Šiandien vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, todėl buvimas gamtoje tampa reta patirtimi. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad gamta yra visapusiškos vaikų sveikatos šaltinis. Laikas gamtoje stiprina imunitetą, gerina psichologinę sveikatą ir fizinį pasirengimą bei ugdo kūrybiškumą.
Įvadas
Straipsnyje aptariama vaikų veikla gamtoje, jos nauda ir ugdymo svarba. Nagrinėjami įvairūs aspektai - nuo mokslinių tyrimų, patvirtinančių gamtos poveikį vaikų raidai, iki praktinių patarimų, kaip skatinti vaikų domėjimąsi gamta ir ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą.
Gamtos Poveikis Vaikų Raidai
Sukaupta daugybė mokslinių įrodymų apie teigiamą buvimo gamtoje reikšmę vaiko sveikatai ir raidai. Žaidimai gamtoje skatina ne tik bendradarbiavimą, socialinių įgūdžių formavimąsi, bet ir kūrybiškumą bei vaizduotę, pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Kuriant ryšį su gamta, taip pat stiprėja motyvacija saugoti mus supančią aplinką. Moksliniai tyrimai įrodo, kad žmonės, daugiau laiko vaikystėje praleidę gamtoje, suaugę pasižymi stipresnėmis aplinkosauginėmis nuostatomis, labiau linkę tausoti aplinką.
Su buvimu gamtoje glaudžiai siejama ir vaikų psichologinė sveikata. Ilinojaus universiteto mokslininkai ištyrė, kad po gamtinėje aplinkoje vykusių veiklų susilpnėjo 5-18 m. vaikų ir paauglių nedėmesingumo ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomai, palyginti su ta grupe, kurios užsiėmimai vyko uždarose patalpose. Edinburgo ir Glazgo universitetų mokslininkai tyrė 4 m. vaikus iki kol jiems sukako 6 m. Tyrimas parodė, kad vaikai, kurie gyvena gamtos apsuptyje, paaugę pasižymėjo geresniu santykiu su kitais vaikais, mažesniu hiperaktyvumu, mažiau išreikštomis elgesio problemomis. Panašius rezultatus parodė ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjų atlikta beveik 1 mln. gyventojų duomenų analizė.
Ryšio su Gamta Skatinimas
Ryšį su gamta skatina realios patirtys natūralioje aplinkoje ir suaugusiųjų pavyzdys. Gamtoje vaikai susipažįsta su aplinka, patiria tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą. Jiems svarbu patiems išbandyti aplinką tausojantį elgesį, kad formuotųsi ne tik žinios ir supratimas, bet ir konkretaus elgesio įgūdžiai - „aš galiu“ jausmas. Tokio elgesio pavyzdžiai galėtų būti atliekų rūšiavimas namuose arba dalyvavimas gamtosauginėse iniciatyvose kartu su šeima ar mokyklos klase.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Veiklos Gamtoje: Tyrinėjimas ir Atradimai
Vaikai iš prigimties yra smalsūs, nuolat uždavinėja įvairius klausimus ir ieško į juos atsakymų. Gamta - neišsenkantis klausimų šaltinis, ir suaugusiojo vaidmuo yra padėti vaikui į juos atsakyti.
Svarbu vaikams leisti atrasti patiems ir stebėti, į ką daugiausiai vaikai kreipia dėmesį - tai ir yra geriausia tema savaitei. Net ir didelis miestas, toks kaip Vilnius, nėra kliūtis gamtos pažinimui. Užtenka pasirinkti tinkamą vietą kiekvienam gamtos reiškiniui pažinti.
Gamta Klasėje
Lietinga ir kartais nenuspėjama vasara - visai ne kliūtis gamtos pažinimui. Per lietų, kai buvimas lauke tampa pernelyg sudėtingas net dėvint guminius batus, gamtą galima atsinešti į klasę ar namus. Su žaliais ir džiovintais lapais, gėlėmis, kankorėžiais, gilėmis vaikai gali kurti, skaičiuoti, žaisti žaidimus.
Saugumas Gamtoje
Gamta taip pat gali būti ir kupina pavojų, ypač kai vaikas nežino, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Svarbu tėveliams nepamiršti pagalvoti apie tai, ką turėtų žinoti kiekvienas vaikas prieš išeidamas pasivaikščioti į mišką, lauką ir kt.
