Šiandien Lietuvos vaikų ir paauglių susidomėjimas fiziškai aktyvia veikla sparčiai mažėja, todėl svarbu atkreipti dėmesį į sporto naudą sveikatai vaikams. Fizinis aktyvumas - veikla, kai energijos sunaudojama daugiau negu ramybės būsenoje. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad mokiniai turėtų kasdien mažiausiai 1 valandą nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo, dar papildomai mažiausiai 3 kartus per savaitę stiprintų raumenų ir kaulų sistemą. Deja, didžioji dalis Lietuvos mokinių nepasiekia šių rekomendacijų, o tarptautiniame kontekste - esame vidutiniokai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą vaikui gali suteikti reguliarios treniruotės, su kokiais iššūkiais galite susidurti, kaip išsirinkti tinkamą sporto šaką bei kaip tėvai gali palaikyti savo vaiką šiame kelyje. Taip pat pristatysime ekspertų nuomonę, paremtą moksliniais tyrimais.
Fizinio aktyvumo svarba vaikams
Fizinio aktyvumo nauda vaikams yra visapusiška: ji daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai, sveikatos vertinimui, jų kognityvinėms funkcijoms, padidina savivertę, kontroliuoja nerimo ir streso lygį, normalizuoja psichologinę būklę ir neabejotinai tai turi įtakos fizinio pajėgumo lygiui, - sako LSU Fizinio ir socialinio ugdymo katedros Prof. dr. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai taip pasyviai užsiima fizine veikla yra ta, kad dažniausiai jie yra įpratę laiką leisti namuose ar kitose uždarose patalpose, kaip prekybos ar pramogų centrai. Dėl to gali būti kaltas tėvų požiūris, kada šie nėra pakankamai aktyvūs ir vaikas nemato kitokio elgesio pavyzdžio. Kita problema - technologijos ir priklausomybė nuo jų.
Vis dėlto, didžiausią įtaką vaikui ir jo požiūriui į fizinį aktyvumą daro tėvai, mokytojai bei auklėtojai, kadangi tai yra būtent tie autoritetai, iš kurių jauname amžiuje labiausiai linkstama perimti elgesio modelius. Profesorius A. Fizinis aktyvumas vaikams be galo svarbus, kadangi ilgai sėdint ne tik prastėja laikysena, tačiau ir silpsta raumenys, ypač nugaros ir pilvo, - sako visuomenės sveikatos specialistė Laura Blaževičiūtė.
Fizinė nauda
Reguliarus dalyvavimas sporto treniruotėse padeda vaikams išugdyti tvirtą fizinį pagrindą. Vaikų, kurie reguliariai sportuoja, raumenys stipresni, kaulai tankesni, o širdies ir kraujagyslių sistema veikia efektyviau. Treniruotės pagerina motorinių įgūdžių vystymąsi - koordinaciją, pusiausvyrą, lankstumą ir reakcijos laiką. Taip pat reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaiko imuninę sistemą, mažindamas sergamumą peršalimo ligomis.
Psichologinė nauda
Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą. Vaikas mokosi, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulėti, kartais pakentėti ir įdėti daug pastangų. Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis. Be to, treniruotės gali būti puikus būdas vaikams išreikšti save ir atrasti savo stiprybes. Kai kurie vaikai, kuriems sunkiau sekasi akademinėje aplinkoje, gali atrasti, kad jie puikiai geba valdyti kamuolį ar tiksliai pataikyti į krepšį.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Socialinė nauda
Komandinės sporto šakos - krepšinis, futbolas, tinklinis - ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. Treniruotės skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų. Tai ypač naudinga drovesniems vaikams, kuriems kartais sunku užmegzti pokalbį klasėje. Vaikai taip pat išmoksta efektyviau komunikuoti - perteikti savo mintis, išklausyti kitus, duoti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Šie įgūdžiai labai vertinami ir suaugusiųjų pasaulyje. Sportas moko empatiją ir pagarbą kitiems - tiek komandos draugams, tiek varžovams.
Sporto teikiama nauda vaikų sveikatai ir savijautai
Norėdami paraginti visus Lietuvos vaikus būti fiziškai aktyvesniais, siūlome susipažinti, kokią naudą sveikatai ir psichinei savijautai gali suteikti sportas.
1. Gerina nuotaiką
Norite, kad jūsų vaikas jaustųsi laimingas ir atsipalaidavęs? Paskatinkite jį sportuoti. Užsiiminėjant bet kokia fizine veikla išsiskiria cheminė medžiaga smegenyse - endorfinas, vadinamas laimės hormonu, todėl sportuojant pagerėja nuotaika, vaikas tampa laimingesnis. Naudinga mankštintis tiek namuose, lauke, tiek sporto salėje. Net paprastas ėjimas pagerina savijautą, o sportuodami įvairiuose būreliuose, vaikai patiria ir bendravimo džiaugsmą.
