Vaiko globa - sudėtinga ir aktuali problema, ypač aktuali vaikams, neturintiems šeimos. Šie vaikai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kuriems reikalingas saugumas ir gerovė. Lietuvoje ši problema itin aktuali, o visuomenės susidomėjimas ir užuojauta, deja, išlieka selektyvi. Maži, nužudyti kūdikiai ar jaunesnio amžiaus vaikai sulaukia didelio palaikymo, tačiau paaugliai, patyrę ilgalaikį smurtą ir sukaupę pyktį bei nusivylimą, dažnai lieka nuošalyje.
Vaikystės traumos ir jų pasekmės
Lietuvoje galima rasti daug istorijų apie tiesiog siaubingą vaikų vaikystę. Pavyzdžiui, 13 metų mergaitė, kuri negavo jokios pagalbos po mamos mirties ir nesugebėjo susitvarkyti su praradimo jausmu. Arba paauglys berniukas, kuriam patėvis smūgiuodavo taip, kad vaikas valandų valandas pragulėdavo be sąmonės. Tokios nuostatos pasmerkia šimtus vaikų, patyrusių skriaudą vaikystėje, kentėti bausmę už tai, kad buvo prievartaujami, mušami, išnaudojami ir niekada nemylimi.
Tokios patirtys palieka gilias žaizdas. Psichologė Erna Petkutė, Paramos vaikams centro steigėja, teigia, kad galima tik įsivaizduoti, ką reiškia vos sulaukus pilnametystės bijoti, kad nerasi darbo, neįstosi studijuoti ir atsidursi gatvėje.
Tyrimų svarba
Siekiant geriau suprasti šių vaikų situaciją, atliekami tyrimai, nagrinėjantys įvairius globos namų aspektus, įskaitant vidinę aplinką ir jos poveikį vaiko raidai bei pasirengimui savarankiškam gyvenimui. Tyrimai apie vaikų globos namų vidinę aplinką yra būtini siekiant užtikrinti kokybišką globą ir sudaryti palankias sąlygas vaikų augimui bei vystymuisi. Šie tyrimai leidžia:
- Įvertinti esamą situaciją: nustatyti stipriąsias ir silpnąsias globos namų puses, identifikuoti problemas ir iššūkius.
- Suprasti vaiko poreikius: išsiaiškinti, kokios sąlygos yra būtinos vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei užtikrinti.
- Tobulinti globos praktiką: parengti rekomendacijas ir strategijas, kaip pagerinti globos namų aplinką ir ugdymo procesą.
- Įvertinti globos efektyvumą: nustatyti, ar globos namai pasiekia savo tikslus - užtikrina vaiko saugumą, gerovę ir pasirengimą savarankiškam gyvenimui.
Tyrimo metodologija
Vienas iš būdų tirti vaikų globos namų vidinę aplinką - kokybinis aprašomasis tyrimas. Šis metodas leidžia gauti išsamią informaciją apie reiškinius, neišreikštą kiekybiniais rodikliais. Kokybiniai tyrimai remiasi psichologiniais ir sociologiniais metodais, grindžiamais žodiniais duomenimis. Kokybiniai tyrimo metodai suteikia galimybę pastebėti naujus reiškinių ypatumus ar atskleisti naujus, iki šiol nepastebėtus, reiškinius.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Vaikų patirtys globos namuose
2015 m. Žiburio Fondas atliko išsamų tyrimą „Vaiko, kuriam skirta vidutinė priežiūra, integracija: kontekstas, poreikiai ir galimybės“. Tyrimo metu buvo siekiama suteikti balsą patiems vaikams - leisti jiems patiems papasakoti apie tai, kodėl jie elgėsi vienaip ar kitaip. Vaikų mintys atskleidžia beviltiškumą ir vienišumą, kuris ir skatina juos elgtis nepriimtinai.
Vaikai pasakoja:
- „Vaikų namuose nebūdavau; išeidavau pas draugus ir negrįždavau per naktį…“
- „Niekada aš nesikalbėdavau su tais darbuotojais, jie irgi neklausinėja, nei kas man gerai, nei man blogai. Nu žmonės, nepažįstami visi, svetimi, nejauku kažkaip.“
- „Reikia tiesiog palaikymo ir viskas.“
Šešiolikmetė Ernesta, gyvenanti globos namuose, sako: „Dabar mokausi profesinėje mokykloje, tačiau planuose - aukštoji. Man bus sunkiau, nes neturiu tėvų, bet aš aktyvistė, visada siekiu kažko daugiau.“ Jai antrina ir čia gyvenanti Dovilė, kuri nori įstoti į universitetą, tačiau dar nėra pasirinkusi, ką norėtų studijuoti.
