Įvadas
Stasys Urniežius, save vadinęs kunigaikščiu Vildaugu, buvo išskirtinė asmenybė Vilniaus senamiesčio gatvėse. Gimęs 1956 m. rugsėjo 27 d. Ylių kaime, Raseinių rajone, šis žmogus paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime. Jo gyvenimas, kupinas netikėtumų, kūrybos ir visuomeninės veiklos, vertas išsamaus prisiminimo.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Stasys Urniežius gimė 1956 m. rugsėjo 27 d. Ylių kaime, Raseinių rajone. Baigęs lituanistiką Vilniaus universitete, jis įgijo lietuvių kalbos mokytojo specialybę. Jau studijų metais jis pasireiškė savotišku mąstymu ir keistoku elgesiu.
Veikla Sąjūdžio laikais ir politinė karjera
Lietuvos Sąjūdžio laikais S. Urniežius įkūrė jaunimo organizaciją „Gediminaičiai'', puoselėjo senovės lietuvių papročius ir tradicijas. Šioje organizacijoje jis vadinosi kunigaikščiu Vildaugu, o kiti nariai - kunigaikščiais bei kunigaikštytėmis. Tai atspindėjo organizacijos turinį ir S. Urniežiaus vaidmenį joje.
Jis buvo pirmos atkurtos nepriklausomos Lietuvos Vilniaus miesto tarybos narys. Įsteigė Signatarų namus, aktyviai kovojo dėl Vilniaus miesto kultūrinio paveldo išsaugojimo.
Kunigaikštis Vildaugas: įvaizdis ir visuomenės reakcija
Kasdienybėje buvo įprasta matyti S.Urniežių su neatskiriamais atributais: skrybėle, pypke, knyga, alaus buteliu ir visiems gerai žinomu jo atliekamu kūriniu - „Amerika, Amerika“. Vyras save vadino kunigaikščiu ir buvo gerai pažįstamas senamiesčio gatvelių praeiviams, dažnai postringaudavo apie politiką ir dalijosi įvairiomis gyvenimo istorijomis.
Taip pat skaitykite: Stasio Povilaičio kūryba
Daugelis aplinkinių jį vertino prieštaringai - nesuprato, ar jis juokauja, ar rimtai elgiasi. Kai kurie manė, kad jis sąmoningai pasirinko karaliaus juokdario įvaizdį - per skandalą, šūkavimus, chuliganizmą, provokacijas parodyti šiuolaikinės visuomenės netobulumą.
S.Urniežiaus dukra, aktorė Gabija Urniežiūtė, teigė, kad tėvui tai išeina natūraliai. Ji pabrėžė, kad juokas yra visuomenės rykštė, o tai, ką pasakai juokais, padeda lengviau atkreipti dėmesį.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
S.Urniežius buvo išsiskyręs, bet gyveno su buvusia žmona po vienu stogu. Jie buvo itališka pora, garsiai reiškusi emocijas. Dukra Gabija Urniežiūtė stengėsi suprasti ir palaikyti tėvą. Ji teigė, kad jam patinka būti tokiam, koks yra, būti kunigaikščiu.
G.Urniežiūtė troško sukurti filmą apie tėvą. Ji manė, kad tai bus ne kunigaikščio Vildaugo, bet tėvo ir dukters istorija.
Kūrybinis chuliganizmas ir tiesos paieškos
Vienas iš prieštaringai vertinamų S.Urniežiaus poelgių buvo atvejis, kai jis kavinėje suvalgė kažkokios merginos užsisakytą kepsnį ir buvo nubaustas administracine bauda. Dukra tai pavadino kūrybingu chuliganizmu, teigdama, kad stovintį vandenį reikia sujudinti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
Kai kurie žmonės manė, kad norint pasakyti tiesą, kartais tenka apsimesti kvailiu. Tuo tarpu kvailiai apsimetinėja protingais ir šneka nesąmones.
Liga ir mirtis
Pirmadienio pavakarę, 2015 m. gruodžio 14 d., apie 16 val., savo namuose Pilies gatvėje S.Urniežius buvo rastas negyvas. Apie vyro mirtį policijai pranešė giminaičiai. Pasak jų, 59-ąjį gimtadienį rudenį atšventęs S.Urniežius sirgo, todėl manoma, kad mirė dėl ligos. Pareigūnai, atvykę į velionio namus, smurto žymių nerado.
Laidotuvės įvyko 2015 m. gruodžio 18 d., penktadienį.
Atminimas
S.Urniežius buvo geras, nuoširdus ir įdomus žmogus. Puikiai mokėjo vokiečių ir rusų kalbas, buvo labai iškalbingas ir apsiskaitęs žmogus. Kai būdavo blaivesnis, tapdavo idomiu pašnekovu.
Daugelis prisimena jį kaip begalo protingą žmogų, kuris daug kuo gyvenime nusivylė. Matydamas aplink daug blogio, melo, neteisybės, nusprendė visa tai paversti juoku forma. Kartais juokeliai kanda skaudžiau.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
Jo tikras savivardis Vildaugas - nuo žodžių "Vilties daug". Kaip jis pats sakydavo, vilgaudai tik vilkus gaudo, o jis vis dar tebeturi Viltį…
Interviu su Stasiu Urniežiumi iš žurnalo "Moteris"
Virginija Majorovienė 2015 m. gruodžio 15 d. publikavo interviu su Stasiu Urniežiumi, kuris buvo spausdintas žurnale „Moteris“ prieš dešimt metų. Šiame interviu S.Urniežius atsiskleidė kaip lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Gediminaičių vadas kunigaikštis Vildaugas, politikos klounas, neišsipildęs kunigas, keistuolis, šiltas ir švelnus vyras.
