Vėjaraupiai, mediciniškai vadinami varicella, yra labai užkrečiama virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas (VZV). Dažniausiai ja serga vaikai, tačiau suaugusieji taip pat gali užsikrėsti. Nėštumo metu vėjaraupiai kelia ypatingą susirūpinimą dėl galimo pavojaus tiek motinai, tiek vaisiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami vėjaraupių simptomai, rizika nėštumo metu, prevencijos metodai ir gydymo galimybės.
Kas yra Vėjaraupiai?
Vėjaraupiai - ūminė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu ir pūsleliniu odos bei gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), priklausantis Herpesviridae šeimai ir dar vadinamas Human herpes virus 3. Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje (apie 90% atvejų iki 15 metų amžiaus), o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Sergantis asmuo gali turėti iki 500 pūslelių, kurios išplinta po visą kūną, įskaitant burnos gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus ir akių junginę.
Kaip Plinta Vėjaraupiai?
Vėjaraupiai yra labai lengvai užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu, kai virusas perduodamas kalbant, kosint ar čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su bėrimo pūslelėmis ar per daiktus, užterštus pūslelių išskyromis. Virusas plinta greitai, todėl užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte. Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimais. Nors dažniausiai serga 2-8 metų vaikai, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei nėra sirgęs arba nebuvo paskiepytas.
Inkubacinis Periodas ir Užkrečiamumas
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių (inkubacinis periodas) trunka apie 2 savaites (10-21 dieną). Sergantis žmogus tampa užkrečiamas 1-2 dienas prieš bėrimo atsiradimą ir išlieka užkrečiamas tol, kol visos pūslelės pasidengia šašeliais (apie 5-7 dienas). Ligonio šeimos nariams rizika užsikrėsti siekia 80-90%.
Vėjaraupių Simptomai
Vėjaraupių eiga prasideda nuo bendrų simptomų:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Karščiavimas (iki 38-39 °C)
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Apetito praradimas
Po 1-2 dienų atsiranda būdingas bėrimas:
- Raudonos dėmelės, greitai virstančios mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu.
- Pūslelės džiūsta ir pasidengia šašeliais.
- Bėrimas plinta bangomis, todėl vienu metu galima matyti skirtingų stadijų bėrimus.
- Bėrimai gali būti ant odos, burnos, akių gleivinėse ir lytinių organų srityje.
- Bėrimus lydi stiprus niežulys.
Bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens ir galūnių. Bėrimas tęsiasi apie 4-7 dienas.
Kiek Laiko Sergama Vėjaraupiais?
Vėjaraupiai paprastai trunka apie 7-10 dienų. Bėrimai formuojasi bangomis, o šašeliai nukrenta per 1-2 savaites nuo bėrimo pradžios.
Ar Vėjaraupiai Gali Kartotis Antrą Kartą?
Labai retai, bet gali pasitaikyti. Persirgus vėjaraupiais, įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau nusilpus imunitetui, gali pasireikšti pakartotinė infekcija arba suaktyvėti virusas, sukeldamas juostinę pūslelinę.
Vėjaraupiai Nėštumo Metu: Rizikos ir Komplikacijos
Vėjaraupiai nėštumo metu ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, o rizika priklauso nuo nėštumo laikotarpio, kuriuo įvyksta užsikrėtimas. Imunosupresuotos nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma, kuri gali komplikuotis organų sistemų pažeidimais.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Pirmas ir Antras Trimestrai (5-24 savaitės)
Šiuo laikotarpiu didžiausia grėsmė vaisiui - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė reta, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus:
- Galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz., mikroftalmiją, kataraktą).
- Odos randus.
- Vidaus organų anomalijas.
- Kartais - vaisiaus žūtį.
Jei motina užsikrečia 8-20 nėštumo savaitę, vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo rizika. Šiam sindromui būdingi odos pažeidimai, neurologinės ir galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Pirminė VZV infekcija pirmame ir ankstyvame antrame nėštumo trimestre gali lemti neišnešiotumą arba įgimtą vėjaraupių sindromą (1-2,8% moterų, infekuotų 12-20 nėštumo savaitę). Pažeidimas įmanomas ir iki 28 nėštumo savaitės. Įgimtas vėjaraupių sindromas pasireiškia:
- Odos randais
- Galūnių hipoplazija
- Mikroftalmija
- Katarakta
- Mažu gimimo svoriu
- Protinės raidos atsilikimu
- Bloga sfinkterių kontrole
- Ankstyva mirtimi
Atlikus ultragarsinį tyrimą 5 savaites po persirgtos infekcijos, galima stebėti:
- Sutrumpėjusias galūnes arba galūnių malformacijas
- Krūtinės ląstos malformacijas
- Polihidroamnioną
- Vaisiaus vandenę
- Pakitimus smegenyse (ventrikulomegaliją, hidrocefaliją, mikrocefaliją su polimikrogirija)
Trečias Trimestras (likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo)
Jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimiui gresia sunki vėjaraupių forma. Dėl nesusiformavusio imuniteto, kūdikiui gali išsivystyti:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai
- Encefalitas
- Mirtis
Jei būsima mama suserga likus daugiau kaip 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis per placentą gauna ne tik virusą, bet ir apsauginius antikūnus, kurie sušvelnina ligos eigą. Jei liga prasideda 5 dienos iki gimdymo ar 2 dienos po gimdymo, naujagimiai gali gimti sirgdami sunkia vėjaraupių forma, o negydant mirštamumas siekia iki 30%.
Naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jei naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai sunki:
- Odos pažeidimai
- Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK)
- Pneumonija
- Hepatitas
Sunkios ligos rizika didesnė naujagimiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, kurių gimimo svoris < 1000 g. Nėščiųjų mirštamumas nuo vėjaraupių taip pat didesnis, dažniausiai dėl kvėpavimo takų komplikacijų. Apie 5-10% nėščiųjų suserga virusine pneumonija, kurios rizikos veiksniai yra rūkymas ir didelis bėrimo elementų skaičius (daugiau nei 100). Komplikacijos dažniausiai išsivysto ketvirtą ligos dieną ir vėliau.
Kaip Įvertinti Vaisiaus Būklę?
Vaisiaus įgimto vėjaraupių sindromo riziką galima įvertinti atliekant vaisiaus kraujo arba amniono kraujo VZV-DNR tyrimą PGR metodu kartu su ultragarsiniu tyrimu vaisiaus anomalijoms nustatyti. VZV-DNR tyrimas PGR metodu yra jautrus tyrimas, paprastai atliekamas tarp 17 ir 21 nėštumo savaitės. Anatominis ultragarsinis įvertinimas turėtų būti atliekamas mažiausiai praėjus 5 savaites po infekcijos.
Kada Kreiptis Į Stacionarą?
Jeigu nėščiajai progresuoja pneumonija, atsiranda dusulys, neurologiniai simptomai, hemoraginis bėrimas arba kraujavimas, gausus bėrimas su gleivinių pažeidimu, ji rūko, serga lėtine plaučių liga arba anksčiau vartojo kortikosteroidus, būtina hospitalizuoti į stacionarą. Gydymas turėtų būti pradėtas per 24-72 valandas.
Vėjaraupių Gydymas Nėštumo Metu
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Simptomams palengvinti gali būti rekomenduojamos niežulį mažinančios priemonės ir odos bėrimų priežiūra:
- Specialūs losjonai ar pudros
- Vengti bėrimų kasymo
- Daug ilsėtis
- Vartoti pakankamai skysčių
- Dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius
Rizikos grupėms (vyresniems nei 12 metų, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar patiriantiems komplikacijų) gali prireikti specialaus gydymo, kurį gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs individualią situaciją.
Prieš skiriant profilaktiką ir gydymą, svarbu išsiaiškinti, ar nėščioji sirgo vėjaraupiais anksčiau. Jei nėščioji nežino arba nėra įsitikinusi, reikia atlikti serologinį tyrimą VZV IgG nustatyti. Jei nėščioji neturi VZV IgG, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG per pirmąsias 96 valandas po kontakto su infekcijos šaltiniu.
Jei nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 valandos, yra antrasis nėštumo trimestras, nėščioji serga gretutine plaučių liga, prieš nėštumą vartojo imunosupresantus, rūko, rekomenduojama skirti aciklovirą arba valaciklovirą.
Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Acikloviras yra sintetinis nukleozidų analogas, inhibuojantis žmogaus herpes virusų replikaciją. Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą, yra aptinkamas vaisiaus audiniuose, virkštelės kraujyje ir amniono vandenyse, inhibuoja viruso replikaciją ir sumažina transplacentinį viruso patekimą.
Jei nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienoms iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia, skatinamas maitinimas krūtimi ir izoliacija nereikalinga. Jei gimė neišnešiotas naujagimis, sergantis vėjaraupiais, turi būti skiriamas intraveninis acikloviras 20 mg/kg kas 12 valandų. Jei motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 valandas.
Vėjaraupių Profilaktika
Geriausia apsauga nuo vėjaraupių - skiepai. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina, įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas, apsaugantis nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų, įskaitant juostinę pūslelinę. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai tie, kurių imuninė sistema sutrikusi).
Vaisingo amžiaus moterims, nesirgusioms vėjaraupiais, rekomenduojama skiepytis gyva susilpninta vėjaraupių vakcina prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Nėštumo metu skiepytis negalima, nes gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos nėščiosioms.
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nežinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG.
Kada Skiepytis Negalima?
Skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas arba buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepyti 1 mėnesį po kraujo perpylimo ar imunoglobulinų skyrimo.
Bendrosios Rekomendacijos
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama vengti viešų vietų, darbo ar ugdymo įstaigų. Taip pat svarbu:
- Laikytis tinkamos higienos (praustis po tekančiu vandeniu, dėvėti lengvus, orui laidžius drabužius, dažnai keisti juos ir patalynę, vėdinti patalpas).
- Palaikyti tausojantį gulimą režimą.
- Gerti daug skysčių.
- Nekasyti bėrimų, nes didėja antrinės bakterinės infekcijos rizika.
- Niežuliui slopinti naudoti specialius tepalus, šaldančius bėrimus.
- Esant stipriam niežuliui, vartoti antihistamininius medikamentus.
- Atsisakyti briliantinės žalumos naudojimo.
- Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, vartoti karščiavimą mažinančius vaistus.
tags: #vejaraupiai #nestumo #metu