Pavyzdys
Svarbu vaikams rodyti teigiamą pavyzdį ir patiems daugiau laiko leisti gamtoje. Jei norime, kad vaikai pradėtų daugiau laiko leisti gamtoje ir ją tyrinėtų, visų pirma turime patys tai daryti, rodyti pavyzdį. Net paprastas buvimas gamtoje gali tapti šeimos tradicija. Pavyzdžiui, kiekvieną šeštadienį aplankykite vis naują vietą gamtoje, eikite pasivaikščioti, surenkite iškylą.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Ugdymo Programos ir Metodikos
Jau pirma ikimokyklinio auklėjimo programa (1932m.) pabrėžė, kad reikia ugdyti meilę gamtai. 1981m. auklėjimo programa rekomenduoja įvairiapusę vaikų veiklą, supažindinant juos su gamta. Ugdymo programa (1993m.) ,,Vėrinėlis", (2003m.) ,,Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa" daug dėmesio skiria žmogaus ir gamtos santykiams, ekologinei kultūrai. Gerinti gamtosauginį-ekologinį ugdymą, padeda metodiniai straipsniai, kuriuos rašo mokslininkai, pedagogai praktikai. Praktikams pedagogams labai padeda leidžiami žurnalai: ,,Lututė", ,,Vaikystė", ,,Nykštukas", ,,Penki" ir kt. Daugumoje straipsnių akcentuojama, kad gamtosauginis ugdymas turi vykti per praktinę vaikų veiklą ir ji yra ,,aktyvios meilės" pagrindas gamtai.
Žinoma, šis ugdymas turi vykti nuosekliai, atsižvelgiant į vaikų amžių. Pradedant nuo natūralaus domėjimosi gamta, suteikiant malonius išgyvenimus joje, sudarant sąlygas stebėti gamtos reiškinius, skatinant vaikų domėjimąsi ir rūpinimąsi visu tuo, kas gyva iki savo poelgių, veiksmų atsakingumo.
Darželio Patirtis
Turint savo ugdymo programą ir mūsų lopšelyje-darželyje ,,Žiogelis", didelis dėmesys kreipiamas į gamtosauginį-ekologinį vaikų ugdymą. Tai jie mato išvykus į išvykas su tėveliais ir dar daug kur gamtoje. Tačiau tenka pasakyti, kad jie taip pat mato užterštą upelio pakrantę, nulaužtus medelius, suvažinėtus ežiukus ir dar daug kitų žmogaus negerų poelgių prieš gamtą. Šiose, yra baterijų surinkimo vietos, galime rūšiuoti buitines atliekas, dalyvauti šiukšlyčių rinkimo akcijose, rinkti vaistažoles ir dalyvauti kitoje įvairiausioje veikloje.
Tikslai ir Taisyklės
Tikslas - ugdyti ekologinės kultūros pradmenis, formuojant teisingą požiūrį į save, aplinką, gamtą, kad dabar ir ateityje, vaikai rūpintųsi gamtos apsauga. Lopšelio-darželio ,,Žiogelis" aplinka išnaudojama visuminiam vaikų ugdymui. Šis, augti sveikais. Supažindinti su neigiamu žmogaus poveikiu gamtai (šolių deginimas, medelių laužymas, šiukšlinimas, vandens teršimas ir t.t.). Projekts rašymas ir jų vykdymas. Kiekviena grupė turi gamtosaugines taisykles, atsižvelgdami į jas susikūrėme lopšelio-darželio ,,Žiogelis" gamtosauginį kodeksą.
