Įvadas
Žuvinto biosferos rezervatas, garsėjantis savo turtinga bioįvairove, yra svarbi paukščių buveinė. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios ornitologinės įžvalgos, susijusios su paukščių populiacijų pokyčiais, perėjimo sėkme ir migracijos ypatumais Žuvinto apylinkėse.
Vandens Paukščių Įvairovė ir Gausa
Maršrutinių apskaitų metu Žuvinto vandens telkiniuose stebima įvairių rūšių paukščių. Po perėjimo sezono ežere paukščių skaičius sumažėja, tačiau kai kurių rūšių populiacijos išlieka gausios. Viso vandens paukščių apskaitos maršruto metu stebėtos 14 rūšių, 336 paukščiai.
Pilkosios Žąsys
Ežere sparčiai gausėja pilkųjų žąsų. Rugpjūčio mėnesį pilkųjų žąsų būrys gerokai padidėjo. Šiandien ryte, tarp 550 ir 640val. Kiek daugiau pilkųjų žąsų, viso ežere suskaičiavome 188. Tikėtina, kad tai nesėkmingai perėję paukščiai - suskaičiavome gerokai virš šimto. Pilkosios žąsys, vedančios savo žąsiukus ganytis į paežerę turi priešą - lapė kasdien užpuldinėja jų šeimynas, kaskart parsitysdama jau nemažus jauniklius.
Baltieji Garniai
Gerokai daugiau ir baltųjų garnių - jų ežere bus netoli 50.
Gulbės Giesmininkės
Gulbių giesmininkių pora kilo iš už Žuvinto Salos ir trimituodamos ilgai suko ratus. Gulbės giesmininkės Žuvinto ežere jau išperėjo jauniklius, visa vada paliko lizdą. Rastame gulbės giesmininkės lizde, ten pat, kaip ir pernai - 7 kiaušiniai. Ežere atrodo, yra dvi gulbių giesmininkių poros - viena pora sukiojasi X kvartale, kitas įtartinas paukštis - V kv. Gulbių giesmininkių pora tupinėja ir šūkauja ant Žuvinto ledo.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti su ryžiais, varške ir kiaušiniais
Rudagalviai Kirai
Rudagalvių kirų kolonijos Žuvinte ištuštėjo, išskrido klajonėms po laukus. Žuvinto ež. pagrindinėje rudagalvių kirų kolonijoje Rago švendryne - apie 1100 lizdų.
Juodosios Žuvėdros
Juodosios žuvėdros apleidžia savo kolonijas. Į Žuvintą parskrido baltasparnės ir baltaskruostės žuvėdros - po kelis paukščius stebėtos šalia pagausėjusių juodųjų žuvėdrų. Juodųjų žuvėdrų kolonijoje - pirmas išsiritęs jauniklis. Žuvinto žuvėdrų kolonijose peri: 116 juodųjų, 51 upinių žuvėdrų poros, pastarųjų lizduose jau išsiritę jaunikliai. Virš ežero vėl stebėtos baltaskruostės žuvėdros, 6 paukščiai.
Antys
Bambenos ir Kiaulyčios deltoje - 11 pilkųjų ančių, V kv. - 34 rudagalvės antys.
Kiti Paukščiai
Du juodkrūčiai bėgikai maitinasi ant iškilusių dumblo salelių ties Bambenos delta. Čia pat stebėti ir tikučiai. Žaltyčio ežere suskaičiuota 23 rūšių, 1822 paukščiai iš jų 1000 rudagalviai kirai. Gausu ančių: cyplių (228), kuoduotojų ančių (148), rudagalvių kryklių (94), klykuolių (83). Virš Žuvinto ežero stebėti pelėsakaliai. Beje, sakalų, ypač sketsakalių, šiomis dienomis virš ežero išties gausu, gal ir dėl skėčių bei laumžirgių, o gal tiesiog vyksta intensyvi migracija. Juos stebime visą dieną, vienu metu danguje stebėjau iki 6 sakalų, o tai išties daug.
