Vaikų sergamumo tyrimai: priežastys, diagnostika ir prevencija

Įvadas

Kiekvienas šeimos gydytojas, prižiūrintis vaikus, susiduria su dažnai sergančiais vaikais. Kvėpavimo takų (KT) infekcijos - dažniausia vaikų patologija ir kreipimosi į gydytoją priežastis. Nuo kartotinių kvėpavimo takų infekcijų kenčia apie 25 proc. kūdikių ir 18 proc. 1-4 metų amžiaus vaikų. Šioms ligoms gydyti tenka ir 75 proc. visų išrašytų receptų, o dažniausiai išrašomi antibiotikai. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti individualias vaiko dažnų KT infekcijų priežastis, rizikos veiksnius ir skirti adekvatų gydymą, o jei jis neveiksmingas - nukreipti specialistų konsultacijos.

Dažno sergamumo priežastys

Daugelis vaikų, pradėję lankyti kolektyvą, ima dažnai sirgti. Dažnas kvėpavimo takų infekcijas lemia dar nesubrendusi imuninė sistema, anatominiai-fiziologiniai vaiko organizmo ypatumai, socialiniai veiksniai.

Anatominiai ir fiziologiniai ypatumai

Kvėpavimo takų infekcijų sunkumą ir dažnumą lemiantys vaikų organizmo anatominiai ir fiziologiniai ypatumai:

• Nosies kanalas siauras ir trumpas, įkvepiamas oras mažiau sušildomas. Gleivinė puri, gausu kraujagyslių, todėl net nuo nedidelio uždegimo labai paburksta. Nosies kriauklės siauros, todėl uždegimas užsitęsia ilgiau.
• Nosiaryklės limfinis audinys - adenoidai, linkęs hipertrofuoti 2-7 metų amžiuje, ypač alergiškiems ir sutrikusio imuniteto vaikams. Padidėję adenoidai sukelia nosies obstrukciją, gali trukdyti atsiverti Eustachijaus vamzdžiui. Dėl to sutrinka vidurinės ausies ertmės ventiliacija, greičiau vystosi ausų uždegimas. Nosiaryklėje virusinės infekcijos trunka ilgiau, komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis.
• Klausomasis (Eustachijaus) vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra horizontalus, trumpas ir platus, todėl sloguojant iš nosies infekcija lengviau patenka į ausį ir komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu.
• Prienosiniai ančiai (maksiliariniai, sfenoidiniai sinusai) kliniškai reikšmingi tampa > 5 m., o kaktiniai (frontaliniai) - tik > 10 m. amžiuje, todėl rinosinusitas būdingas vyresniems vaikams. Mažesni vaikai gali sirgti akytkaulio (etmoidalinių) ančių uždegimu.
• Piltuvėlio formos gerklos - siauriausia vaiko kvėpavimo takų dalis. Gerklų gleivinė švelni, joje daug kraujagyslių, todėl, uždegimo metu paburkus gleivinei, atsiranda laringito klinikiniai simptomai, gali vystytis stenozė.
• Bronchai siauri, jų gleivinė puri, platus kraujagyslių tinklas. Uždegimo metu paburkus gleivinei greitai vystosi bronchų obstrukcija.

Imuninės sistemos nesubrendimas

Nepakankamai subrendusi imuninė sistema lemia silpnesnį bendrą ir vietinį imuninį atsaką į infekcijas ir gali būti jų atkryčių priežastimi:

• kūdikių ir mažų vaikų imuninis atsakas 2-3 kartus silpnesnis nei suaugusiųjų;
• imuninis atsakas dažniau Th2 tipo - infekcija provokuoja alerginį uždegiminį atsaką ir lemia didesnį vaikų polinkį į alergines KT ligas;
• iki 3 mėn. vaiką saugo motinos antikūnai.