Mano pagrindinis uždavinys, išmokyti vaikus pirma pamąstyti, o tik tada daryti, pajusti, kad gamta yra mūsų dalis, kad mes ir ji esame betarpiškai susiję, vieni nuo kitų priklausomi. Taigi ugdau požiūrį į augalus, kaip į gyvybės formą. Šio, atsakomybės. Gamtos kampelyje, auginame nemažai gėlių. Jas vaikai mielai ir su meile prižiūri: laisto, valo lapus, plauna padėkliukus, padeda persodinti. Dėl jų laistymo, gerąja prasme, vyksta net konkurencija. Jie džiaugiasi pražydusiais gėlių žiedais, pastebi net naujai išaugusius lapus. Jis būdamas su gėle. Jis prižiūrėdamas gėles. Tikriausiai yra teisingas liaudies požiūris į gėles - jas reikia mylėti, pakalbinti, tada jos augs ir vešės. Laurynas myli gėles ir jos atsidėkoja žiedais. Laurynui laistant gėles jis pastebėjo, kad vienas, iš dviejų, amarilis pradeda auginti žiedą. Ateikit pažiūrėti, jau ir šita gėlė turi ,,vaiką". Visi susirenkame ir pamatome, kad ir kitas amarilis pradeda auginti žiedą. Dabar šias gėles pradėjome dar atidžiau stebėti ir mūsų nuostabai, tas amarilis, kuris vėliau pradėjo auginti ,,vaiką", kaip Laurynas taikliai pavadino, pirmas pražydo. Jis pradėjo auginti žiedą, pražydo penkiomis dienomis vėliau ir išaugino tik du žiedus ant vieno stiebo. Šia, kad juos reikia globoti, mylėti, nelaužyti, neskinti žiedų. Kad ir šis, mažas globos epizodas suteikia galimybę siekti daug gamtosauginių uždavinių. Pav. neskinti be reikalo žiedų - jais galima daug ilgiau grožėtis, džiaugtis negu nuskintais ir numestais. Grupę pradėjo lankyti vaikai, kurie nelankė darželio. Mūsų aikštelėje, po krūmais, sužydėjo žibuoklės. Vaikai tuojau pat pastebėjo, Armanda net švelniai paglostė žiedelį. Bet kitą dieną, mūsų naujokas beveik visas išskynė, jas skynė tol, kol kiti vaikai pastebėjo ir žinoma supyko. Taigi ir vėl buvo proga aiškintis, kodėl be reikalo nereikia skinti gėlių, suaugusiems kirsti medžių.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Tai rodo ir šis pavyzdys. Vaikai dirbdami gamtos kampelyje, gėlyne ar savo darže pradeda suprasti, pajusti, pamatyti ko reikia augalui, kad jis augtų, žydėtų, augintų vaisius, daržoves, atvarintų orą, džiugintų visus. Taip pamažu formuojasi ir vaikų gamtosauginis-ekologinis supratimas. Šiais, kaip mums atrodė laistėme normaliai. O tuo tarpu svogūnai ramiai sau mirko vandenyje ir pamažu augino laiškus. Po keturių dienų pasirodė pupelių daigeliai toje dėžutėje, kurioje, kaip mes manėme, laistėme normaliai. Daigelius pirmasis ir vėl pastebėjo Laurynas. Praėjo penkta, šešta ir net dešimta diena, bet pupelių daigs kitose dėžutėse nesimatė. Pakapstę žemes, kurias gausiai laistėme, suradome pupeles pajuodusias, supuvusias. Pakapstę žemes, kurių visai nelaistėme, suradome pupeles susitraukusias, kietas. Šiai augo. Štai kokias išvadas padarė vaikai. Šiutė, mieste, gėles augina - paklausiu. Aą sakiau, nepilkim tiek daug vandens. Kažin, o šitos pupelės kodėl nesudygo..?
Žinoma vaikai nepamiršo aptarti ir svogūnų, kurie mūsų džiaugsmui išaugino gana nemažus laiškus, kuriuos suvalgėme, kaip didžiausią skanėstą. Taip su vaikais išsiaiškinome vandens svarbą gyvybei - žmogui, augalams, gyvūnams. Šis mūsų eksperimentas paskatino daugiau pakalbėti apie vandenį, jį stebėti tekantį iš krano, upėse: Anykštoje ir Šventojoje, tyvuliuojantį parko tvenkinyje, teko pažvelgti į šulinio gilumą. Gamtosaugine prasme aiškinomės, kur vanduo randamas, kad jis yra gamtos dalis, todėl jį turime tausoti, saugoti, tai yra neteršti.