Perėjimo Sezono Rezultatai
Rezevate šiais metais užregistruoti 55 baltųjų gandrų lizdai, 38 iš jų buvo užimti. Sėkmingai perėjo 35 poros, kurios išaugino 112 gandriukų. Vidutinis vados dydis - 3,2 jaunikliai. Patikrinus juodojo gandro lizdą Buktos miške, paaiškėjo, kad šie savo ilgamečio lizdo šįmet neužėmė arba perėjo nesėkmingai. Aptikta tik jų lankymosi lizde žymės. Ežero salos žiemą kirstuose nendrynuose gyvena trys geltongalvių kielių poros, pakraštyje - tiek pat raudonkojų tulikų. Geltongalvių kielių lizde - 4 neseniai išsiritę jaunikliai. Lizdas sukrautas ir gerai paslėptas kiminų kupste Rudės plynėje, į jį paukščiai patenka per vos pastebimą plyšelį. Panašu, kad šių retų kielių daugėja, per visą Rudės plynę nerimaujančių paukščių galima sutikti arti 15 porų. Ežero kinyse ir Saloje suskaičiavome 6 perinčių gervių poras. Salos viduryje peri gervių pora.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių simbolika Velykose
Meldinės Nendrinukės
Žuvinto biosferos rezervato žemapelkinėse pievose gieda 4 meldinės nendrinukės patinėliai. Meldinės nendrinukės patinas gieda Liepakojų pelkėje, šią žiemą iškirstų krūmų plote. Čia meldinės nendrinukės negirdėtos jau daug metų. Tik po kirtimų atvėrus plynus viksvinių pievų plotus meldinė nendrinukė vėl užgiedojo. Meldinės nendrinukės patinas apsigyveno ir gieda viksvynuose ties Kampelių k. paukščių apžvalgos platforma. Šioje vietoje vienas paukštis buvo girdėtas prieš penkis metus. Ar toje vietoje gyvena ir patelė - neaišku. Tai trečias arba ketvirtas giedantis paukštis šįmet. Dvi meldinės nendrinukės gieda, viena šalia kitos Žuvinto paežerės pievose.
Griežlės
Rezervato griežlių apskaitų teritorijose, šiais metais griežia 59 griežlės. Daugiausiai (30) - Amalvos pelkės pakraščių pievose. Palyginti ne daug griežlių Amalvo polderyje - 7. Griežia pirmoji griežlė, vienas paukštis girdėtas rapsų lauke Kumečių k., ties 8 kv.
Migracijos Stebėjimai
Sumažėjo migruojančių žąsų, tikriausiai dalis jų jau suskubo tolyn į perimvietes tundroje. Ryte suskaičiuota 1130 į laukus išskrendančios žąsys, absoliuti jų dauguma - baltakaktės. Beje, pasitraukė migrančių baltalakčių žąsų puklai. Sumažėjo Žuvinte nakvojančių šiaurinių žąsų. Pirmoji pavasarinė žąsų sankaupų apskaita. Suskaičiuota 8890 ežere nakvojusių žąsų. Tiek žąsų pavasarį Žuvinte buvo tik 2008 m. Želmeninės žąsys, maždaug 60 paukščių, pirmąkart šįmet stebėtos vakare virš ežero. Greičiausiai, čia ir nakvos. Gausėja parskridusių pilkųjų žąsų, virš Žuvinto dažnai galima matyti praskrendant po 3-6 paukščius. Sumažėjo migruojančių žąsų, tikriausiai dalis jų jau suskubo tolyn į perimvietes tundroje.
