Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei susidūrėte su situacija, kai tarnybos nori atimti vaiką darželyje. Panagrinėsime įvairias situacijas, Lietuvos ir užsienio patirtį, bei pateiksime patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Įžanga
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie vaikų teisių apsaugos tarnybų veiklą, ypač apie atvejus, kai vaikai atimami iš šeimų. Tokios situacijos kelia daug nerimo tėvams ir visuomenei, todėl svarbu žinoti, ką daryti, jei susidūrėte su tokia situacija.
"Barnevernet" veiklos principai
Norvegijos „Barnevernet" tarnyba (norv. Barnevern - vaikų apsauga) yra valstybinė institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Kiekviena savivaldybė turi „Barnevernet". „Barnevernet" tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir visa tai, ko jam reikia vystytis bei gauti išsilavinimą iki 18 metų. Vaikas turėtų gauti maistą, rūbus, reikalingus įgūdžius, išsilavinimą.
Norvegijoje sakoma: „Kiekvienas, kuris yra susirūpinęs dėl vaiko, turi pareigą pranešti". Įstaiga privalo pranešti, jei įtaria, kad vaikas skriaudžiamas fiziškai, seksualiai, psichologiškai. „Barnevernet" darbas yra tarpininkauti, padėti vaikui ir tėvams, jei nėra įgūdžių auginti vaiką. Yra daug atvejų, kai patys tėvai kreipiasi, tiesa, daugiausia norvegai. Būna tėvai išsiskyrę ir panašiai.
Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna tam tikrą laiką. Tokiuose krizių namuose vaikai būna tam tikrą laikotarpį, dvi savaites, mėnesį, kol vyksta tyrimas ir esant sprendimui paimti vaiką iš biologinių tėvų, ieškoma globėjų šeimos arba institucijos, kurioje vaikas gyvens. Paprastai laikinuose krizių namuose vaikai būna iki trijų mėnesių.
Taip pat skaitykite: Praktiniai aspektai: nėštumas ir valstybės tarnyba
Situacijos, kai šeimos atsiduria „Barnevernet“ akiratyje
Buvo pirmokas vaikas, kurio mama išsiskyrusi ir susirado draugą, jie planavo persikelti į kitą miestą, vaikas turėjo eiti į kitą mokyklą. Akivaizdžiai berniukas niekur nenorėjo kraustytis ir mokykloje pradėjo pasakoti, kad mamos draugas jį muša, rankas laužo. Mokyklos bendruomenė matė, kad čia vaiko fantazijos, tačiau kadangi berniukas nuolat tai pasakojo, mokykla turėjo kreiptis į „Barnevernet", kad ši išsiaiškintų.
Kitas atvejis - tėvai vaikui taisykles nustatinėjo, ką galima daryti, ko ne. Vaikas mokykloje pasakojo, kad tėvai jam neleidžia to ar ano. Tokia situacija susijusi su įtarimu dėl smurto. Tokiu atveju tėvai neinformuojami. Gauna žinią iš policijos, kad ateitų į apklausą. Taigi ją iškvietėme į mokyklą ir pasakėme, kad nerimaujame dėl vaiko ir ketiname pranešti „Barnevernet".
Yra dar komunos, turinčios vaikų, jaunimo ir šeimos konsultavimo centrus, jie gali patarpininkauti, jeigu reikia kokių įgūdžių. Esu girdėjusi istorijų iš šeimų, kad jei reikia pagalbos, kaip auginti vaiką, tai šeimos konsultuojamos, siunčiamos į kursus. Pas mus vaikų namuose yra berniukas, kuris ten nuolat gyvena, nes tėvai turi psichinę negalią.
Teko konsultuoti vieną lietuvių šeimą, mama kreipėsi dėl devintokės dukros, kad padėčiau kaip privati konsultantė. Bet ten tokia tragiška situacija, tėvai iš vaiko padarė psichiškai nesveiką mergaitę. Devintokė mergaitė sako, jog tėvai jos net autobusu neišmokė važiuoti… Ir daug tokių yra, nebūtinai lietuvių. Turėjau vieną autistuką iš Eritrėjos, mama perdėtai vaiku rūpinasi.