Socialiniai veiksniai

Labai didelę reikšmę turi vaiko socialinės gyvenimo sąlygos, kontaktų su infekcijomis dažnis ir kolektyvo lankymas. Daugelis vaikų, pradėję lankyti kolektyvą (vaikų darželį), pradeda dažnai sirgti kvėpavimo organų infekcijomis. Tyrimai rodo, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas gali sirgti 12-14 kartų per metus. Tokie vaikai ne tik patys serga, bet ir skleidžia infekcijas į aplinką, todėl lengviausiai užsikrečiama vaikų darželiuose, mokyklose, dienos slaugos centruose, visuomenės susibūrimo vietose (prekybos centruose), taip pat nuo vyresnių brolių ir seserų. Imlesni infekcijoms būna pasyviai rūkantys vaikai, taip pat kūdikiai, nemaitinami motinos pienu. Jei lankantis vaikų darželį keturmetis KT infekcijomis serga kas mėnesį ir kaskart bent po savaitę, susidaro įspūdis, kad vaikas serga nuolat. Tokių ligoniukų tėvai visuomet sunerimsta dėl savo vaiko imuninės būklės, tačiau dažną šių vaikų sergamumą dažniausiai lemia ne tikras imunodeficitas, o fiziologinis imuninės sistemos nesubrendimas.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie nėštumo testus

Dažnai sergančių vaikų diagnostika

Dažnai sergantys vaikai skundžiasi užsitęsusia ar nuolatine sloga, pasikartojančiu ar nuolatiniu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, švokštimu ir dusuliu; skrepliavimu, karščiavimu (ar subfebrilitetu), liguista savijauta. Šie simptomai būdingi daugeliui ūmių ir lėtinių kvėpavimo organų ligų. Pirmiausia rekomenduojama pagalvoti apie dažniausias priežastis: įprastas kvėpavimo takų infekcijas (virusines). Paprastai virusinė kvėpavimo takų infekcija trunka apie 7-8 dienas, tačiau vaikas gali sirgti iki 2 savaičių. Normalus vaikas virusinės infekcijos simptomų gali turėti 6 mėnesius per metus. Anksti pradėjus lankyti vaikų darželį šios infekcijos dažnėja, ir tai gali išgąsdinti jaunus tėvus. Tačiau dauguma vaikų, sergančių pasikartojančiomis nekomplikuotomis virusinėmis infekcijomis < 15 kartų per metus, neturėtų būti gydomi antibakteriniais vaistais ir papildomai tiriami. Labai svarbu atskirti vaikų grupę, kuriems reikalingas tolesnis ištyrimas ir patogenezinis gydymas. Specialistų konsultacijų gali prireikti sergant pasikartojančiomis apatinių KT virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, įtarus lėtinius infekcijos židinius nosiaryklėje bei GERL.

Tiriant dažnai sergančius vaikus, svarbu paneigti dažniausias kvėpavimo organų ligų atkryčių priežastis: kartotines virusines infekcijas, lėtinės infekcijos židinius nosiaryklėje, alergines ligas (bronchų astmą ir alerginį rinitą) ir gastroezofaginio refliukso ligą (GERL). Be to, būtina išsiaiškinti, ar kvėpavimo takų infekcijų eiga yra įprasta, ar skirtas gydymas buvo tinkamas, kaip vaikas jaučiasi remisijos metu, ar normaliai fiziškai vystosi. Jei ligas galima apibūdinti kaip sunkias, persistuojančias, neįprastas, pasikartojančias, jas sukelia neįprasti sukėlėjai, o šeimoje yra buvę sunkių lėtinių ligų ar ankstyvų mirčių, tokie vaikai privalo būti ištirti dėl galimų retų lėtinių ligų: pūlingų plaučių ligų, infekcijų, anatominių kvėpavimo takų defektų, imunodeficitų.