Tačiau ne visi jaučiasi tokie užtikrinti. Devintokas Dima dėl savo ateities nėra užtikrintas, bet sako, kad domisi sunkiąja atletika. Su vaikais pabendrauti leidęs pietryčių Lietuvoje įsikūrusių vaikų globos namų direktorius teigia, kad maži ir vyresni turi daug svajonių, turi motyvacijos.
Pagrindiniai aspektai ir iššūkiai
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Šios veiklos patirties suteikimas leidžia išugdyti sąmoningas, apsisprendusias asmenybes, kurios sugeba tinkamai adaptuotis visuomenėje ir susikurti visavertį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą, adaptavimasis visuomenėje apsunkina praktinių įgūdžių stoka. Taip pat svarbu paminėti, kad vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atliktų tyrimų galima daryti išvadas, kad mokykloje adaptuotis nebuvo labai sunku. Adaptacijos sunkumų, pradedant savarankiškai gyventi, respondentai neįvardijo.
Socializacijos svarba
Socializacijos proceso metu individai perima bendruomenės nuostatas, vertybes bei elgesio normas. Tapti savarankiškam - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdžio, stabilių tradicijų ir vertybių sistemų, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje. Jau ankstyvoji vaikystės patirtis, kurioje kaip pagrindiniai veikėjai figūruoja tėvai, vaidina svarbų vaidmenį tolimesniame žmogaus karjeros gyvenime.
Teisinis reglamentavimas ir statistika
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, beašeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt.
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirties riziką.
Lietuvoje veikia instituciniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena tūkstančiai vaikų. Didžioji dauguma šių vaikų - tėvų globos netekę vaikai. Daugelis šių vaikų yra patyrę sunkius stresus, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Šie vaikai dažnai yra psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialius poreikius.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Statistikos departamento duomenimis, kasmet į globos namus patenka maždaug 3 tūkstančiai vaikų. Globos vaikai dažniausiai netenka dėl kelių priežasčių: tėvų mirties, ilgalaikės ligos arba dėl to, kad tėvai stokoja socialinių įgūdžių, smurtauja ar patys atsisako vaikų.
Valstybinė politika ir globos formos
Tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikis ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsiskųsti, įsidukrinti, teikiama materialinė parama. Vaiko globos procesas yra nuolatinis pedagoginis procesas, kurį nuolat reguliuoja ir sąlygoja objektyvios kultūros vertybės, ekonominės sąlygos, etika, tarpusavio santykiai, kolektyvas ar grupė ir jų nuostatos bei pedagogo, kaip vaiko globėjo, gebėjimai organizuoti, valdyti situaciją ir įvykius, daryti ugdomąjį poveikį.
Globa aprašoma kaip saugios aplinkos vaiko sveikatai ir ugdymui sukūrimas tam tikroje gyvenamojoje aplinkoje, biologinėje ar globėjų šeimoje, įsivaikinusioje (psichologinėje) šeimoje ar visuomenės globos institucijoje.
Siekiant mažinti institucinę globą, Lietuvoje buvo sukurta nauja politika, skelbianti, jog iki 2020 m. institucinė globa turėtų būti maksimaliai sumažinta. Tam reikia paruošti pakankamai daug globėjų.
Socialinių gebėjimų svarba
Sėkmingai veikti visuomenėje asmeniui padeda įgyti socialiniai gebėjimai, kurie padeda efektyviai susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Pokyčiai ir inovacijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta pokyčiai, siekiant gerinti vaikų globos sistemą. Vienas iš pavyzdžių - projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“. Šio projekto metu rekonstruotas Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas, užtikrinant specialiuosius poreikius atitinkančią aplinką ir privatumą 72 vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia.
Rekonstrukcijos metu sutvarkytos neįgaliųjų asmenų gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai įrengtos keramikos, buities darbų, mokomosios virtuvės patalpos ir kineziterapijos salė, grupių virtuvėlės, įrengti keltuvai, pandusai, įsigyta kokybiškų socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikti būtina įranga ir baldai.
Įrengtos integruotos virtuvėlės, kuriose vaikai ir jaunuoliai gali pasigaminti maistą. Įrengtos naujos sanitarinės patalpos, pritaikytos asmenims su sunkia negalia. Sumontuoti neįgaliųjų keltuvai, įrengtas pandusas išvažiuoti į lauką neįgaliesiems su vežimėliu. Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai nuo šiol gyvena dviviečiuose gyvenamuosiuose kambariuose, o triviečiai kambariai skirti sunkią negalią turintiems asmenims.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia. Be institucinės globos, „atokvėpio paslaugos“ teikiamos vaikams ir jaunuoliams iš Vilniaus miesto šeimų. Projektą „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ bendrai finansavo ES ir Lietuvos Respublika.