Ekologinės Problemos ir Sprendimai
Aptarėme, aiškinomės ir ekologines problemas: vandens taršą, kas labiausia teršia, kodėl vandens be saiko negalima naudoti, kodėl jį reikia taupyti. Vaikai sužinojo kas yra nuotekos. Kad jos, kai kur suteka į upes, ežerus. Vaikams aktualiausia, suprantamausia vandens teršimo problema. Jie žino, kad vandens teršti negalima, nes dauguma jau yra su tuo negražiu reiškiniu susidūrę. Mano tėtis, kai vasarą maudėsi upėje, persipjovė koją į stiklą. Negalima mėtyti stiklo į upį. Šiui. Šiaip išmesti tokį didelį butelį, tokį, kuris nedūžta, bet jį vis tiek į vandenį mesti negalima. Gamtos teršimas šiukšlėmis, tai viena iš didžiausių ekologinių problemų. Stengiuosi, kad vaikai turėtų norą šiukšlę numesti ten kur jai priklauso būti. Tai pamažu pavyksta, nors tam reikia laiko ir visų pastangų. O geriausia vaikai supranta, pajunta kodėl nereikia šiukšlinti, kokią žalą, tai daro gamtai, patys pakeldami numestą šiukšlę. Ypatingai didelį poveikį daro dalyvavimas tvarkymo talkose.
Pastebėjau, kad pirmosios vaikų žinios, praktinė gamtosauginė veikla priklauso nuo auklėtojos gebėjimo sužadinti jų norą tyrinėti, klausinėti, veikti. Šia entuziazmu. Galiu pasidžiaugti, kad visada vaikai įgyja pirmuosius globos, saugojimo, gerumo daigus gamtai. Kartais ir pati situacija pasiklo visiems ieškoti sprendimų. Štai, kad ir šį pavasarį, papasakosiu, kaip mes gelbėjome vandens vabalą - dusią. Šia dusią, žinoma ją paėmiau, nes žinojau, kad ji gyvena vandenyje ir jeigu jai niekas nepadės ji žus. Laukiau vaikų. Kai atėjo keletas jų, vabalą įleidome į vandenį. Visi susidomėję stebėjome, kaip ji jame plaukiojo. Vaikai ją rodė ir tėveliams. Sprendėme, kaip jai pagelbėti. Vaikams spendimo nepasakiau, stengiausi, kad kartu išsiaikintume kaip galėtume padėti.
Pirmasis atsakymą surado Daumantas. Jeigu dusia gyvena vandenyje, nuneškime ją į upę. Šiutė. Šiau, negu Rubikių ežeras, paleisti ją. Suradome dvi vietas tvenkinys parke, upė Šventoji. Vaikai pasirinko upę. Susitarėme, kad dusios gelbėjimo operaciją vykdysime penktadienį, nes stiklainyje per išeigines dienas negalime jos palikti. Dar pabėgs ar valgyti labai norės. Šia krapnojo lietutis, bet tai mūsų nenugąsdino. Iškeliavome. Dusią nešė Laurynas labai atsargiai. Armanda vis klausinėjo, kaip ji matys vandenyje ar nieko neatsitiks blogo. Nereikėjo net keliauti prie Anykštos upės, vabalą paleidome į iškastą griovį per Palieknių pelkę, nes jame buvo vandens. Kai paleidome dusią, vaikai spontaniai džiaugdamiesi pradėjo ploti. Bet įdomiausia, kad, grįžtant į darželį, vaikai jau domėjosi aplinka: pastebėjo, kad ant kelio daug stiklo, tarp medžių ant žemės primėtyta plastikinis butelis, kitokis šiukšlės. Šia nešvaru, labai negražu ir kas taip negerai daro.
Susitarėme, kad savo lopšelyje-darželyje ,,Žiogelis" suorganizuosime šiukšlių rinkimo akciją - ,,Link Anykštos upelio". Šios nuo šakelės ant šakelės. Pavyzdžiui, gerumo valandėlė - ,, Nedegink šolių, nekurk nevietoje laužo". Ji vyko poilsiavietėje prie Šventosios upės, kur yra įrengta laužavietė. Taip pat pasikvietėme Lino tėtį, kuris yra gaisrininkas. Šiais šolių, kiek daug žalos ugnis padaro gamtai. Dalyvaudami akcijoje ,,Diena be automobilio", ,,Išjunk elektrą", ,,Atnešk baterijas" ir kitose, vaikai įgyja naujos gamtosauginės patirties, daugiau bendrauja su tėveliais. Šiojimus, įtvirtina žinias, kalbą, mąstymą, saviraišką, gilina estetinę gamtos pajautą ir skatina stebėti. Vienas iš mėgstamiausių vaikų žaidimų, kuris skatina vaikus stebėti aplinką yra ,, Ką matai?". Šiuote išrenkamas, tas kuris pradeda žaidimą. Tada antrasis vaikas nusigręžia į draugą iš kairės ir tokį pat dialogą pradeda su savo kaimynu ir taip iki pabaigos. Šiame žaidime vaikai skatinami stebėti aplinką, greitai mąstyti. Šiulbėjimą ir t.t. Šiuos garsus palyginti su žmogaus sukeltu triukšmu, nuspręsti, kurie malonesni, ką daryti, kad sumažinti triukšmą. Šia, kai yra skriaudžiamas ir išsako tai žodžiais. Šia vaikai dažniausiai reiškia gailestį, norą, kad būtų neskriaudžiamas. Didaktiniuose žaidimuose įtvirtinamos žinios, nuostatos apie gamtosaugą. Tai žaidimai: ,,Galima - negalima", ,, Padedu", ,,Miške gyvena", ,,Skinu - raunu" ir k.t..
