Įžanga
Sausio 15-ąją minima 77-oji legendinio dainininko Stasio Povilaičio gimimo metinė. Nors jo netekome prieš keletą metų, Stasys Povilaitis iki šiol gyvas daugelio gerbėjų atmintyje. Ištisos kartos jį prisimena ir gerbia. Netgi tie, kurie nesidomi lietuviška estrada, žino ir vertina šį išskirtinį atlikėją, apdovanotą unikaliu balso tembru, charizma ir scenos kultūra. Šiame straipsnyje panagrinėsime S. Povilaičio gyvenimą, karjerą ir palikimą Lietuvos kultūrai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Persikėlimas į Palangą
Stasys Povilaitis gimė 1947 m. sausio 15 d. Kaune. Tėvo jis niekada nepažinojo, augo tik su mama. 1954-1961 m. mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas. Taip pat dainavo Kauno radiofono berniukų chore.
Kai Stasiui buvo 14 metų, jiedu su mama persikėlė į Palangą. Būdamas devintokas, jis su kaimynu Viktoru Malinausku vasaros atostogų metu darbavosi statybose. „Palangoje tuo metu buvo dvi specialybės - statybininkai ir prekybininkai. Kadangi patėvis pažinojo vieną meistrą, jis padėjo ir mane priėmė dirbti. Kol baigiau vidurinę mokyklą, ketverius metus mūrijau“, - prisiminimais dalijosi S. Povilaitis.
Apie tą S. Povilaičio gyvenimo laikotarpį prieš keletą metų pasakojo jo mokyklos laikų bičiulis Mindaugas Budvytis, prisiminęs, jog juodu suvedė domėjimasis muzika. Mindaugas rinko muzikos įrašus, turėjo bene didžiausią kolekciją Palangoje. Jo kolekcija domino ir į svečius vis užsukdavusį S. Povilaitį pasiteirauti, kokių naujų plokštelių turi.
Mūrininku dirbęs S. Povilaitis svajojo apie muziką ir kūrybą. „Aš į pajūrį visuomet nešdavausi knygą, o jis sąsiuvinį, kuriame užsirašydavo savo sukurtas eiles, - pasakojo M. Budvytis. „Pamenu, kad jis visuomet dėvėdavo baltą kepuraitę ir dirbdavo, ant kaklo pasikabinęs radijukę. Visada linksmas ir visuomet klausydamas muzikos“, - prisiminimais anksčiau dalijosi S. Povilaičio bičiulis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
„Čia pradėjau dainuoti kultūros namų estradiniame orkestre, bet mokyklos pedagogai nusprendė, kad taip negerai - moksleivis neturėtų dainuoti su orkestru. Buvo toks supratimas“, - laidai „Legendos“ pasakojo S. Povilaitis. Tiesa, norėdamas mokytis vakarinėje mokykloje, jis turėjo susirasti darbą.
Muzikinės Karjeros Pradžia ir Studijos
Baigęs vakarinę mokyklą su bendraminčiais, S. Povilaitis įkūrė jaunimo estrados ansamblį, vėliau išvyko studijuoti žurnalistikos į Vilniaus universitetą. 1965 m. išvyko į Vilnių studijuoti žurnalistikos, ten jį pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo naktiniame bare „Dainava“.
1976 m. baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką). Būdamas studentas S. Povilaitis sutiko žmoną Birutę, su ja susilaukė dukters Agnės.
Karjera Scenoje
Gerbėjai S. Povilaitį taip pat pamena dainuojantį Nacionalinės filharmonijos ansamblyje „Nerija“, „Nemuno žiburiai“, „Lietuvos“ viešbučio programose, jis taip pat rengė ir autorines programas, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
1967 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu, 1968 m. buvo apdovanotas diplomu konkurse „Vilniaus bokštai“, o 1970 m. pelnė laureato vardą konkurse „Lenkų daina“ ir tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu apkeliavo visą Sovietų Sąjungą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
1973 m., iširus „Nemuno žiburiams“, prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1979 m. pradėjo koncertuoti su Miko Suraučiaus ansambliu, bet vėl grįžo į „Neriją“. 1984-1987 m. dalyvavo Vilniuje buvusio viešbučio „Lietuva“ varjetė programose. Nuo 1988 m. Stasys Povilaitis rengė autorines programas ir koncertavo Lietuvoje bei užsienyje.
S. Povilaitis išleido 5 solines plokšteles (3 kompaktines) ir 7 kasetes. Jis buvo daugelio savo dainų tekstų autorius. Dainininkas surengė keliolika tūkstančių koncertų.
Kūryba ir Talentas
Scenos legendą daugelis vadino lietuviškuoju Franku Sinatra, žavėjosi jo talentu, charizma ir itin aukšta scenos kultūra. Turbūt populiarus buvo todėl, kad turėjo daug gražių dainų, neretai pats joms rašydavo tekstus. Greičiausiai tai ir patraukdavo gerbėjų širdis. Be to, buvo itin profesionalus.