2. Padeda palaikyti tinkamą svorį
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja sportinę veiklą, kaip tinkamą būdą palaikyti ar numesti svorį. Tinkamo kūno svorio palaikymas gali užkirsti kelią cukriniui diabetui, hipertenzijai ir kitoms ligoms. Vaikai, kurie turi antsvorį kenčia fizinį ir psichologinį diskomfortą - sunkiau juda ir dažnai yra nepatenkinti savo išvaizda. Aikido kovos menu užsiiminėjantis Evaldas Pagojus numetė virš 10 kg svorio, atėjęs į treniruočių salę. Jis sako, jog aikido jam buvo kaip motyvas. Norint įgyti meistro lygį, reikėjo išmokti greitai judėti, o papildomi kilogramai tam trukdė, todėl Evaldas užsibrėžė tikslą - atsikratyti šiais kilogramais. Jis sako, jog sportas yra viena iš kompleksinių priemonių numesti svorį. Sportas pagerina žmogaus savijautą, sustiprina valią, o tada lengviau kovoti ir su kitais žalingais įpročiais.
3. Vystosi vaiko motoriniai įgūdžiai, gerėja laikysena
Knygos „Vaikystė tarp ekranų“ autorė ir vaikų psichologė Elizabeth Kilbey pastebi, kad šiuolaikiniams vaikams trūksta judėjimo. Vaikai per daug laiko praleidžia prie technologijų. Mažai judant, nesivysto jų koordinacija, raumenys, motoriniai įgūdžiai ir 7-11 metų vaikai nesugeba atlikti tokių paprastų judesių, kaip pašokti, peršokti, todėl vaikams būtina užsiimti aktyvia veikla. Tai gali būti ir jų pamėgti judrūs žaidimai kieme, važinėjimas riedučiais, dviračiu. Geštalto psichoterapijos terapeutės Joanos Aužbikavičienės nuomone, sportas svarbus vaikų laikysenai. Dėl neteisingos laikysenos smegenys negauna pakankamai deguonies, palenkus galvą ties telefonu, formuojasi palinkęs kaklas, todėl vaikams labai naudinga užsiimti ta sporto šaka, kuri padeda išlaikyti tiesų stuburą.
Taip pat skaitykite: Sportas nėštumo metu
4. Sportas pagerina miego kokybę
Healthline.com rašo, kad sportas ir kitos aktyvios veiklos pagerina miego kokybę: jis tampa gilesnis ir užmiegama greičiau. Intensyvi veikla vaikams ir suaugusiems padeda išlieti neigiamas emocijas, pyktį, susierzinimą, baimę. Treniruočių salėje šias emocijas pakeičia pasitikėjimas savimi pasiekus gerų rezultatų, atsipalaidavimas susitikus su draugais. Intensyvios veiklos metu pasimiršta problemos, protas prašviesėja. Fizinis nuovargis ir gera psichologinė būsena vakare padeda vaikams greičiau „nukeliauti“ į gilaus miego „karalystę“. Svarbu pasirinkti tinkamą metą aktyviai veiklai. Nesportuoti vėlai vakare, nes po fizinio krūvio organizmui dar reikės šiek tiek laiko nurimti.
5. Išmokstama bendrauti ir bendradarbiauti
Atėjęs į treniruočių salę, vaikas sutinka daug nepažįstamų veidų, tačiau juos jungia bendras tikslas. Turėdami panašius interesus vaikai greitai susidraugauja. Treniruodamasis komandoje ar poroje vaikas supranta, kad svarbu ne tik lavinti savo įgūdžius, bet padėti ir draugams, nes tik stipri komanda gali pasiekti pergalę. Vaikas tampa mažiau egoistiškas, nes pradeda galvoti apie tai, kas naudinga komandai, o ne tik jam pačiam.
Galimi iššūkiai ir kaip su jais susidoroti
Nors treniruotės daugeliu atvejų yra naudingos, svarbu aptarti ir galimus iššūkius, su kuriais gali susidurti treniruotes lankantys vaikai bei jų tėvai.
Fizinis ir psichologinis pervargimas
Viena didžiausių rizikų yra vaiko fizinis ir psichologinis pervargimas. Kai treniruotės tampa per intensyvios, per dažnos ar per ilgos, vaikas gali pradėti jausti nuolatinį nuovargį. Psichologinis perdegimas pasireiškia, kai sportas iš malonios veiklos virsta našta. Vaikas gali prarasti motyvaciją, vengti treniruočių ar netgi jausti nerimą prieš jas.