Vieną kartą žaidžiant žaidimą ,,Skinu - raunu" išsiaškino, ką reiškia patirtis. Vaikams sakiau pavadinimus vaisių, uogų, daržovių. Jie atsakinėjo, koks veiksmas daromas kai nuimamas jų derlius. Obuolys . Skinu. Morka. Raunu. Apelsinas. Vaikai susimąsto ir tyli. Perku. Vadinasi galima daryti išvadą, kiek daug vaikams reiškia patirtis, asmeninė veikla. Šiuos, įgūdžius negalima pamiršti ir literatūros, liaudies išminties, mįslių, patarlių, priežodžių, posakių, juokavimų, erzinimų. Apie reikšmę galima kalbėti labai daug. Žinoma, kad tėvs pavyzdys vaikui turi didelės įtakos, todėl ir juos skatiname, kad jie kuo aktyviau dalyvautų mūsų veikloje. Mūsų grupės, ugdomoje veikloje, numatyta užrašyti gamtos stebėjimus, veiklą ir kt.. Taigi mes pildome ,,Gamtos patrulis" dienoraštį nuo 2007m. Šiau užbaigti filosofo J. Filomou mintimi ,,Kilnus žmogus yra ne tas, kuris neskriaudžia, bet tas, kuris gali skriausti, bet to nedaro". Šiantis atsakmybę už jį. Sau, kad apie aštuoniasdešimt procents šias siektins rezultats yra patsiekima. Tai jiems padeda bendrai išgyventi įspūdžiai, įgyti įgūdžiai, turininga ugdomoji veikla. Siekime, kad pažintis su gamtos pasauliu vaikams teiktų džiaugsmą. Supažindinkime mažuosius su gamtosaugos taisyklėmis taip, kad kiekvieną dieną atrastų ką nors naujo, kad kiekvienas žingsnis būtų tarsi kelionė į gerumą gamtai, į stebuklingą grožį, kad kiekvienas pažinimo žingsnis taurintų širdį ir grūdintų valią, nes nepaprastai sunku atsispirti pagundai kad ir numesti saldainio popieriuką, prisilaužyti karklo šakelis.
Šis trumpas poeto eilėraštukas labai vaizdžiai pasako apie šiandienos realybę: teršiamus vandenis, miškus, pakeles, daužomus butelius, deginamą šolį, kertamus miškus, vangiai, neteisingai rūšiuojamas buitines, pavojingas atliekas, besaikį gamtos resurss naudojimą. Taigi vienas iš svarbiausių ikimokyklinėse įstaigose uždavinių - gamtosauginio-ekologinio ugdymo plėtotė. Šia aplinka. Vadinasi būtina visiems suvokti gamtos ir žmogaus organišką vienybę, o nelaikyti žmogaus pašaliniu gamtos stebėtoju ir jos pertvarkytoju. Šiuos ryšius, tarpusavio jų priklausomybę, numatantis savo veiksmų padarinius gamtai, bei jų grįžtamąjį poveikį, kad nevartotojo požiūris į gamtą, o pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją, taptų vertybine nuostata - turėtų atsakomybę už gamtos, aplinkos išsaugojimą, savo gyvenimo būdu sieks santarvės su gamta.