Ankstyvi Pasirodymai ir Sugrįžimai
Šių metais pirmoji vieniša pempė pastebėta Šilutės raj. sausio 3 dieną. Vėliau jos pasirodė nuo vasario viduryje, o iki mėnesio pabaigos jos matytos jau visoje Lietuvoje. Taigi, pempės patvirtino, jog ankstyvi šilti orai buvo ne gamtos išdaiga, o realiai prasidėjęs pavasaris. Į Žuvintą parskrido baltasparnės ir baltaskruostės žuvėdros - po kelis paukščius stebėtos šalia pagausėjusių juodųjų žuvėdrų. Parskrido upinės žuvėdros, pora paukščių skraidžioja pietinėje Žuvinto dalyje (10 kv.). Amalvo polderyje - pirmieji gaidukai (2♂+1♀). Patinai dar neužsiaugino puošnių plunksnų, vos matosi apykaklės spalvos. Labai ankstyva registracija. Parskrido pilkosios pečialindos. Parskrido: baltieji gandrai, baltosios kielės. Parskridę: liepsnelės, pieviniai kalviukai, paprastosios ir dūminės raudonuodegės. Gervės parskrido ir į Buktos miško pakrašius - ties Vartų k. Virš Žuvinto ežero - keli sketsakaliai, pirmi paukščiai. Paežerės Epušės pusiasalyje - parskridusio paprastojo griciuko balsas.
Kiti Stebėjimai
Pradėjus kirsti viksvynų žolę ties Grebele, Žuvinto paežerėje aptikome vieną drugių vikšrais antros vados jauniklius šeriančią patelę. Tą sklypo dalį paliekame nešienautą ne tik, kad labai reta rūšis sėkmingai užaugintų jauniklius. Žaltyčio ežero šiaurinėje užpelkėjusioje dalyje švilpčioja švygžda. Didžioji kuolinga pabaidyta Rudės plynėje. Pievinė lingė stebėta ir Liepakojų pelkėje. Pievinių lingių pora pelkėje ties Naujavalakiais krauna lizdą. Kumečių plynės pakraštyje (9 kv.) aptiktas tetervos lizdas su 8 kiaušiniais. Į Žuvinto parskrido baltasparnės ir baltaskruostės žuvėdros - po kelis paukščius stebėtos šalia pagausėjusių juodųjų žuvėdrų. Žuvinte vėl vasariškai šilta, o smulkių giesmininkų kaip nėra taip nėra. Atliekant maršrutines apskaitas ežere nendrynuose - tik nendriniai žiogeliai, nendrinės startos, ūsuot. Kažkur užtruko ežerinės nendrinukės, didžiosios ir mažosios krakšlės - negirdėjom nei vienos, nors ankstesniais metais tokiu laiku jų jau būna gausu. Pirmąkart šįmet stebėjome mažąjį kirą. Žuvinto Saloje gausu tilvikų - 20 vidutinių kuolingų, apie pora šimtų gaidukų, 5 ar 6 pempių poros, pora raudonkojų tulikų, 7 žaliakojai tulikai. Paežerės Gojaus miškelyje pagaliau pragydo lakštingala. Kūmuoja raudonpilvės kūmutės. Rezervate perintys jūriniai ereliai įnikę medžioti žąsis. Šiandien vidurdienį užpuolė baltakaktę žąsį virš ežero gylės, bet tik sužeidė ir ilgą laiką skraidė virš nelaimėlės, bet taip ir neištraukė iš vandens, mat žąsis puikiai nardė. Parskrido ankstyvosios pečialindos. Vakarais švilpčioja žemapelkių gyventojos - švygždos. Oželis nykštukas pakeltas Amalvo polderyje. Žuvinto ežero saloje, kur žiemą iškirstos nendrės, kelintą vakarą girdėti didžiosios kuolingos balsas (GB). Amalvo polderyje - paprastasis griciukas, 5 raudonkojai tulikai. Polderio kanaluose - brastiniai tilvikai, apie 20 šaukštasnapių ančių kartu su kryklėmis ir didžiosiomis antimis. Aktyvios