Sprendimas: Stebėkite vaiko būklę ir leiskite jam pailsėti, jei jaučiate, kad jis pervargęs. Svarbu palaikyti atvirą dialogą su vaiku ir išklausyti jo nuogąstavimus.
Taip pat skaitykite: Sportas ir nėštumas: ką svarbu žinoti?
Sporto traumos
Sporto traumos taip pat kelia susirūpinimą. Pernelyg intensyvi fizinė veikla, ypač augimo laikotarpiu, gali sukelti įvairias traumas - nuo raumenų patempimų iki rimtesnių sužalojimų.
Sprendimas: Užtikrinkite, kad treniruotės būtų tinkamai organizuotos ir prižiūrimos kvalifikuotų trenerių. Svarbu laikytis apšilimo ir atvėsimo pratimų, taip pat naudoti tinkamą apsaugos įrangą.
Laiko planavimas ir įvairių veiklų suderinimas
Intensyvus treniruočių tvarkaraštis gali turėti įtakos mokymosi rezultatams, jei vaikas neturi pakankamai laiko ar energijos mokslams. Be to, vaikai turi teisę į laisvą žaidimą ir nestruktūrizuotą laisvalaikį. Šeimoms taip pat gali būti sudėtinga derinti kelis tvarkaraščius, ypač jei šeimoje yra daugiau vaikų.
Sprendimas: Padėkite vaikui susidaryti tvarkaraštį, kuriame būtų numatytas laikas treniruotėms, mokymuisi, poilsiui ir kitoms veikloms. Svarbu rasti balansą, kad vaikas nebūtų perkrautas.
Kaip išsirinkti tinkamą sporto šaką?
Pasirinkti tinkamą sportą ar užsiėmimą savo vaikui gali būti nelengva užduotis, tačiau gerai apgalvotas sprendimas gali turėti teigiamos įtakos vaiko požiūriui į fizinį aktyvumą visą gyvenimą.
- Stebėkite savo vaiką ir atkreipkite dėmesį į jo natūralius polinkius. Ar jūsų vaikas mėgsta aktyvias, energijos reikalaujančias veiklas? Tokiu atveju dinamiškos sporto šakos kaip futbolas, krepšinis ar lengvoji atletika gali būti puikus pasirinkimas. Gal jūsų vaikas labiau mėgsta tikslumą ir koncentraciją?
- Atsižvelkite į vaiko kūno sudėjimą ir fizinius duomenis. Nors tai neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai kurie vaikai dėl savo fizinių savybių gali turėti pranašumą tam tikrose sporto šakose.
- Labai svarbu įtraukti vaiką į sprendimo priėmimo procesą. Paklauskite, kokios veiklos jam atrodo įdomios, ir sudarykite galimybę jas išbandyti.
- Įvertinkite vaiko socialines preferencijas. Kai kurie vaikai klesti komandiniame sporte, kur jie gali bendrauti su bendraamžiais ir mokytis komandinio darbo.
- Atsižvelkite į praktinius aspektus. Ar treniruočių vieta yra patogiai pasiekiama? Idealu, jei sporto kompleksas yra netoli namų ar mokyklos, kad kelionė neužimtų per daug laiko. Treniruočių tvarkaraštis taip pat svarbus faktorius. Jei vaikas turi daug namų darbų ar kitas užklasines veiklas, reikės įvertinti, ar naujos treniruotės nebus per didelė našta. Finansinis aspektas taip pat reikšmingas.
- Įvertinkite trenerio kvalifikaciją ir požiūrį. Geras treneris ne tik moko technikos, bet ir formuoja vaiko požiūrį į sportą, motyvuoja ir įkvepia.
Tėvų vaidmuo skatinant vaikų fizinį aktyvumą
Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla. Tėvų palaikymas padeda vaikams jaustis saviems ir saugiems savo pasirinkimuose.
- Rodykite susidomėjimą vaiko veikla - klausinėkite apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius. Tačiau šis susidomėjimas neturėtų virsti apklausa ar tardymu.
- Dalyvaukite vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis. Tai rodo, kad vertinate vaiko pastangas ir interesus.
- Venkite pernelyg akcentuoti rezultatus. Pergalės ir medaliai yra malonūs, tačiau jie neturėtų tapti pagrindiniu tikslu. Akcentuokite pastangas, tobulėjimą, sportinių vertybių mokymąsi.