Persistuojančios nosiaryklės infekcijos

Pastaraisiais metais infekcijos židinys nosiaryklėje tampa bene svarbiausia dažno ikimokyklinio amžiaus vaikų sergamumo priežastis. Ūmų, pasikartojantį ar lėtinį adenoiditą, rinosinusitą, tonzilitą ar otitą reikėtų įtarti kiekvienam vaikui, turinčiam toliau išvardytų simptomų:

• nuolatinė, recidyvuojanti sloga;
• užburkusi nosis;
• pūlingas sekretas;
• užnosinė rinorėja;
• pasikartojantys vidurinės ausies uždegimai (otitai);
• kosulys, ypač naktį;
• knarkimas;
• pasikartojantys bronchitai, pneumonijos;
• antibakterinis gydymas efektyvus;
• neefektyvus astmos profilaktinis gydymas.

Šie vaikai turėtų būti konsultuojami ausų-nosies-gerklės gydytojo, kuris gali padėti diagnozuoti ir GERL, dažnai sergantiems vaikams pasireiškiančia netipiniais, lėtiniais laringofaringiniais simptomais:

• užkimimu;
• krenkštimu;
• ryklės peršėjimu;
• „kąsnio“ jausmu ryklėje;
• kosuliu;
• mukorėja (tąsiu sekretu nosiaryklėje);
• nemaloniu burnos kvapu.

Taip pat reikia nepamiršti, kad adenoidų hipertrofija, dažni rinosinusitai bei ausų uždegimai gali būti susiję su alerginiu nosies gleivinės uždegimu. Todėl šiuos vaikus būtina siųsti vaikų alergologui, tirti dėl galimo alerginio rinito.

Taip pat skaitykite: Genetiniai tyrimai: kainos ir tipai

Bronchų astma

Bronchų astma yra dažniausia lėtinė apatinių kvėpavimo takų (AKT) liga, apie kurią pagalvojama visada, kai vaikui kartojasi švokštimo epizodai, kosuliai, obstrukciniai bronchitai. Bronchų astma tikėtina tada, kai:

• nustatoma sensibilizacija įkvepiamiems ar maisto alergenams;
• yra teigiama alerginė anamnezė šeimoje;
• bronchų obstrukcijas provokuoja alergenai ir kiti aplinkos veiksniai, nesant aiškių kvėpavimo takų infekcijos požymių;
• veiksmingas gydymas broncholitikais;
• vyresniems vaikams nustatomi pokyčiai spirogramoje ir bronchų hiperreaktyvumas.

Po vaikų bronchų astmos diagnoze dažnai „slepiasi“ ir kitos viršutinių (adenoiditas, alerginis rinitas, rinosinusitas) bei apatinių kvėpavimo takų ligos (poinfekcinis kosulys, anatominiai kvėpavimo organų defektai, kvėpavimo takų svetimkūniai).

Kitos priežastys

Poinfekcinis kosulys gali likti po persirgtos ūminės kvėpavimo takų infekcijos. Mažiems vaikams, persirgusiems bronchiolitu, kosulys, pasunkėjęs alsavimas ir bronchų obstrukcija gali išlikti mėnesius ar net metus. Persirgus kokliušu (Bordetella pertussis) ar mikoplazmine infekcija, dėl sutrikusio mukociliarinio klirenso ir padidėjusio bronchų reaktyvumo paroksizminis kosulys gali išlikti iki 2-6 mėnesių. Kvėpavimo takų svetimkūnį reikia įtarti iki tol buvusiam sveikam vaikui, kai po buvusio springimo jam pradeda kartotis AKT ligos. Diagnostiką sunkina tai, kad pacientas ar jo artimieji dažnai neigia springus. Be to, maisto produktai, plastikiniai daiktai bei kitos ne rentgenokontrastinės medžiagos nematyti krūtinės ląstos rentgenogramoje. Jei yra nors menkiausias svetimkūnio įtarimas, būtina atlikti bronchoskopiją. Reikia nepamiršti, kad lokalus uždegimas, sutrikusi plaučių funkcija ir nuolatinis kosulys gali likti ilgai po svetimkūnio pašalinimo.

