Nėštumas yra ypatingas fiziologinis laikotarpis moters gyvenime, kurio metu organizme vyksta daugybė pokyčių. Šiems pokyčiams stebėti ir užtikrinti motinos bei vaisiaus sveikatą, atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai. Vienas iš jų - šarminės fosfatazės (S.F.) lygio nustatymas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šarminės fosfatazės reikšmę nėštumo metu, galimas priežastis, dėl kurių jos lygis gali kisti, ir kokie tyrimai yra svarbūs nėščiosioms.
Šarminė Fosfatazė: Kas Tai Yra?
Šarminė fosfatazė (S.F.) - tai fermentas, katalizuojantis fosforo esterio ryšių hidrolizę. Šis procesas yra labai svarbus, nes fermentas dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų organizme. Šarminė fosfatazė egzistuoja skirtingomis izoformomis, priklausomai nuo to, kuriame organe ji sintetinama. Šis fermentas ypač gausiai randamas kauluose, kepenyse, tulžies latakuose ir žarnyne. Jis svarbus reguliuojant fosforo ir kalcio apykaitą bei dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose.
Šarminės Fosfatazės Izofermentai
Šarminė fosfatazė turi kelis izofermentus, kurie būdingi specifiniams organams ar audiniams:
- Kepenų izofermentas: atspindi kepenų ir tulžies latakų veiklą.
- Kaulų izofermentas: susijęs su kaulų ląstelių (osteoblastų) aktyvumu, kaulų formavimu ir regeneracija.
- Žarnyno izofermentas: atsiranda virškinimo sistemoje ir gali būti padidėjęs kai kurių virškinimo ligų metu.
- Placentos izofermentas: randamas nėštumo metu ir gaminamas placentoje.
Šių izofermentų tyrimas padeda nustatyti, kuris audinys ar organas yra pažeistas, kai padidėja bendras šarminės fosfatazės lygis kraujyje.
Šarminės Fosfatazės Norma Nėštumo Metu
Nėštumo metu šarminės fosfatazės lygis kraujyje natūraliai didėja, ypač antroje nėštumo pusėje. Tai susiję su placentos veikla, nes placenta gamina placentos šarminės fosfatazės izofermentą. Šarminės fosfatazės lygis nėštumo metu gali būti 2-4 kartus didesnis nei įprasta norma.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Normalios Šarminės Fosfatazės Koncentracijos:
- Suaugusios moterys (ne nėščios): 30-120 TV/l (tarptautiniai vienetai litre)
- Nėščios moterys: gali būti žymiai didesnė, priklausomai nuo nėštumo trimestro.
Svarbu pažymėti, kad šios vertės gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, todėl visada būtina atsižvelgti į laboratorijos nurodytas normas.
Padidėjęs Šarminės Fosfatazės Lygis: Priežastys ir Reikšmė
Padidėjęs šarminės fosfatazės lygis nėštumo metu dažniausiai yra normalus reiškinys, tačiau svarbu atsižvelgti į kitus klinikinius simptomus ir tyrimų rezultatus, kad būtų galima atmesti patologines priežastis.
Fiziologinės Priežastys:
- Placentos gamyba: didžiausia šarminės fosfatazės dalis nėštumo metu yra gaminama placentos.
- Kaulų formavimasis: vaisiui augant, jo kaulai intensyviai formuojasi, o tai gali šiek tiek padidinti šarminės fosfatazės lygį.
Patologinės Priežastys:
- Kepenų ligos: nors rečiau, padidėjęs šarminės fosfatazės lygis gali rodyti kepenų funkcijos sutrikimus, tokius kaip cholestazė (tulžies nutekėjimo sutrikimas).
- Preeklampsija: sunki hipertenzija nėštumo metu, kuri gali sukelti kepenų pažeidimus.
- Kaulų ligos: nors mažai tikėtina, kaulų ligos ar metastazės gali sukelti šarminės fosfatazės padidėjimą.
Staiga Sumažėjusi Šarminės Fosfatazės Koncentracija
Staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija nėštumo metu gali rodyti gręsiantį placentos nepakankamumą.
Kepenų Fermentų Tyrimai Nėštumo Metu
Kepenų fermentų tyrimai nėštumo metu yra labai svarbūs, nes padeda įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti galimus pažeidimus. Šie tyrimai apima:
- Alanino aminotransferazė (ALT): fermentas, randamas kepenyse, jo padidėjimas rodo kepenų ląstelių pažeidimą.
- Aspartato aminotransferazė (AST): fermentas, randamas kepenyse ir kituose audiniuose, jo padidėjimas taip pat rodo kepenų pažeidimą.
- Bilirubinas: tulžies pigmentas, kurio padidėjimas gali rodyti kepenų ar tulžies latakų problemas.
Normalaus nėštumo metu ALT, AST ir bilirubino koncentracija neturėtų kisti. Jų padidėjimas gali rodyti kepenų pažeidimą.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Nėštumo Sukeltos Kepenų Ligos
Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
Būdingi požymiai:
- I trimestras: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas.
- II/III trimestras: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Ką Daryti, Jei Šarminės Fosfatazės Lygis Nukrypęs?
Jei šarminės fosfatazės lygis nėštumo metu yra nukrypęs nuo normos, būtina atlikti išsamesnius tyrimus, kad būtų nustatyta priežastis. Gydytojas gali skirti papildomus kepenų funkcijos tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus tyrimus, priklausomai nuo klinikinės situacijos.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo priežasties, sukeliančios šarminės fosfatazės lygio nukrypimus. Kartais, norint pagerinti šarminės fosfatazės lygį, sedant kūno svorį ar vartojant tam tikras maistines medžiagas gali būti pakankamai.
Kiti Svarbūs Tyrimai Nėštumo Metu
Be šarminės fosfatazės ir kepenų fermentų tyrimų, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Infekcinių Ligos Tyrimai
Bakterijų ir virusų nešiojimas yra labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
- Toksoplazmozė: atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
- Raudonukė: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
- Citomegalo viruso (CMV) infekcija: atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.
- Hepatitas B: atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų.
Lytiškai Plintančių Ligos Tyrimai
Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį lytiškai plintančiomis ligomis, todėl svarbu atlikti šiuos tyrimus:
- Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija.
- Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis.
- Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija).
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui.
- Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų.
Kiti Tyrimai
- Kraujo grupė ir Rh faktorius: Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+).
- Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.
- Glikemijos tyrimas: Tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
- Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje).
- Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.