- Atpažinkite signalus, kada vaikas patiria per didelį spaudimą. Jei pastebite, kad jūsų vaikas pradeda vengti treniruočių, skundžiasi fiziniais negalavimais prieš užsiėmimus, praranda anksčiau turėtą entuziazmą - tai gali būti ženklai, kad kažkas negerai.
- Bendraukite su treneriais. Atviras ir konstruktyvus bendravimas su treneriais yra esminis sėkmingo sportinio kelio elementas. Susipažinkite su treneriu, jo darbo metodais ir filosofija. Jei kyla problemų ar klausimų dėl treniravimo metodų, kalbėkite tiesiogiai su treneriu, ne vaiko akivaizdoje.
- Kalbėkite su vaiku apie jo patirtis treniruotėse atvirai ir nuoširdžiai. Užduokite atvirus klausimus, kurie skatina diskusiją, o ne tik „taip” ar „ne” atsakymus.
- Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo sportinį kelią. Padėkite jam išsikelti realius, pasiekiamus tikslus ir apmąstyti, kaip jų siekti.
- Būkite geru pavyzdžiu. Jūsų požiūris į fizinį aktyvumą, sportą, pergales ir pralaimėjimus daro didžiulę įtaką jūsų vaiko požiūriui.
Moksliniai tyrimai ir ekspertų nuomonės
Moksliniai tyrimai patvirtina daugelį teigiamų treniruočių aspektų vaikų vystymosi procese. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad 5-17 metų vaikai kasdien turėtų užsiimti vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veikla bent 60 minučių. Lietuvos sporto universiteto atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, kurie reguliariai dalyvauja organizuotose sportinėse veiklose, pasižymi geresne koncentracija mokykloje, aukštesniais akademiniais pasiekimais ir geresne psichologine savijauta.
Vaikų psichologai pabrėžia, kad sportas suteikia vaikams saugią erdvę, kurioje jie gali išbandyti savo ribas, patirti ir sėkmę, ir nesėkmę, ir taip ugdyti emocinį atsparumą. Pediatrai atkreipia dėmesį į specializacijos amžių - daugelis ekspertų sutinka, kad ankstyvoji specializacija vienoje sporto šakoje (iki 12-14 metų) gali padidinti traumų riziką ir prisidėti prie ankstyvojo perdegimo.
Įdomu tai, kad tyrimai taip pat rodo, jog sportas padeda gerinti vaikų miego kokybę. Lietuvos kūno kultūros akademijos specialistai pabrėžia, kad labai svarbu suderinti sportinę veiklą su vaiko raidos etapu. Galiausiai, ekspertai sutinka, kad svarbiausia sporto nauda vaikams yra ne elitinių sportininkų ugdymas, o sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročių formavimas, kurie išliks visą gyvenimą.
Kada pradėti sportuoti su vaiku?
Fizinį aktyvumą galima skatinti nuo pat kūdikystės, pradedant nuo praktikos ant pilvo ir judesių skatinimo. Mažiems vaikams saugiausia yra nestruktūrizuoti žaidimai, plaukimas (prižiūrint suaugusiesiems), šokiai ir pagrindinė gimnastika. 3-5 metų vaikams rekomenduojama būti fiziškai aktyviems visą dieną. Ženklai, kad vaikas mėgaujasi ir yra pasiruošęs sportui: entuziazmas dalyvauti, pagerėjusi koordinacija ir pasididžiavimas savo judesiais. Susitelkite į linksmą, nekonkurencingą judėjimą, pavyzdžiui, šeimos pasivaikščiojimus, šokius ar žaidimus. Skatinkite tyrinėti be spaudimo ir rodykite teigiamą pavyzdį.
Patarimai tėvams, kaip įtraukti vaikus į fizinę veiklą
- Sekite vaiko interesus. Jei jūsų vaikas domisi gyvūnais, organizuokite išvykas į zoologijos sodą ar ūkius, kur galima daug vaikščioti.
- Paverskite fizinę veiklą šeimos tradicija. Sportas šeimai gali tapti puikia savaitgalio tradicija.
- Paverskite veiklą nuotykiu, iššūkiu ar istorija. Vaikams gali greitai pabosti viena veikla. Sprendimas - įvairovė ir žaidimo elementai.
- Integruokite fizinį aktyvumą į kasdienę rutiną. Šiuolaikinės šeimos dažnai turi perpildytus tvarkaraščius.
- Nustatykite aiškias taisykles dėl ekrano laiko ir sukurkite alternatyvą, kuri būtų patraukli. Technologijos ir ekranai dažnai konkuruoja dėl vaikų dėmesio.