Anatominiai kvėpavimo organų defektai dažniausiai yra įgimti, tačiau gali būti įgyti po traumos ar medicininių intervencijų. Įgimta patologija (pvz., laringo-, tracheomaliacija) ankstyvame amžiuje gali likti nenustatyta, nes naujagimis ir pirmųjų mėnesių kūdikis nepatiria didesnio fizinio krūvio, o ramybėje simptomai gali būti nematomi. Tik kūdikiui paaugus arba susirgus pirmąja kvėpavimo takų infekcija, išryškėja stridoras, karkimas ar švokštimas. Broncho stenozė ar spaudimas iš išorės daugelį metų gali imituoti sunkios eigos astmos simptomus ir būti ištirti tik bronchoskopija ir kompiuteriniu krūtinės ląstos tyrimu. Panašiais į astmą simptomais gali manifestuoti ir lėtinės pūlingos plaučių, sisteminės ligos, imunodeficitai, kuriomis gali sirgti iki 10 proc. dažnai sergančių vaikų. Tačiau tada virusines infekcijas greitai keičia bakterinės pneumonijos ir lėtinis produktyvus kosulys.

Britų torakalistų draugija (BTS - British Thoracic Society) rekomenduoja lėtiniu vadinti kosulį, kuris tęsiasi ilgiau kaip 8 savaites. Tačiau kosinčio vaiko ištyrimo spartą lemia ne produktyvaus kosulio trukmė, o bendra vaiko būklė: jei vaikas jaučiasi blogai, jis nedelsiant turi būti ištirtas. Dažniausia tokio kosulio priežastis vaikams yra bakterinis bronchitas. Tačiau ilgai produktyviai kosinčius vaikus tirti ir dėl kitų pūlingų plaučių bei kitų ligų.

Taip pat skaitykite: Tyrimai su vaikais ir vizualinė raiška

Lėtinės pūlingos plaučių ligos

Vaikų lėtinės pūlingos plaučių ligos priklauso retų ligų kategorijai, tačiau jos labai svarbios, nes sąlygoja nuolatines plaučių infekcijas, mitybos bei augimo sutrikimus ir lėtinį kvėpavimo nepakankamumą. Šių ligų grupei priklauso cistinė fibrozė (CF), pirminė cilijų diskinezija (PCD), idiopatinės bronchektazės, imunodeficitai, kitos retos ligos.

Imunodeficitai

Įgimtų ir įgytų imunodeficitų yra daug, jiems diagnozuoti reikalingi patyrę imunologai. Tačiau neretai šie vaikai pirmiausia patenka pas vaikų pulmonologus. Svarbu prisiminti, kad įgimti pirminiai imunodeficitai vaikams yra reti (1:10 000), todėl imunologinis ištyrimas turi būti skiriamas tik paneigus dažniau pasitaikančias ligas. Daugumai dažnai sergančių vaikų nenustatoma imunodeficito. Jei jis vis dėl to diagnozuojamas, tai dažniausiai būna imunoglobulinų trūkumas.

Imunodeficitams būdingas apibūdinimas „SPUR“ - sunkios, persistuojančios, neįprastos ir kartotinės ligos. Juos lydi hepatosplenomegalija, artropatijos, augimo sutrikimai ir imunodeficito šeiminė anamnezė. Ne tik neutropenija, bet ir limfopenija (< 2,8 x 109/l) gali būti sunkaus sudėtinio imunodeficito požymis. Esant imunodeficitui, dažniausiai kartojasi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tačiau vaikai gali sirgti ir kitomis ligomis:

• 8 ir daugiau otitų per metus;
• 2 ir daugiau sunkių sinusų infekcijų (pvz., reikalingų intraveninio antibakterinio gydymo) per metus;
• persistuojanti burnos ar odos kandidozė;
• 2 ir daugiau mėnesių neefektyvus nuolatinis antibakterinis gydymas;
• intraveninių antibiotikų poreikis infekcijai gydyti;
• pasikartojantys bronchitai, pneumonijos, abscesai ir bronchektazės.

