mokiniu (vaiku) taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimą su tėvais/globėjais, rūpintojais, mokytojais ir kitais su vaiko auklėjimu ar ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimą.
Konsultavimo formos
- Individualus konsultavimas: Mokinys (vaikas) į psichologą kreipiasi savarankiškai. Jei į psichologą kreipiasi vaikas iki 16 metų, reikalingas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas (raštu), kad būtų galima jį konsultuoti. Kitu atveju su vaiku vyksta tik pokalbis.
- Tėvų konsultavimas: Prašo mokinio (vaiko) tėvai/globėjai, rūpintojai. Jei kreipiasi tėvai/globėjai, rūpintojai - į pirmąją konsultaciją jie kviečiami vieni. Pirmasis pokalbis padeda suprasti besikreipiančiojo problemą, nutarti, kaip bus galima kartu ją spręsti.
- Mokytojų konsultavimas: Prašo mokytojai (kai gautas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas). Jei dėl mokinio sunkumų kreipiasi mokytojas, gali būti vykdomos tik paties mokytojo konsultacijos, pateikiant darbo su konkrečiu vaiku rekomendacijas.
- Šeimos konsultavimas: Konsultuojami keli šeimos nariai vienu metu, pvz., nustatant šeimos taisykles, išsakant lūkesčius vieni kitiems, tariantis dėl pareigų ir darbų pasidalijimo ir kt. atvejais.
- Grupinis konsultavimas: Konsultuojami įvairaus amžiaus vaikai, jų tėvai/ globėjai, rūpintojai.
Tėvų konsultavimas grupėse
Tėvų konsultavimas grupėse (efektyvios ar pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai) yra labai naudingas, kai kartu dalyvauja suaugusieji, kurie drauge augina vaiką (mama ir tėtis, mama ir močiutė, mama ir patėvis ar kt.). Mokymų trukmė - 12 val. Tikslas: tėvams (globėjams, rūpintojams, seneliams ar kitiems asmenims, auginantiems ir auklėjantiems vaikus), kurie kartais jaučiasi sutrikę ir nežinantys, kaip elgtis su savo vaikais, suteikti informacijos apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais. Diskutuodami tarpusavyje tėvai mokysis į kasdienes situacijas pažvelgti kitu žvilgsniu ir ieškoti naujų sprendimo būdų, bandys perprasti vaiko viduje slypinčias emocijas.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir vyro vaidmuo
Ankstyvasis ugdymas: teisinis aspektas
Nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2017 m. gruodžio 19 d.
Priešmokyklinio ugdymo pradžia
Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau - Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Pradinio ugdymo pradžia
Vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau.
Prevencinė veikla
Įstaigose vykdoma prevencinė veikla, skirta patyčių, tolerancijos, bendravimo ir kitų aktualių problemų sprendimui.
Taip pat skaitykite: Kas yra BPVC?