rupūžės, pabudusios raudonpilvės kūmutės. Rastas neįprastoje vietoje sukrautas gervės lizdas. Nendrinė lingė (♀) praskrido virš Žuvinto pakrantės nendrynų - pirmoji šįmet. Ties Prieplauka plūduriuoja 38 laukių būrelis. Prasidėjo pavasarinė varliagyvių migracija, iš žiemos miego pabudo ežiai. Žuvinto ledas yra. Vakarų vėjas drasko ledą nuo centrinės ežero dalies, iš po nakties atsivėrusios properšos sparčiai didėja. Šeši tetervinai patinai maitinasi Kumečių k. šalia palių esančiuose laukuose. Žuvinto paežerėje apsigyveno nedidukė ūdra. Dieną ją stebėjome smagiai šmirinėjant tarp direkcijos pastato ir ežero kranto, o naktį išpėduotas kaimynų sodelis. Žuvinto ledas per penkias dienas pastorėjo dar 11 cm ir priaugo iki 26 cm storumo (R. Žuvinto Salos berže - 4 jūriniai ereliai. Ties Epušės pusiasaliu ledu bėga ūdra (14h). Ežere net 7 ūdrų pėdsakai: patelė su jaunikliu ir viena pavienė ūdra gyvena 9-10 kv. Laukuose nutūpia pailsėti būriai įvairių žąsų, kiti migruojantys paukščiai.
Taip pat skaitykite: Kiaušiniai Tradicijose
Kultūriniai Aspektai ir Paukščių Pagerbimas
Kovo dešimta diena nuo seno mūsų tautoje buvo minima 40-ties iš šiltų kraštų sugrįžusių paukščių diena. Tai paukščių laukimo ir pagerbimo diena! Gamtos reiškinius stebintys, gamtatikystės pagrindais gyvenantys lietuviai į kiekvieną gamtos reiškinį žiūrėjo su tam tikra atida, supratimu ir pagarba. Buvo manoma, jei naktį iš kovo devintos į kovo dešimtą šąla, tai dar keturiasdešimt parų šals. Tą dieną visi stengdavosi pamatyti būrį iš dausų parskrendančių paukščių, nes tikėjo, kad pamačiusius lydės laimė ir pasisekimas. Gimusieji kovo dešimtąją buvo laikomi labai judriais, gyvybingais, vietoje nenustygstančiais žmonėmis. Pagal mūsų protėvių požiūrį į žmogaus apsuptį gamtoje paukščiai, kaip Dangaus ir Žemės ryšininkai, pavasario pranašai, buvo ypatingai garbinami. Ir nė vienas metų mėnuo neturi tiek daug paukščių gerbimo švenčių, kiek kovas. Tą dieną skirtinguose mūsų krašto regionuose maistas bei papročiai taip pat buvo susiję su sparnuočiais. Jaunimas, vaikai eidavo kiaušiniauti. Žinoma, rasti paukščio lizdą su jau sudėtais kiaušiniais buvo didžiulė sėkmė, nes vis tik tai ankstyvas pavasaris! Jei kam pasisekdavo tokį lizdą rasti, iš jo galėjo paimti tik vieną kiaušinį. Radusysis tapdavo tos dienos pažiba, nugalėtoju, o rastą kiaušinį jis saugodavo ištisus metus, nes tikėjo, kad jis neša sėkmę. Rašoma, kad Žemaitijoje buvo paprotys tą dieną niekur nekeliauti, laiką praleisti savo šeimos “lizde”. Namuose buvo kepama įvairi kiaušinienė, plakienė, bandelės, primenančios paukščių figūrėles. Atokvėpio valandėlėmis žaisdavo įvairius su plunksnuotaisiais skrajūnais susijusius žaidimus, stengėsi išgirsti kuo daugiau parskridusių paukščių balsų, pamatyti ir pažinti juos, pagal jų elgesį spėti kokie bus orai. Stengėsi į savo sodybas privilioti kuo įvairesnių paukščių, padėti jiems čia įsikurti ir sėkmingai išauginti vaikus. Prisimenu, su kokiu