Infekcijų etiologija labai priklauso nuo imunodeficito tipo: inkapsuliuoti mikroorganizmai, Pneumocystis jiroveci ir enterovirusai būdingi antikūnų trūkumui. Lėtinės granulominės ligos pasireiškia Burkholderia cepacia infekcijomis, o netuberkuliozinių mikobakterijų diseminacija gali būti gama interferono/IL12 sutrikimų pasekmė. Imunologinis ištyrimas (imunograma, imunoglobulinai ir jų poklasiai, atsakas į skiepus, komplemento tyrimai, ŽIV testas), krūtinės ląstos KT, bronchoskopija ir bronchų nuoplovų tyrimai dažnai yra pakankami imunodeficito diagnozei nustatyti. Išliekant neaiškiai diagnozei, rekomenduojamas plaučių biopsijos tyrimas.

Prevencija

Siekiant sumažinti vaikų sergamumą, svarbu:

• Skatinti žindymą, nes motinos pienas stiprina kūdikio imuninę sistemą.
• Vengti pasyvaus rūkymo.
• Užtikrinti tinkamą mitybą, įtraukiant pakankamai vitaminų ir mineralų.
• Skatinti reguliarų fizinį aktyvumą.
• Laiku skiepyti vaikus pagal skiepų kalendorių. Skiepai - saugus ir veiksmingas būdas apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcijų, plintančių oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu.
• Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas, padidėja sergamumas virusinėmis ligomis, įskaitant gripą.
• Jeigu dėl ligos ar kitų priežasčių kai kurie skiepai buvo praleisti - nieko tokio.
• Vaikui pradėjus lankyti darželį ir mokyklą, kai kolektyve padaugėja kontaktų ir auga infekcijų galimybė, o taip pat - lytinio brendimo laikotarpiu, būtina atkreipti dėmesį į mokymosi rezultatų ir moksleivio elgesio neigiamus pokyčius.
• Susirūpinkite ir kartu su šeimos gydytoju ieškokite tikros pokyčio priežasties, jei pablogėjo vaiko pažymiai ar jis vilkina ruošti namų darbus, jei prislopo jo emocijos, pasikeitė mitybos įpročiai ir kt. Būtina laiku aiškintis, kas galėjo sukelti organizmo sistemos išbalansavimą.
• Profilaktiškai patikrinti vaikus dėl tuberkuliozės. Tuberkuliozę sukelia bakterijos. Norėdami išvengti susirgimų tuberkulioze plitimo, būtina profilaktiškai patikrinti vaikus dėl tuberkuliozės.

Tyrimų rezultatai

Medicinos tyrimų laboratorijos tinklo „Medicina practica“ atlikti išsamesni vaikų sveikatos profilaktinio ištyrimo programos rezultatai parodė, kad daugiau nei 61 proc. ištirtųjų nepakanka vitamino D. Kai trūksta šio saulės vitamino, net ir jauniems žmonėms gali keistis kaulų struktūra, mažėti raumenų jėga, didėti cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kisti kiaušidžių veikla ir kt. Akcijos metu apie 20 proc. vyresnio mažiaus mergaičių (13-18 m.) nustatytas feritino trūkumas. Tai rodo, kad pacientėms gresia geležies stokos anemija. Jaunesnių mergaičių (7-12 m.) grupėje šio geležį organizme išsaugoti padedančio baltymo stigo 7,5 proc. Hemoglobino kiekis buvo sumažėjęs per 11 proc. visų ištirtų moksleivių. Tai rodo, kad geležies atsargos yra labai išnaudotos. Apie 16 proc. ištirtųjų kraujyje nustatyta padidinta gliukozės koncentracija, kuri įspėja apie kaip epidemija plintančio cukrinio diabeto riziką.

tags: #atlikti #tyrimai #atskleide #didejanti #vaiku #sergamuma