„Turbūt visi muzikantai ir dainininkai savo kūrybinės veiklos pradžioje turi tam tikrus artistus, kuriais norėjosi sekti. Man tokie autoritetai buvo Louisas Armstrongas, Frankas Sinatra, Ella Fitzgerald. Aklai jų nemėgdžiojau, tačiau jie mane įkvėpė", - pasakojo maestro.
S. Povilaitis kūrė eilėraščius, kurie buvo spausdinti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanache „Ten, sidabro vingy".
Taip pat skaitykite: Stasys Urniežius: kūrybos palikimas
Režisierė Laima Lingytė, daugelį metų dirbanti televizijoje, anksčiau kalbėdama su LRT.lt S. Povilaitį taip pat vadino išskirtiniu atlikėju: „Galima daug dirbti, daug mokytis, tačiau jei Dievo neduota, nieko nepadarysi. Režisierė negailėjo ir gražių žodžių maestro būdui, anot jos, S. „Jis buvo labai reiklus, tad galbūt ši savybė kartais kiek erzindavo aplinkinius. Tačiau jis labai gerbė žiūrovą ir savo darbą visuomet atlikdavo labai nuoširdžiai, iki galo“, - patikino M.
Meilė Jūrai ir Palangai
Didžiulę meilę maestro jautė ir jūrai. Dainininkas su šeima kurį laiką gyveno sostinėje, tačiau atostogas leisdavo Palangoje, ten turėjo savo namą. Palanga garsų atlikėją su metais traukdavo vis labiau, o jo apsilankymai ir atostogos prie jūros būdavo vis ilgesnės. Galiausiai Povilaičių šeima apsigyveno Palangoje.
„Pamenu, net jeigu jis būdavo susikrimtęs ar prastos nuotaikos, išeidavome pasivaikščioti jūros link. Vos tik pamatydavo kopas, išgirsdavo ošimą, jo veide iškart atsirasdavo šypsena, - pasakojo M. Budvytis. - Net likus vos porai dienų iki mirties, prašėsi nuvežamas prie jūros. Artimieji jo prašymą išpildė.
Puikiai nusiteikęs sukaktuvininkas prisipažino, kad jo gimimo diena prasidėjo puikiai - Palangoje tuo metu skaisčiai švietė saulė. „Didžiausią dovaną man pateikė gamta - dabar skaisčiai šviečia saulė“, - džiaugėsi jis. Grandiozinį 50 metų koncertų turą per Lietuvą pernai surengęs S. Povilaitis šiemet savo asmeninę šventę sutiks dviese su žmona. „Jokių balių nesiruošiu daryti. Turėsime skanią vakarienę su žmona, - pasakojo S. Povilaitis. - Jaunystėje viskas atbaliavota ir atšvęsta. Jei atvirai, po 60-ties gimtadieniai didelio džiugesio neteikia. Tačiau esu prie jūros, čia puikus oras. Todėl ir smagu.“
Apdovanojimai ir Įvertinimas
S. Povilaitis yra pelnęs daugybę apdovanojimų. 1991 m. S. Povilaitis pagerbtas Antano Šabaniausko premija. 1993 m. apdovanotas Naujosios komunikacijos mokyklos „Gintarinės palmės“ premija už nacijos formavimą. 1997 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, o 2007 metais dainininkas pagerbtas Vyriausybės kultūros ir meno premija, o 2013 m. - ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Paskutiniai Metai ir Atminimas
Su onkologine liga muzikantas kovojo keletą metų, tačiau apie jam diagnozuotą vėžį ilgą laiką tylėjo, apie tai žinojo tik patys artimiausi. Net ir sirgdamas jis scenos neapleido - koncertavo šalies arenose ir koncertų salėse.
Simboliška, bet paskutinis dainininko koncertas įvyko 2015 m. liepos 6 d. ant Palangos tilto ir buvo skirtas Valstybės dienai paminėti. Eidamas 69-uosius metus, 2015 m. spalio 6-osios rytą S. Povilaitis mirė. Atsisveikinimas su velioniu vyko ketvirtadienį, spalio 8 d., nuo 9 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Maestro buvo laidojamas ketvirtadienį 13 val. Palangos miesto kapinėse.
Atskiros knygos apie S. Povilaitį nėra, nors ne viena leidykla norėjo išleisti maestro biografiją, bet jis nesutiko. Apie dainininką rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir leidinyje „Asmenybės“ (Kaunas, 2015. D. 2). Knygoje „Kultūra kaip būtis“ pateikiamas interviu su dainininku ir atsiminimų apie jį.
Palangoje, prie Grafų Tiškevičių alėjos, yra koncertų salė. Po rekonstrukcijos čia buvo pastatytas modernus pastatas, kurio fasadą puošia maestro Stasio Povilačio autografas. Panevėžio miesto savivaldybė nuo 2016 m.
tags: #stasys #povilaitis #gimimo #metai