atidumu tėvukas apžiūrėdavo sode kiekvieną medį, žinodavo kur kas peri. Atradęs naują plyšį-uoksą senoje obels šakoje jį šiek tiek praplatindavo paukščio įlindimui, nupjovęs šaką išskaptuodavo jos vidų ir užkaldavo stogelį. Būdavo malonu stebėti kaip visai neaukštai “cukrinėje”, “molinėje” ar kitoje obelyje naujai įrengtą lizdą lanko mėlynoji ar didžioji zylė. Ruošiant malkas, atrinkdavo stuobrius, kurių vidus lengviau išsivalydavo, pragręždavo landą, prikaldavo dugną bei stogelį ir įkeldavo paukščiams. Tvarte ar jo išorėje prie balkių buvo pritvirtintos lentutės ant kurių lizdus kraudavo blezdingos, o lauke - kregždės (taip jas vadinome). Dideliame prie tvarto pakabintame samtyje įsikurdavo “bitlesėlė”- pilkoji musinukė.
Paukščių Apsauga ir Pagalba
Paukščiai būdavo nebailūs, dirbant bet kokį darbą patikliai tupėdavo šalia ir čiulbėdavo, nes žinojo, kad niekas nenukrapštys jo lizdo dėl to, kad teršia. Pasirodžiusius katinus, paukštvanagius ar kitus plėšrūnus atakuodavo didžiulis įvairių sodyboje perinčių paukščių būrys ir atėjūnas nieko nepešęs sprukdavo. Užkliūti paukščio lizdą, liesti paukščius buvo draudžiama nuo pat kūdikystės, sakydavo - prišauksit nelaimę, trenks Perkūnas, paukščiai nebemaitins paliestų ar net iš arti apžiūrėtų jauniklių. Šį pavasarį sparnuočiai neskuba masiškai grįžti, nes dar ledu sukaustyti tarpumiškėse telkšantys ežerai, naktimis užsitraukia mažesni vandens telkiniai. Pasitikime juos dažniau pakeldami žvilgsnį į dangų, stabtelėdami, įsiklausydami. Tegul sparnuočius pasitinka ne benzopjūklų gausmas, o ramybė!
Paukščiai Rekordininkai ir Įdomybės
Šioje salėje pamatysite ir paukščius rekordininkus: didžiausią pasaulio paukštį - strutį, mažiausius pasaulio paukščius - kolibrius, greičiausią pasaulyje paukštį - sakalą keleivį, galintį skristi 180 km/val. greičiu ir pasiekiantį momentinį iki 320 km/val. greitį. Nandu - didžiausias Šiaurės ir Pietų Amerikos paukštis. Nandu negali skraidyti, tačiau trumpą atstumą gali bėgti 50 km/h greičiu. Kolibriai sveria vos 3-4 g. Gyvena Pietų Amerikoje, maitinasi augalų nektaru. Jų kūnas raumeningas, pėdos mažos, pritaikytos tik tupėti, o ne vaikščioti, snapas vamzdelio formos, patogus iš žiedų siurbti nektarą. Tai vieninteliai paukščiai, kurie sugeba skristi atbuli. Stambiausias iš šalyje aptinkamų kragų, vienas grakščiausių vandens paukščių. Veisimosi metu lengvai atpažįstami iš ryškaus juodos spalvos kuodo ir rudos su juodu kraštu „apykaklės“. Didysis apuokas - stambiausia krašte gyvenanti pelėda. Iš kitų pelėdinių paukščių didysis apuokas išsiskiria ilgų plunksnų kuokšteliais galvos šonuose - „auselėmis“, kurios didžiąją laiko dalį būna stačios, o skrendant visiškai priglunda. Skraido neaukštai. Dieną neaktyvus ir tupi nuošaliose vietose medyje ar ant žemės. Paplitę Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Didžioji kuolinga išsiskiria labai ilgu dalgio formos lenktu snapu, kurį kaišiodama į minkštą dirvą, ieško įvairių kirmėlių ir