Gamtosauginis-ekologinis ugdymas turi būti nuoseklus procesas prasidedantis ankstyvojoje vaikystėje ir besitęsiantis visą gyvenimą. Vaikystėje išugdytos, įsiugdytos nuostatos gamtos atžvilgiu išliks visam gyvenimui. Šiam, meilė gamtai išugdoma per pažinimą ir asmeninę patirtį. Tegu vaikai išmoksta gerbti, saugoti, tausoti, tai ką pažįsta, tai kas juos supa. Šiurlena upeliai, ošia miškai, klykauja gervės, tol kol žmogus ir gamta yra ir bus draugai. Šiais ekologinė katastrofa ir sakė ,,… Šis, greits briedžiuks, poetiauks elniuks, argi mūsų vaikai ir ankškai, pagaliau ir mes patys rastume grožio šaltin/ ir taką į g/r/. Šiukas, neplasnots didelis paukaštis iš kur mes mokytumėmės, kaip gyventi žemėje. Saugokime ir globokime visą tai….".
Valdorfo Pedagogika ir Gamta
Valdorfo pedagogikoje pabrėžiami natūralūs ritmai ir mūsų santykis su viskuo, kas gyva. Svarbu suprasti, ką gamta gali pasiūlyti, ko išmokyti, galų gale, suvokti savo - žmogaus - vietą čia. O gamtoje veikiame ir individualiai, ir kaip bendruomenė, todėl šio ryšio nauda neįkainojama, nors moderniame pasaulyje neretai pamirštama.
Ankstyva Vaikystė
Maži vaikai patys sau yra pasaulio centras. Gal iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti savanaudiška, bet mažieji natūraliai siejasi su daiktais, žmonėmis, augalais ir gyvūnais. Valdorfo pedagogai nebando per anksti išvesti vaiko iš šios būsenos, bet stengiasi palaikyti susidomėjimą gyvaja ir negyvaja gamta. Tai daroma žaidžiant lauke arba viduje su natūraliomis, gamtinėmis medžiagomis. Skatinama pastebėti aplinkos grožį, žavėtis paprastais dalykais. Vaikai žaidžia lauke bet kokiu oru. Jie nevaržomi laipioja medžiais, taškosi balose, tyrinėja purvą, akmenis, šakas ir vabalus. Suaugusieji tuomet yra veiklų stebėtojai.
Pradinė Mokykla
Klasės įrengime ir pamokų metu stengiamasi naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų: medienos, akmenų, molio, vilnos, lino, šilko… Metų laikai atkeliauja į klasę gamtos ciklo simbolių pavidalu: lauko gėlės, medžių pumpurai, želmenys, subrendę javai, natūralios dekoratyvios daržovės, vaisiai ar uogos, sausos žolės. Apie devintuosius gyvenimo metus vaikai pradeda suvokti, kad jie yra atskiri nuo aplinkinio pasaulio. Tai pajutę, gali pradėti tyrinėti aplinką su nauju užsidegimu ir fantazija. Moksleiviams susidomėjus praktiniais dalykais, gamtos sąvoka platėja, įgauna naujų formų. Vis dar praleidžiama daug laiko lauke žaidžiant, bet taip pat susipažįstama su augalininkyste, gyvulininkyste, gamtos mokslais. Šiuo amžiaus tarpsniu atviras požiūris yra labai svarbu, nes tai kuria pagrindą ateičiai.
Vidurinė Mokykla
Paaugę vaikai jau supranta kas jie ir, kur jie - prasideda racionalaus proto vystymasis. Tam turbūt nėra geresnių būdų, nei gamtos mokslai. Vaikams pristatomi nauji mokymosi būdai grįsti eksperimentais ir patirtimi. Pradedama nuo apčiuopiamų dalykų, pvz. garso, šviesos, traukos. Palaipsniui pereinama prie abstraktesnių fizikos, chemijos ir biologijos sąvokų bei dėsnių. Kartu su šiais mokslais pristatoma ir ekologija. Drauge aiškinamasi, kaip ir kodėl reikia rūpintis gamta. Visi mokslai remiasi tuo, kas jau žinoma nuo ankstyvos vaikystės - gamta ir žmogus yra nedalomai susiję. Vaikai skatinami neskubėti, nepulti daryti išvadų, bet stebėti, nuosekliai ir metodiškai perprasti gamtos paslaptis. Pagrindinė viso to mintis yra, kad atviras protas ir lankstumas padeda daug geriau suprasti aplinką ir ja domėtis visą gyvenimą.