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN)
Apklaustų BVGN globotinių patinka naujieji namai. Vaikai sako, kad jie yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą. Išskirtini būdingi globotinių atsakymai: „čia - kaip šeima, bendrai viską darom“, „gerai, kaip namie“, „patinka, čia ramiau ir yra valgyt“, „kažkaip saugiau jaučiuosi“, „čia kiekvienas vaikas kiekvieną prilaiko - kaip vienas kumštis“, „patinka čia viskas“.
Vaikų atsakymai į klausimą „Išvardink tris gerus dalykus, kurie atsirado, kai persikraustei gyventi į bendruomeninius namus?“ iliustruoja, kokie vaikų poreikiai sėkmingai tenkinami persikėlus į BVGN. Apie 17 proc. vaikų atsakydami į šį klausimą pirmiausia pamini, kad BVGN gera todėl, kad mažiau triukšmo ir (arba) „gali valgyti, ką nori“, net ledus. Dažnai vaikai sako, kad maistas BVGN yra skanesnis. Vaikams svarbu, kad „galima kada nori iš šaldytuvo maisto pasiimti“, „pati gali spręst, ką nori valgyt“. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai nurodo, kad BVGN yra jaukiau, gyvenimo sąlygos yra geros: „jaučiuosi kaip namuose“, „turiu savo kambarį“, „galiu ilgiau miegot“, „ramiau, daugiau laiko sau ir draugams“. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėt. BVGN dažnai tarpusavio santykiai yra įvardinami kaip geri: „visi draugiški, šilti“, „atsirado daugiau bendravimo tarpusavyje“, „daugiau abipusio pasitikėjimo“, „čia - kaip šeima“, „sugyvenam kaip šeima“. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu BVGN veiksnys - BVGN yra daugiau laisvės ir savarankiškumo. Vaikai sako: „čia galiu bet kada išeiti“, „galiu po kaimą dviračiu važinėt“, „galim dažniau į lauką išeit“, „pažaist futbolą“, „patys viską daromės“, „gali išmokt daugiau visko“, „yra kišenpinigiai“, „galim apsipirkti“, „vadovaujamės mūsų pačių sugalvotomis taisyklėmis“. Keletas globotinių kaip svarbų gerą dalyką, nutikusį persikėlus į BVGN, nurodo pagerėjusią savo savijautą - „geriau jaučiuosi“, „nebesimušu“, „mažiau vidinės įtampos“, „tapau atviresnė“, „pasijutau, kad galiu gyventi ir turiu, kur grįžti“.
Teikiamos paslaugos
- Informavimas - darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį pasirengimą, įdarbinimą ir kt.).
- Konsultavimas - sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
- Tarpininkavimas ir atstovavimas - suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.
- Aprūpinimas drabužiais, avalyne - aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu.
- Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas) - darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose.
- Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas - sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaromas meniu. Vaikai dalyvauja perkant maisto produktus ir gaminant maistą. Esant reikalui, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, organizuojama speciali, dietinė mityba ir keičiamas maitinimo ritmas.
- Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas - organizuojama vaikų psichinės ir fizinės sveikatos priežiūra, medicininis sveikatos patikrinimas. Aprūpinama medikamentais, esant poreikiui slaugos priemonėmis. Esant reikalui, vaikai hospitalizuojami, organizuojamas sanatorinis gydymas. Vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų, ligų prevencija.
- Socialinis darbas, bendravimas - socialinis darbas vaikams organizuojamas pagal individualius socialinės globos planus, kuriuos rengia tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai. Vaikas skatinamas turėti asmeninį patikėtinį (savąjį asmenį). Bendradarbiaujama su valstybės ir savivaldybės įstaigomis ir institucijomis, sprendžiant socialinės globos organizavimo ir teikimo, globėjų (rūpintojų) paieškos bei įvaikinimo klausimus. Padedama (skatinama) įvairiomis formomis pagarbiai bendrauti su artimaisiais su kitais bendruomenės nariais.
- Transporto paslaugų organizavimas - vaikai yra aprūpinti vilniečio kortelėmis, kurios periodiškai yra pildomos.
- Ugdymo paslaugų organizavimas - organizuojant vaikų ugdymą pagal amžių, sudarytos sąlygos ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Sudarytos sąlygos mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.
Buvusių globotinių sėkmės istorijos ir iššūkiai
Nė vienas negali būti nurašytas dėl to, kokioje aplinkoje gimė, su tėvais ar be tėvų jiems teko augti. Atsispirti norui maištauti, kai visi draugai tai daro, o visuomenė linkusi atstumti, paaugliams iš vaikų namų gali būti ne mažiau sunku. Tačiau verta.