kt. Renkasi pusiau atvirą kraštovaizdį - ganyklas, krūmynus, medžių grupes, upių pakrantes, vengia didelių miškų. Pagavęs bitę ar vapsvą, trina arba tranko į medį, kad pašalintų geluonį ir galėtų vabzdį sulesti. Lizdus suka dažniausiai stačiuose skardžiuose išraustuose urveliuose. Gegutė yra lizdo parazitas - ji deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus. Peri drevėse ir kitų paukščių uoksuose, inkiluose, bet pati uokso nekala. Imperatoriškasis pingvinas - ne tik didžiausias iš visų pingvinų, bet ir pats ištvermingiausias. Patelė padeda tik vieną kiaušinį ir patiki jį patino globai, o pati patraukia į jūrą. Patinas kiaušinį laiko tarp kojų, pridengdamas papilvės odos raukšle. Perėdamas patinas badauja ir netenka iki 45 proc. kūno svorio. Imperatoriškųjų pingvinų kūnas labai aptakus, todėl, gaudydami žuvis, jie gali panerti į 275 m. Jūrinis erelis - tarptautiniu mastu saugoma paukščių rūšis. Tai didžiausias Lietuvoje perintis plėšrus paukštis, pasižymintis masyviu snapu, trumpa pleišto formos uodega (suaugusių paukščių ji yra balta, o jauniklių - tamsi). Sveria apie 5 kg. Didelis, maždaug kalakuto dydžio, miško vištinis paukštis, išsiskiriantis ūgiu, tamsiu metališkai žvilgančiu plunksnų apdaru ir uodega, kurią tuoktuvių metu išskleidžia kaip vėduoklę. Retas, paplitęs tik Pietryčių ir Pietų Lietuvoje. Šiaurinių kraštų rūšis. Dažniausiai peri mišriuose, brandžiuose, tankiuose ir drėgnuose miškuose. Tačiau gali perėti ir išretėjusiuose medynuose, kur lengviau gali atskristi prie lizdo. Erelis rėksnys kasmet grįžta į tą pačią teritoriją ir, jeigu niekas netrukdo, viename lizde gali perėti kelerius metus. Būdingas sklendžiantis polėkis. Dažniausiai medžioja netoli lizdo, vaikštinėdamas po pievas, kirtavietes arba tupėdamas ir tykodamas nuo pakilos. Mažasis kivis gerai žinomas, tačiau retai matomas Naujosios Zelandijos paukštis. Jo plunksnos tokios plonos ir švelnios, kad paukštis atrodo kaip vilnų kamuoliukas. Sparnai beveik visai išnykę, uodegos nėra, tačiau turi stiprias kojas. Tai naktiniai paukščiai. Jų akys mažytės, tačiau uoslė ir klausa labai gerai išsivysčiusios. Paprastasis nykštukas - mažiausias ne tik Lietuvos, bet ir Šiaurės pusrutulio paukštis, sveriantis apie 5-6 gramus. Dažniausiai aptinkamas spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, kuriuose auga eglių. Dieną paprastieji nykštukai nepailsdami ieško maisto: kabindamiesi už šakelių galiukų, naršo po medžius, šmirinėja tarp šakų. Dažnai nusileidžia ant žemės ir samanose ieško vabzdžių. Aptinkamas prie vandens telkinių, dažniausiai pakrantėse, kur gali tupėti tykodamas pasirodant mažos žuvelės. Maitinimosi elgesys ypatingas: paukštis braido seklumose snapo galą laikydamas vandenyje. Paprastoji medšarkė minta stambiais vabzdžiais, peliniais graužikais, paukščių jaunikliais, driežais, varlėmis. Prieš kelis dešimtmečius buvęs retas, tačiau šiuo metu įprastas ir visame krašte paplitęs paukštis. Gyvena visų tipų