Įvadas
Stasys Povilaitis - iškili Lietuvos estrados figūra, tituluojamas lietuviškų šlagerių karaliumi ir popmuzikos legenda. Jo unikalus balso tembras, charizma ir aukšta scenos kultūra pavergė daugelio klausytojų širdis. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gyvenimo kelią, muzikinę karjerą ir palikimą Lietuvos kultūrai. Sausio 15-ąją minimos 77-osios legendinio dainininko gimimo metinės. Nors jo netekome prieš keletą metų, Stasys Povilaitis iki šiol gyvas daugelio gerbėjų atmintyje. Ištisos kartos jį prisimena ir gerbia. Netgi tie, kurie nesidomi lietuviška estrada, žino ir vertina šį išskirtinį atlikėją, apdovanotą unikaliu balso tembru, charizma ir scenos kultūra.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Stasys Povilaitis gimė 1947 m. sausio 15 d. Kaune. Tėvo jis niekada nepažinojo, augo tik su mama Marija. 1954-1961 m. mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas. Taip pat dainavo Kauno radiofono berniukų chore.
Persikėlimas į Palangą
1961 m., būdamas keturiolikos, S. Povilaitis su mama persikėlė į Palangą. Čia baigė aštuonmetę mokyklą ir įsidarbino statybininku Palangos statybos valdyboje, kur dirbo 1962-1965 m. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje.
Apie šį gyvenimo laikotarpį pasakojo jo mokyklos laikų bičiulis Mindaugas Budvytis, prisiminęs, jog juodu suvedė domėjimasis muzika. Mindaugas rinko muzikos įrašus, turėjo bene didžiausią kolekciją Palangoje. Jo kolekcija domino ir į svečius vis užsukdavusį S. Povilaitį pasiteirauti, kokių naujų plokštelių turi.
Mūrininku dirbęs S. Povilaitis svajojo apie muziką ir kūrybą. „Aš į pajūrį visuomet nešdavausi knygą, o jis sąsiuvinį, kuriame užsirašydavo savo sukurtas eiles, - pasakojo M. Budvytis. „Pamenu, kad jis visuomet dėvėdavo baltą kepuraitę ir dirbdavo, ant kaklo pasikabinęs radijukę. Visada linksmas ir visuomet klausydamas muzikos“, - prisiminimais anksčiau dalijosi S. Povilaičio bičiulis.
Taip pat skaitykite: Stasio Povilaičio kūryba
Su bendraminčiais S. Povilaitis buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. „Čia pradėjau dainuoti kultūros namų estradiniame orkestre, bet mokyklos pedagogai nusprendė, kad taip negerai - moksleivis neturėtų dainuoti su orkestru. Buvo toks supratimas“, - laidai „Legendos“ pasakojo S. Povilaitis. Tiesa, norėdamas mokytis vakarinėje mokykloje, jis turėjo susirasti darbą.
Studijos ir muzikinės karjeros pradžia
1965 m. S. Povilaitis išvyko į Vilnių studijuoti žurnalistikos Vilniaus universitete, kurį baigė 1976 m.
Studijų metais kompozitorius Mikas Vaitkevičius pakvietė jį dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo Vilniaus naktiniame bare „Dainava“. Būdamas studentas S. Povilaitis sutiko žmoną Birutę, su kuria susilaukė dukters Agnės.
Karjera scenoje
S. Povilaitis pelnė pripažinimą įvairiuose konkursuose:
- 1967 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu.
- 1968 m. buvo apdovanotas diplomu konkurse „Vilniaus bokštai".
- 1970 m. pelnė laureato vardą konkurse „Lenkų daina“.
1970 m. tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu apkeliavo visą Sovietų Sąjungą. 1973 m., iširus „Nemuno žiburiams“, prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1979 m. pradėjo koncertuoti su Miko Suraučiaus ansambliu, bet vėl grįžo į „Neriją“. 1984-1987 m. dalyvavo Vilniuje buvusio viešbučio „Lietuva“ varjetė programose. Nuo 1988 m. Stasys Povilaitis rengė autorines programas ir koncertavo Lietuvoje bei užsienyje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda
Per savo karjerą S. Povilaitis išleido 5 solines plokšteles (3 kompaktines) ir 7 kasetes. Jis buvo daugelio savo dainų tekstų autorius. Dainininkas surengė keliolika tūkstančių koncertų.