Vis dėlto, ne visiems vaikams pasiseka sėkmingai integruotis į visuomenę. Kaip teigia vienas Lietuvos miestelio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas (vardas pakeistas), kuris pats užaugo vaikų globos namuose, net ir sukūręs gražią šeimą bei įkopęs į karjeros viršūnes, jis nori likti anonimiškas - pareigos neišsklaido nešamos naštos.
Vaikų namuose augusiam Edgarui susiklostė kitaip, nei policijos komisarui Gediminui. Nuo 7 metų jis augo SOS vaikų kaime ir nebuvo nei geras, nei paklusnus berniukas. Su draugais dar paauglystėje įbridęs į alkoholizmo liūną Edgaras už chuliganiškus nusikaltimus atsidūrė pataisos namuose. Nesusikūręs savo svajonių gyvenimo, Edgaras apgailestauja, kad vaikystėje elgėsi netinkamai, ir dabar jaučia to pasekmes.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Psichologė pastebi, kad aplinkiniai žmonės į vaikus iš globos namų žiūri kritiškiau. Nepažinodami - jie jų bijo ir priskiria labai daug blogų savybių; pavyzdžiui, kad globos namų auklėtiniai daugiau nei kiti vaikai geria, rūko, mušasi ar turi įvairių priklausomybių.
Stokojantys socialinių įgūdžių, neturintys atsakomybės jausmo, tinginiai - tokių visuomenės ir darbdavių vertinimų dažnai susilaukia buvę vaikų globos namų auklėtiniai. Tačiau su visuomenės atstumtaisiais dirbantys specialistai pažymi, kad dažniausiai būna atvirkščiai - jie sau ir kitiems kelia didesnius reikalavimus nei „normaliose“ šeimose užaugę vaikai.
Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė, beveik 30 metų dirbanti su socialinę atskirtį išgyvenančiais vaikais ir šeimomis, sako: „Dažnai apie vaikų globos namų auklėtinius galvojama, kad jie yra tinginiai, nieko nemoka, jiems trūksta atsakomybės jausmo, tačiau juk šios savybės gali būti priskirtos visai jaunajai kartai, nepriklausomai nuo to - augo savo šeimoje ar kitur. Net ir negatyvų pavyzdį šeimoje matę žmonės dažnai dėl savo ateities stengiasi kur kas labiau nei „normaliose“ šeimoje augę vaikai. Taip yra dėl to, kad neretai jie trokšta pasukti priešingu keliu, kelia sau tikslus ir siekia profesijos bei geresnio, nei jų biologinių šeimų, gyvenimo. Teko dalyvauti vienų vaikų globos namų auklėtinių susitikime: dauguma baigę mokslus, įgiję specialybes, turintys darbą, namus, šeimas, automobilius.“
Kaip padėti?
Svarbu suprasti, kad net labiausiai agresyvūs, nurašyti paaugliai - tai dažnai nuskriausti vaikai, kuriems trūksta tokių paprastų dalykų kaip dėmesys ir nuoširdumas. Maistas ir stogas virš galvos yra būtini fizinių poreikių patenkinimui, tačiau kalbant apie vaikus reikia nepamiršti, kad šiems, kartais per daug greitai subrendusiems, žmonėms, kaip niekam kitam reikia žmogiškos šilumos ir artumo.
Psichologė Erna Petkutė 2015 m. teigė, kad vaikų patekimas į globos namus dažnai priklauso ir nuo valstybės, laiku nepadėjusios socialinės rizikos šeimoms.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebi ir socialinės bei ekonominės atskirties įtaką šiuolaikinių vaikų elgesiui. Viena iš problemų, apie kurią pagarsinama ir žiniasklaidoje, tai - nepilnamečių užsiėmimas prostitucija. „Mergaitės mokykloje pamato vaikus, atėjusius iš turtingų šeimų, apsirengusius gražiais drabužiais ir pačios tokių ima norėti. Juk dažnai vaikai iš vaikų namų rengiasi prasčiau arba negauna naujausių drabužių, galbūt tai ir paskatina jas ieškoti papildomų pajamų tiems norams patenkinti“, - sako E.Žiobienė.
Svarbūs patarimai
- Klausykite, ką jums sako suaugę žmonės, jūsų globėjai. Nors gali atrodyti netiesa, su laiku suprasite.
- Stenkitės dėl savęs, o ne dėl kažko kito.
- Nepamirškite, kad kiekvienas vaikas nusipelno galimybės augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.