pelkėse, drėgnuose raistuose, nendrynuose, šlapiose viksvinėse pievose, taip pat miškuose, tankiuose juodalksnynuose ar beržynuose. Lengvai atpažįstama iš specifinės išvaizdos: tamsiai ruda su tankiai nusėtomis baltomis dėmėmis. Ypač mėgsta lazdynų riešutus, kuriuos savo galingu snapu lengvai išaižo. Pelikanas renka žuvis į didelį odos maišą, kabantį jam po ilgu snapu. Pelikanui panardinus snapą po vandeniu, maišas išsitempia ir prisipildo vandens bei žuvų. Sakalas keleivis - greičiausias paukštis, galintis skristi 180 km/val. greičiu, o gaudydamas grobį ore pasiekia net 300 km/val. Sakalas keleivis - kosmopolitas, gyvena Eurazijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje. Kazuarai yra neskraidantys paukščiai, gyvenantys Australijos ir Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškuose. Kazuarui ant galvos yra didelė raginė skiauterė, vadinama šalmu. Mokslininkų nuomone, kai paukštis eina per tankų mišką, jis palenkia galvą, ir, atkišęs šalmą, braunasi pro augalų raizgalynę. Strutis - stambiausias iš visų šiuo metu Žemėje gyvenančių paukščių, kurio aukštis siekia iki 2,75 m, svoris - iki 150 kg. Tai pats greičiausias dvikojis bėgikas, o jo dedami kiaušiniai - didžiausi. Stručiai turi stiprias ir raumeningas kojas, todėl, iškilus pavojui, jie gali bėgti 60 km/val. greičiu. Vandeninių strazdų Lietuvoje negausu, migracijos ir žiemojimo metu aptinkami prie neužšalusių sraunių upelių. Minta smulkiais vandens gyviais ir gali nardyti, panėręs bėgioti upelio dugnu. Plaukia naudodamasis sparnais. Žvirblinė pelėda - mažiausia iš šalyje aptinkamų pelėdų. Aktyvi prietemoje, anksti ryte ar net dieną. Peri medžių drevėse bei uoksuose, kuriuos miške iškala geniai.
Paprastoji Pempė
Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) - plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Dar apie 1920 m. Pempės - migruojantys paukščiai, žiemoti skrendančios iki šiaurinės Indijos ir Kinijos bei Šiaurės Afrikos, kur yra įprastas paukštis Nilo deltoje. Todėl net ir ankstyvojoje Egipto istorijoje pempės jau yra minimos. Pempė buvo Egipto žmonių, tarnaujančių karaliui, simbolis, kurie žiemos metu, kaip ir pempės, persikeldavo prie deltos. Egipto mene pempė dažnai buvo vaizduojama pakirptais sparnais ir negalinti skraidyti, tai buvo nuolankumo, vergystės simbolis. Pasakojimų apie pempę galima aptikti ir Indų mitologijoje. Viena legenda byloja, kad per prieš prasidedant Kurukšteros mūšiui, prie dievo Krišnos atskrido jaunutė pempė, ji buvo sukrovusi lizdą lauke, kuriame turėjo vykti mūšis. Krišnai pagailo pempės ir jis uždengė jos lizdą varpu, kurį nukabino nuo vieno iš kovai paruoštų dramblių. Šių metais pirmoji vieniša pempė pastebėta Šilutės raj. sausio 3 dieną. Vėliau jos pasirodė nuo vasario viduryje, o iki mėnesio pabaigos jos matytos jau visoje Lietuvoje. Taigi, pempės patvirtino, jog ankstyvi šilti orai buvo ne gamtos išdaiga, o realiai prasidėjęs pavasaris.
#
tags: #pempes #kiausiniai #lizde