- Įtraukite vyresnius vaikus į planavimą ir sprendimų priėmimą. Vyresni vaikai gali priešintis tėvų organizuojamai veiklai.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojo vaikų kardiologo Luko Kazakevičiaus patarimai
Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius pabrėžia, kad prieš užsiiminėjant sportu ypač svarbu patikrinti vaiko sveikatos būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbiausias simptomas, kurį pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą - naujai atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas. Jei vaikas pradėjo skųstis nuovargiu po fizinės veiklos, kuri anksčiau jam nekėlė sunkumų, padėti gali gydytojas vaikų kardiologas. Kitas simptomas - vaikas sportuodamas jaučia širdies plakimus ar permušimus, tokiu atveju taip pat praverstų apsilankyti pas specialistą. Na ir žinoma, jei fizinio krūvio metu vaikas prarado sąmonę - pagalbą suteiks artimiausia gydymo įstaiga.
Kokie tyrimai atliekami patikrinimo metu?
Dažniausiai apsilankius pas vaikų kardiologą yra atliekama širdies echoskopija bei elektrokardiograma. Kartais esant poreikiui paskiriami ir kiti tyrimai. Širdies echoskopijos metu įvertinama širdies funkcija ir struktūra, o elektrokardiograma parodo širdies elektrinės veiklos būklę. Jei vaikas skundžiasi fizinio krūvio netoleravimu, jis objektyviai įvertinamas fizinio krūvio testu - veloergometrija arba bėgimo takelio testu. Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.
Asmeninio trenerio Vidmanto Čiūtos įžvalgos
Asmeninis ir moterų sveikatingumo projekto „Final Fit Ladies‘‘ treneris Vidmantas Čiūta atkreipia dėmesį į jaunimo fizinį aktyvumą. Anot PSO, kasmet šalyje auga antsvorį turinčių paauglių skaičius. Tai tampa didele problema ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, nes antsvorį turintis paauglys, patekęs į priešišką aplinką, susiduria su patyčiomis ir ilgainiui gali susidurti su depresija, apleisti socialinį gyvenimą, mokslus.
Kaip motyvuoti vaikus sportuoti?
Pastebėta, kad paauglius užsiimti sportine veikla skatina galimybė labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Tai tokie faktoriai kaip buvimas komandos nariu, savęs priskyrimas tam tikrai jaunuolių grupei, socialinio statuso įtvirtinimas (Allen, 2003). Todėl kalbėti turime paauglių kalba, sudominti juos tuo, kas aktualu ir naudinga jiems, o ne mums, suaugusiesiems.
Tėvų vaidmuo
Už tai labiausiai atsakingi yra tėvai. Jie patys turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti. Suprasti, kas vaikui labiausiai tinka, nes vienam patinka komandinės sporto šakos, kitam - šokiai, o trečiam - individualios sporto šakos.
Kūno kultūros pamokų svarba
Kūno kultūros pamokų neužtenka, nes judėti reiktų kur kas dažniau. Jei remtumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, paaugliai turėtų kasdien užsiimti 60 minučių trukmės fizine veikla, apimančią aukšto ir žemo intensyvumo pratimus. Tai gali būti tiek įvairūs sportiniai žaidimai, tiek vaikščiojimas, važiavimas dviračiu.
Sporto nauda mokymosi efektyvumui
Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa (Loprinzi, 2012). Taip yra todėl, kad užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega.
Rekomenduojama fizinė veikla
Vidutinis fizinis aktyvumas vaiką daro budresnį ir pozityvesnį, tai gali būti intensyvus vaikščiojimas gryname ore ar važiavimas dviračiu. Aktyvi veikla kaip judrieji žaidimai, komandinės sporto šakos lavins koordinaciją, širdies-kraujagyslių sistemą, bei padidins laimės hormono - endorfino išsiskyrimą, o fiziniai pratimai su savo kūno svoriu ar pasipriešinimu sustiprins raumenis ir griaučių sistemą.
Pavojai siekiant nerealių standartų
Šiuolaikinė „kūno kultūra" socialiniuose tinkluose daro didelį neigiamą spaudimą paaugliams. Paauglystės amžiuje kinta kūno formos, hormonai, išryškėja kompleksai. Paaugliai bando lygiuotis į socialinių tinklų žvaigždes ar atrastus savo idealus, kurie yra tik gražiai pateikiami reklaminiai veidai. Tuomet išorinis įvaizdis tampa prioritetu. Merginos atsisako maisto ir pradeda badauti, kad pasiektų tam tikras įsivaizduojamas kūno linijas, o vaikinai dėl geresnio įvaizdžio pradeda naudoti anabolinius steroidus.