Gamtosauginis Švietimas
Gamtosaugines edukacijas šalies moksleiviams rengiantys specialistai įsitikinę - norint, kad jaunoji karta norėtų saugoti gamtą, būtina sudaryti sąlygas ją pažinti ne iš vadovėlių, o matant, liečiant ir tyrinėjant.
Praktinis Pažinimas
Vaikams reikalingas įvairiapusis supratimas apie gamtą, o svarbiausia, kad apie gamtą ir gamtosaugą jie sužinotų patirdami - matydami, liesdami, uosdami. Fiziškai pabuvodami skirtingose gamtinėse vietose ir teritorijose bei gyvai prisiliesdami prie gamtinių objektų, vaikai giliau įsisąmonina bei supranta ne tik tai, kas yra gamta ir kokia įvairi ji gali būti, bet ir ekologijos bei gamtosaugos svarbą.
Mokymasis Atsakingai Elgtis Gamtoje
Gamtosauginės edukacijos išskirtinės tuo, kad jų metu didelis dėmesys skiriamas būtent gamtosauginiam švietimui, diskusijoms šia tema. Vaikai išmoksta, kaip atsakingai elgtis būnant gamtoje, stebint gyvūnus bei augalus, ir yra skatinami klausti, išsakyti savo nuomonę, argumentuotai diskutuoti. Labai svarbi gamtosauginio švietimo dalis - laikas gamtoje, kuomet vaikai vaikšto po miškus, smėlynus, palei vandens telkinius ir, stebėdami gamtą, praktiškai mokosi ją pažinti.
Gyvūnų Pėdsakų Pažinimas
Pavyzdžiui, vienos populiariausių edukacijų „Miško detektyvas-pėdsekystė“ metu vaikai gamtoje ieško gyvūnų pėdsakų. Yra pavykę atrasti ir labai retai sutinkamų gyvūnų pėdsakų - bebro, ūdros, briedžio, ir net gyvai sutikti pačius pėdsakų savininkus, kas vaikams padarė labai didelį įspūdį. Kitos mėgstamos edukacijos „Vandenų pasaulis“ metu, vykdydami užduotį, vaikai dažnai randa retų dumblių, moliuskų kriauklių, kuriuos vėliau tiria jaunojo gamtininko laboratorijoje.
Šeimos Įtaka
Svarbios iš šeimos atsineštos patirtys bei vertybės. Dalis vaikų, būdami gamtoje, jaučiasi geriau, viskuo susidomėję, o dalis simpatiją gamtai atranda labai pamažu. Todėl stengiamės sudominti buvimu gamtoje ir skeptiškiau nusiteikusius vaikus, sugalvoti jiems įdomių užduočių ir užsiėmimų. Paprastai po edukacijos vaikai pasidalina įspūdžiais ir dažniausiai ką nors naujo ir įdomaus patyrę įvardija visi, net ir tie, kurie iš pradžių nerodė didelio susidomėjimo. Atsižvelgdami į vaikų atsakymus, tobuliname edukacijų turinį bei formą, pritaikydami prie įvairaus požiūrio vaikų poreikių.
Gamta kaip Staigmenų Šaltinis
Mokymasis netradicinėje aplinkoje ne tik suteikia vaikams naujų žinių, bet jos yra ir geriau įsimenamos, be to, gamta ir buvimas joje gali tapti mėgstama veikla. Juo labiau, kad gamta niekuomet negaili staigmenų ir visus sužavinčių atradimų.
Praktiniai Pavyzdžiai
Netoli gamtos mokyklos yra ežeras, kuris vienintelis Lietuvoje meta gintarą. Vaikams tai būna atradimas, kaip ir prie ežero randami gintaro gabaliukai. Edukacijų metu taip pat rengiame žygį per pelkę iki bebro namų - bebravietės. Ten vaikai stebi bebrų gyvenamąją aplinką, ieško bei fiksuoja bebrų veiklos pėdsakus. Daug dėmesio sulaukia edukacija, kurios metu mokomasi pažinti paukščius, klausomasi jų balsų. Vaikams gamtoje leidžiame išbandyti visus pojūčius, sekame gyvūnų pėdsakais, o koks būna džiaugsmas radus miške gyvūnų kaukolių! Pagal jas spėjame, kokio tai gyvūno liekanos.
#