Kultūriniai skirtumai ir prisitaikymas Norvegijoje
Atsimenu, kai mūsų vaikai pradėjo lankyti darželį, buvo lapkričio mėnuo, daug lietaus, daug purvo, dargana. Ateinu jų pasiimti ir randu, kad vienas vaikas sėdi baloje, o kitas pila vandenį iš kibirėlio jam ant galvos, ir visi juokiasi, kvatojasi. Kita vertus, visi vaikai privalo turėti guminius kombinezonus, guminius batus ir gumines kepures, todėl gali dūkti lauke bet kokiu oru. Su vaiku jie kalbasi ne komandomis, nurodymais, o kaip su mažu žmogumi, aišku, prisitaikydami prie vaiko lygio. Jeigu vaikas daro kažką, ko mama jam nenori leisti, jam tiesiog aiškinama - kodėl. Plikų komandų Norvegijoje neišgirsite.
Taip pat skaitykite: Obuoliai mamai ir kūdikiui
Pavyzdžiui, parduotuvėje vaikas paskui save tempia kabyklas su drabužiais, mama jam gražiai aiškina, kad to nedarytų, o jis toliau daro tą patį. Kiek man teko girdėti, visur su vaikais kalbama ramiu tonu.
Kaip elgtis, jei vaiko teisių specialistai ateina siūlyti pagalbos
Jei vaiko teisės specialistai ateina siūlyti pagalbos, o tėvai įsitikinę, kad jie atėjo atimti vaiką, iš karto atsiranda priešiškumas ir nenoras tą pagalbą priimti. Neseniai atvykusiems žmonėms neįprasta, kad kažkas gali kištis į jų šeimą. Esu girdėjusi tokių istorijų ir Norvegijoje, tačiau paprastai tarnybos labai aiškinasi, ar tai ne melas, ir jį atskiria. Aišku, tarnybos sureaguos, bet vaikų tikrai iš karto neims.
Ką daryti, jei vaikas atimamas iš šeimos
Jei vis dėlto vaikas atimamas iš šeimos, svarbu nedelsiant kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi vaikų teisių srityje. Advokatas padės jums suprasti jūsų teises ir pareigas, bei atstovaus jūsų interesus teisme. Taip pat svarbu kreiptis į psichologą, kuris padės jums ir jūsų vaikui susidoroti su patirta trauma.
Lietuvių patirtys ir protestai dėl „Barnevernet“ veiklos
Atrodė, kad po 2015 metais kilusio skandalo dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos Norvegijoje vaikus auginantys emigrantai grįš į tėvynę, bet taip neatsitiko, nors ir po protesto demonstracijų tarnybos veikla nepasikeitė. Nemalonumai prasidėjo, kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Gražina mokykloje sulaukė klausimų, kodėl jos sūnus dažnai vaikšto į tualetą ir plaunasi rankas. 2014 metų birželį moteriai telefono žinute buvo pranešta, kad jos vaikas iš mokyklos paimtas „Barnevernet“ darbuotojų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nepatiko ir tai, kad Gabrielių saugodavo skirtingos auklės, kai jo motina dirbdavo.
Po visų teismų motina dabar jau žino, kad Gabrieliaus Norvegija jai jau nebegrąžins. Tik sulaukęs 18 metų, jis pats galės nuspręsti, kur nori gyventi. Tie pasimatymai yra trumpi, juos stebi policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie net nurodo kokiomis temomis geriau nesikalbėti.
Taip pat skaitykite: Paauglių vienišumas
Kai lankėsi vaiko teisių specialistai, nuo Kalėdų buvo praėję gal dvi savaitės. Jie pamatė ant virtuvės stalo padėtą rinkinį imbieriniams sausainiams kepti, kuris kainavo 1 kroną. Tai ir sukėlė jų pasipiktinimą - esą aš neturiu pinigų, dėl to vaikui nupirkau imbierinių sausainių gaminimo rinkinį tik po Kalėdų, kai buvo išpardavimas. Mergaitė netrukus buvo paimta iš motinos. Psichologė ir psichiatras dalyvavo teisme kaip liudininkai.