Gerbėjai S. Povilaitį taip pat pamena dainuojantį Nacionalinės filharmonijos ansamblyje „Nerija“, „Nemuno žiburiai“, „Lietuvos“ viešbučio programose, jis taip pat rengė ir autorines programas, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Kūryba ir talentas
Scenos legendą daugelis vadino lietuviškuoju Franku Sinatra, žavėjosi jo talentu, charizma ir itin aukšta scenos kultūra. Turbūt populiarus buvo todėl, kad turėjo daug gražių dainų, neretai pats joms rašydavo tekstus. Greičiausiai tai ir patraukdavo gerbėjų širdis. Be to, buvo itin profesionalus.
„Turbūt visi muzikantai ir dainininkai savo kūrybinės veiklos pradžioje turi tam tikrus artistus, kuriais norėjosi sekti. Man tokie autoritetai buvo Louisas Armstrongas, Frankas Sinatra, Ella Fitzgerald. Aklai jų nemėgdžiojau, tačiau jie mane įkvėpė", - pasakojo maestro.
S. Povilaitis kūrė eilėraščius, kurie buvo spausdinti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanache „Ten, sidabro vingy".
Taip pat skaitykite: Stasys Urniežius: kūrybos palikimas
Meilė jūrai ir Palangai
Didžiulę meilę maestro jautė ir jūrai. Dainininkas su šeima kurį laiką gyveno sostinėje, tačiau atostogas leisdavo Palangoje, ten turėjo savo namą. Palanga garsų atlikėją su metais traukdavo vis labiau, o jo apsilankymai ir atostogos prie jūros būdavo vis ilgesnės. Galiausiai Povilaičių šeima apsigyveno Palangoje.
„Pamenu, net jeigu jis būdavo susikrimtęs ar prastos nuotaikos, išeidavome pasivaikščioti jūros link. Vos tik pamatydavo kopas, išgirsdavo ošimą, jo veide iškart atsirasdavo šypsena, - pasakojo M. Budvytis. - Net likus vos porai dienų iki mirties, prašėsi nuvežamas prie jūros. Artimieji jo prašymą išpildė.
Apdovanojimai ir įvertinimas
S. Povilaitis yra pelnęs daugybę apdovanojimų:
- 1991 m. S. Povilaitis pagerbtas Antano Šabaniausko premija.
- 1993 m. apdovanotas Naujosios komunikacijos mokyklos „Gintarinės palmės“ premija už nacijos formavimą.
- 1997 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.
- 2007 metais dainininkas pagerbtas Vyriausybės kultūros ir meno premija.
- 2013 m. - ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Dainininko kandidatūrą apdovanojimui pristatė Lietuvos gretutinių teisių agentūra „Agata“.
Paskutiniai metai ir atminimas
Su onkologine liga muzikantas kovojo keletą metų, tačiau apie jam diagnozuotą vėžį ilgą laiką tylėjo, apie tai žinojo tik patys artimiausi. Net ir sirgdamas jis scenos neapleido - koncertavo šalies arenose ir koncertų salėse.
Simboliška, bet paskutinis dainininko koncertas įvyko 2015 m. liepos 6 d. ant Palangos tilto ir buvo skirtas Valstybės dienai paminėti. Eidamas 69-uosius metus, 2015 m. spalio 6-osios rytą S. Povilaitis mirė. Atsisveikinimas su velioniu vyko ketvirtadienį, spalio 8 d., nuo 9 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Maestro buvo laidojamas ketvirtadienį 13 val. Palangos miesto kapinėse.
Atskiros knygos apie S. Povilaitį nėra, nors ne viena leidykla norėjo išleisti maestro biografiją, bet jis nesutiko. Apie dainininką rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir leidinyje „Asmenybės“ (Kaunas, 2015. D. 2). Knygoje „Kultūra kaip būtis“ pateikiamas interviu su dainininku ir atsiminimų apie jį.
Palangoje, prie Grafų Tiškevičių alėjos, yra koncertų salė. Po rekonstrukcijos čia buvo pastatytas modernus pastatas, kurio fasadą puošia maestro Stasio Povilačio autografas.
tags: #stasys #povilaitis #gime