Jis pasakojo apie savo vaikystę, praleistą internatuose, meilę dukrai Gabijai ir požiūrį į gyvenimą.
Žymūs žmonės, susiję su Telšių kraštu
Nors Stasys Urniežius gimė Raseinių rajone, verta paminėti ir kitus žymius žmones, susijusius su Telšių kraštu, kurie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros, mokslo ir visuomenės gyvenimo. Tarp jų:
- Donatas Lukoševičius: Lietuvos dailininkas skulptorius, gimęs Varniuose.
- Stasys Štikelis: Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius, gimęs Milvydiškiuose, Varnių valsčius.
- Feliksas Ereminas: Kunigas, gimęs Gadūnavo parapijoje (Telšių raj.).
- Alfridas Bulkauskas: Choro dirigentas, gimęs Telšiuose.
- Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans: Poetė, vertėja, gimusi Stalge (Plungės r.).
- Daiva Vaitkevičiūtė: Žurnalistė, rašytoja, prozininkė, gimusi Gomalių kaime, netoli Varnių miestelio.
- Aleksandras Vasiliauskas: Lietuvos matematikas, ekonomistas, gimęs Žvirgžduose, Telšių raj.
- Salomėja Pranaitienė: Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė, gimusi Telšių raj.
- Aušra Garnienė: Žurnalistė, gimusi Telšiuose.
- Vincas Steponavičius: „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius, gimęs Telšiuose.
- Antanas Kakanauskas: Rašytojas, žurnalistas, gimęs Pukėnų kaime, netoli Šaukėnų.
- Ona Galdikienė: Mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr., gimusi Telšiuose.
- Kęstutis Rapalavičius: Menininkas, tapytojas, gimęs.
- Bronislovas Grombčevskis: Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas, gimęs Kaunatavos k. (Telšių r.).
- Rima Balanaškienė-Viliutė: Gimusi Luokėje, Telšių r.
- Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas: LLA vadas, gimęs Smilgių kaime Žarėnų valsčiuje Telšių apskrityje.
- Vilma Magylienė: Vykdo savanorystę Afrikoje, vadinama „Baltąja mokytoja“, gimusi Telšiuose.
- Zenonas Jaška: Inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, gimęs Kretingos apskr. Platelių vls.
- Adolfas Gedvilas: Tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, gimęs Viešvėnų sen., Rykšėnų km.
- Jonas Pleškys (Jonas Plaskus): Žemaitis jūrininkas, gimęs Giliogiryje, Plungės rajone.
- Petras Mitkus: Kunigas, gimęs.
- Alfredas Maželis: Gydytojas, gimęs.
- Julius Čepėnas: Scenografas, gimęs Kaune.
- Vladas Žulkus: Akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, gimęs.
- Vytautas Tamoliūnas: Dailininkas, fotografas, gimęs Telšiuose.
- Daina Butkienė-Pruckutė: Sportinių šokių šokėja, trenerė, gimusi Pozingių k., Klaipėdos r.
- Arvydas Stasiulis: Profesorius, dr. (biomedicinos mokslas), sporto mokslininkas, gimęs.
- Stanislovas Žilevičius: Lietuvių kariljonininkas, pedagogas, gimęs.
- Antanas Krausas: Pedagogas, vegetarizmo propaguotojas, gimęs Sedoje, Mažeikių raj.
- Odilija Rudzevičienė: Vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė, gimusi Kaune.
- Dalia Brenciūtė: Lietuvių aktorė, gimusi Plungėje.
- Daiva Jakavickienė: VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė, gimusi.
- Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė): Rašytoja, gimusi Plungės vlsč. Bukantės k.
- Vytautas Paulauskas: Lietuvos matematikas, gimęs Žarėnuose, Telšių aps.
- Jonas Juška: Kalbininkas, gimęs Dilbėje (Žarėnų vls., dab. Telšių r.).
- Liuda Lėverienė: Pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė, gimusi.
- Danielius Praspaliauskis: Muzikantas, kompozitorius, gimęs.
- Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė: Ilgametė bibliotekininkė, gimusi.
- Irena Peleckienė: Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė, gimusi Rusnėje, Šilutės rajone.
- Emilija Žarytė-Milevičienė: Poetė, gimusi netoli Užvenčio, Želvių kaime.
- Stasė Semenavičienė (Bružaitė): Pedagogė, publicistė, fotografė, gimusi Nevarėnų valsčiaus Balėnėlių kaime.
- Remigijus Baltramėjūnas: Mokslininkas fizikas, gimęs.
- Erika Zulanienė: Žurnalistė, gimusi.
- Stanislava Kochanauskaitė: Mokytoja, poliglotė, gimusi.
- Pranciškus Zigmas Jukna: Irkluotojas, gimęs Palūkštyje, Telšių r.
- Tadas Juzumas: Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, gimęs.
- Algirdas Tarvainis: Agrarinių mokslų daktaras, gimęs Buožėnų kaime, Telšių raj.
- Leonida Prialgauskaitė-Novickienė: Biomedicinos m. ir botanikos habil. dr., gimusi Nerimdaičių k., Telšių raj.
- Justina Kirnienė (Girdvainytė): LR Seimo nario patarėja, gimusi Gedikėnų kaime, Žarėnų valsčiuje.
- Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė): Neįgaliųjų sportininkė, gimusi.
- Saulius Urbonas: Politikas ir visuomenės veikėjas, gimęs.
- Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas: Dirigentas, saksofonistas, gimęs.
- Kazys Mockus: Vytautininkas, pedagogas, gimęs Rikantų kaime, Kelmės rajone, Raseinių apskr.
- Vida Kniūraitė: VPU Istorijos fakulteto dekanė, gimusi Nagirbių kaime, Kelmės rajone.
- Laurynas Ivinskis: Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, gimęs Šilalės apylinkėse.