Korupcijos ir netinkamo elgesio skandalai
Vyras buvo nuteistas 22 mėnesių kalėjimo bausme už tai, kad parsisiuntė 200 000 nuotraukų ir daugiau nei 12 000 filmų, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai. Teisėja Nina Ring teigė, kad teisiamasis nelabai suprato, kodėl yra negerai žiūrėti vaikų pornografiją - juk jis nieko tiems vaikams nedaro. Tačiau Ineza tvirtina, kad vienam iš vaikų pliaukštelėjo į žandą, kad šis nustotų žaloti kitą vaiką. Moters advokatė Viktorija Holmen tvirtina tą patį: „Vaiko teisių specialistai naudoja spaudimą prieš vaikus ir užduoda jiems neaiškius klausimus“. Tada specialistai klausia: „Kiek kartų motina tau sudavė?“ Jie iškart suformavo bylos eigą, jie klausinėjo vaikų tol, kol išgavo jiems reikiamus atsakymus“. Tačiau Vaiko teisių ekspertų komisija, kurioje buvo ir vaikų pornografijos mėgėjas psichiatras ir dar keli psichologai, tarp kurių ir Reidaras Hjermanas, raporte parašė, kad mergaitės neturėtų augti tokioje aplinkoje, kur joms gresia pavojus.
Tačiau Norvegijos valdininkai kol kas neplanuoja peržiūrėti psichiatro bylų - esą tam nėra jokio pagrindo. „Tai tik parodo, kad tarnybos dangsto viena kitą ir nenori parodyti, kad kuri nors institucija dirba prastai“, - teigia Ineza. Ji, taip pat kaip ir Sesilija, mano, kad bylos, kurias sprendė susikompromitavęs psichiatras, turėtų būti dar kartą peržiūrėtos.
Kreipimaisi į valdžią ir pabėgimai iš šalies
Pasaulyje nuskambėjo 2015-aisiais įvykusi istorija. Anuomet Rūta ir Marius Bodnariu buvo apkaltinti savo penkių vaikų mušimu. Visi vaikai buvo atimti, net ir kelių mėnesių kūdikis. Po kelių mėnesių vaikai Bodnariu šeimai buvo grąžinti. Visa šeima iškart išvyko į Mariaus gimtinę - Rumuniją. 120 įvairių sričių profesionalų, dirbančių su vaikais - teisininkai, psichologai, mokytoja ir socialiniai darbuotojai - parašė susirūpinimo kreipimąsi Norvegijos valdžiai.
Pastarieji į Norvegiją atvyko iš Sirijos, kur šeimos galva Talabas už žurnalistinę veiklą buvo persekiojamas ir penkeriems metams uždarytas į kalėjimą. Tačiau ir čia jautėsi nesaugūs. „Vieną dieną mano sesuo negrįžo iš mokyklos. Motina su tėvu bei vyriausiaja dukra nusprendė, kad geriausia išeitis, norint, kad Lyna liktų su šeima, yra pabėgti iš šalies.„Kai atvykome į Norvegiją, tikėjomes, kad visi mūsų sunkumai jau praeityje. Nesitikėjome, kad teks išgyventi tokį patį pragarą“. - Talaba…
Vaizdo įrašas iš Palangos
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, 2022 m. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, dėl kurio teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ikiteisminių tyrimų medžiagą, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką su mama. Reikėtų paminėti, kad mama su vaiku jau kurį laiką slapstėsi, ėmėsi visų veiksmų, kad vaikas nebūtų sugrąžintas tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Per tą laikotarpį vaikui nebuvo sudarytos sąlygos lankyti ugdymo įstaigos, gyventi įprastą socialinį gyvenimą, bendrauti su kitais artimaisiais. Tad 2023 m. rugsėjo mėnesį teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams.
I. Skuodienė komentuoja, kad vaikas turėjo būti perkeltas į neutralią aplinką, tačiau tai sudėtinga padaryti, nes, anot vaiko teisių tarnybos direktorės, neretai vaiko artimieji daro vaikui įtangą ir nesistengia jo nuraminti, o kaip tik priešinasi ir aštrina situaciją. Šiuo atveju buvo prašoma mamos nuraminti vaiką, bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais komunikuojant su vaiku ir aiškinant jam, kodėl jam reikia laikinai išsiskirti su mama, kur jis važiuos, kas pasirūpins jo gerove, kol bus vertinama šeimos situacija ir priimami kiti sprendimai.
Atsakyme apgailestaujama, kad išplatintas vaizdo įrašas daug kam sukėlė neigiamų emocijų bei pridėta, kad vaiko teisių gynėjai kreipėsi į policiją. Tad dėl šio atvejo Tarnyboje šiuo metu vyksta vidinis tyrimas, aiškinamasi situacija, bendradarbiaujama su policijos pareigūnais bei vertinami darbuotojų veiksmai.
Anot jo, kadangi mama su vaiku slapstėsi, tai berniukas, kuris šiaip jau turėjo būti trečios klasės mokinys, nė nelankė mokyklos. „Kiek teko girdėti, mama veikė manipuliatyviai, vaiką nuteikinėjo prieš tėtį, prieš tėvą daug ikiteisminių, kad tėvas atseit skriaudžia, bet jie nepasitvirtindavo“, - pasakojo pareigūnas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tyrimas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad pirmadienį sulaukė politikų laiškų su vaizdo įrašu. „Pradėsime tyrimą ir išsiaiškinsime, kas buvo ir kodėl. Visuomet vaiko paėmimas nėra švelnus. Vaikas tikrai nesėdi ir nelaukia, kol ateis jį ir paims. Kodėl taip reikėjo, kodėl policija dalyvavo ir kas įvykę. Labai sunku tik komentuoti iš vaizdo įrašo“, - komentavo E. Žiobienė.
Specialistų nuomonės
Anot A.Kurienės, būtina pasitikėti ir valstybinėmis institucijomis, kurios siekia apginti vaikų teises ir padėti tėvams. O tėvų nenoras su jomis bendradarbiauti ar baimė, kad jie nori tik atimti vaikus, ateina dar iš sovietmečio.
A.Kurienė teigia, kad kai vaikas atskiriamas nuo šeimos, tai yra katastrofa, bet didesnė katastrofa vaikui būtų augti labai nesaugiai, būti mušamam, žeminamam, išnaudojamam, stumdomam ar kitaip kankinamam.
Anot jos, svarbu, kad ir žmonės, iš kurių ima, ir tie, kurie atskiria, paima vaiką dar nežinodami, kuriam laikui - ar valandai, parai, mėnesiui ar paaiškės, kad visam gyvenimui - suprastų, kad čia labai svarbus, visiems skausmingas momentas. Jis pareikalauja didelio profesionalumo ir žmogiškumo. Kad vaikui būtų pasakyti vis tie patys dalykai - tu būsi saugus, tie žmonės su tavimi gerai elgsis.
Ji taip pat pabrėžia, kad bet koks netinkamas elgesys su vaiku yra žala. Kartais paėmimas yra didysis išgelbėjimas, kartais palikimas yra didysis išgelbėjimas. Nėra apskritai atvejo, yra labai konkretūs atvejai.
Anot J. Baltuškienės, nereikia įsivaizduoti, kad auginate būsimą maniaką ar sociopatą, visiškai normalu, kad tokio amžiaus mažylis gali parodyti fizinę agresiją. Galbūt vaikas tiesiog nesuvaldė savo jausmų, galbūt kažko labai išsigando ar jį kankino stiprus nerimas ir pan., o visas savo emocijas išliejo per fizinį veiksmą. Emocijos greičiausiai kunkuliuote kunkuliavo ir išsiveržė kaip tik taip - per agresyvų veiksmą. Vaikas dar nemoka kitaip jų išlieti, o jausmų viduje nenulaikysi. Sunerimti reikėtų tada, jei dažnai mušasi, kas vis dėlto jam darosi? Ar jis taip stipriai nesusivaldo ir tik taip gali parodyti savo jausmus? Tuomet reikia mokyti jį kitų - saugių būdų išlieti savo emocijas: pasakyti žodžiais, kas negerai, „Aš pykstu!”, patrepsėti, pakvėpuoti ir pan.
Loretos Daškevičės istorija
Palangiškė Loreta Daškevičė pasakojo, jog sprendimą vykti į Norvegiją, kaip ir daugeliui tautiečių, padiktavo sunki ekonominė mūsų šalies padėtis. Tuo metu, kai pora susipažino, abu jauni žmonės gyveno skirtingose pasaulio vietose, todėl abiems teko iš naujo rinktis gyvenamąją vietą.
Atvykę į svetimą šalį, naujieji imigrantai stengėsi prisitaikyti prie jos tvarkos, laikytis įstatymų.
Mergaitė buvo pastumta taip, kad net nuskilo dantukas. Pačiai teko dirbti vaikų darželyje - atlikau ten praktiką. Pedagogas ten vaikui negali žodžio pasakyti. Jei vaikai susimušė, juos tiesiog išskiria.
Pradėjau gauti pastabų, kad mano vaikas labai lėtas. Mokykla sušaukė tokį susirinkimą, kad nuspręstume, ką daryti, kad mergaitė suspėtų - ji nuolat nespėdavo, būdavo paskutinė. Man sakė, kad kiti vaikai jau grįžta iš kiemo, o mano dukra dar neapsivilkusi.
Nuvykus tenai pasakė, kad vaiko mokykloje nebėra, o aš esu kaltinama smurtu šeimoje, alkoholio vartojimu, įsipainiojimu į sektą, nesveika psichine būsena. Pareiškė: „Norime, kad pasitikrintumėte psichinę sveikatą“. Iš tikrųjų nieko panašaus šeimoje nebuvo, o šie kaltinimai buvo gauti iš skundo, kurį parašė viena pažįstama moteris.
Atskirta nuo mamos mergaitė Norvegijoje išgyveno metus. Moteris su siaubu prisiminė tuos retus susitikimus, kada jai būdavo leidžiama pasimatyti su dukrele: „Susitikimai būdavo labai slogūs: klyksmai, ašaros, vaiko verkimas balsu. Klaiki mergaitės psichologinė būsena: vaikas nieko nenori, tik mamos. Nėra žodžių tai būsenai aprašyti. O vaiko teisių apsaugos darbuotojos susitikimų pabaigoje su šypsena plėšdavo vaiką iš rankų.
Po trečio išretinimo supratau, kad nėra ko tikėtis, kad jie sugrąžins vaiką. Pagrobti mes patys sumąstėme, niekas mums nepatarė. Tas sprendimas brendo nuo pat pirmos dienos, kai vaiką atėmė, nes paėmė mergaitę be teismo sprendimo. Pavogė.
Pirmiausia ėmėme galvoti, kur grįžę į Lietuvą gyvensime, kadangi čia jau nieko neturėjome - buvo planuota ateitį sieti su Norvegija.
Antradienį aš laukiau prie mokyklos. Netoli stovėjo mašina su norvegiškais numeriais. Matau, mano vaikas eina, nešasi savo aprangėlę. Sakau: „Dukryte, važiuojame namo“. Mergytės akys suspindo, ji sako: „Ar tikrai?“ Sakau: „Tikrai, dukryte“.
Paklausus, ar nesigaili, kad vaiką susigrąžino neteisėtu keliu, moteris net sutriko. „Metus laiko bandžiau įstatymo keliu kovoti - ėjo teismas po teismo. Supratau, kad advokatės žodžiai pildosi, ir man neliko pasirinkimo. Visur jaučiau jų prievartą, jėgą.