Smurtaujantis Vaikas Darželyje: Pagalba Ir Sprendimo Būdai

Smurtas darželyje - opi problema, kuri reikalauja dėmesio ir atsakingo požiūrio tiek iš pedagogų, tiek iš tėvų. Agresyvus vaiko elgesys gali turėti įvairių priežasčių, o tinkama pagalba jam ir kitiems grupės vaikams yra būtina. Šiame straipsnyje aptarsime smurto apraiškas darželyje, galimas jo priežastis ir būdus, kaip suteikti pagalbą smurtaujančiam vaikui bei kurti saugią ir draugišką aplinką visiems vaikams.

Smurto Poveikis Šeimai Ir Vaikui

Prieš nagrinėjant smurtą darželyje, svarbu suprasti, kokį poveikį smurtas apskritai daro šeimai ir vaikui. Vieno partnerio smurtas prieš kitą neigiamai veikia visus šeimos narius, ypač vaikus. Vaikas, matantis smurtą, patiria baimę, nesaugumą, pyktį, bejėgiškumą ir beviltiškumą. Tokiais atvejais, kai vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą vaikų akivaizdoje, tai yra laikoma smurtu ir prieš vaiką. Vaikai nėra pajėgūs savarankiškai priimti sprendimų panašiose situacijose, o jų saugumą turi užtikrinti tėvai.

Vaikai, augantys smurtaujančioje aplinkoje, patys išmoksta agresyvaus elgesio. Jie neturi pakankamai įgūdžių konstruktyviai įveikti kilusius sunkumus, suvaldyti kylančias neigiamas emocijas, todėl agresiją gali pradėti naudoti įvairiose situacijose, pavyzdžiui, darželyje, mokykloje ar kieme. Ilgainiui ši neigiama patirtis vaikui gali pasireikšti padidėjusiu nerimastingumu, polinkiu į depresiją, savęs nuvertinimu, negebėjimu konstruktyviai spręsti konfliktines situacijas, gali būti sunkumų kuriant ilgalaikius santykius su partneriu.

Psichologinis smurtas, toks kaip žeminimas, gėdinimas, gąsdinimas ar kritikavimas, vaikams daro ne mažesnę žalą nei fizinis smurtas. Svarbu prisiminti, jog visas suaugusiųjų reakcijas mato vaikai. Jiems matant mušamą vieną iš tėvų, formuojasi netinkamo elgesio normos, šeimos modelis. Vaiko viduje esantys neigiami išgyvenimai stipriai veikia jų raidą, psichinę sveikatą.

Smurto Apraiškos Ir Priežastys Darželyje

Darželyje smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu smurtu (stumdymasis, muštynės, spardymas, kandžiojimas), emociniu smurtu (pravardžiavimas, erzinimas, grasinimas, atstūmimas) ir daiktų gadinimu. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius agresyvaus elgesio požymius ir laiku reaguoti.

Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė teigia, kad vaiko teisių gynėjus vis dažniau pasiekia informacija apie tarpusavyje smurtaujančius vaikus. Specialistai pabrėžia, kad patys vaikai vis dažniau susisiekia su vaiko teisių gynėjais ir praneša apie patiriamą emocinį smurtą - iš bendraamžių girdimus žeminimus, pravardžiavimus, kurie kartais priveda net iki savižalos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl vaikų patiriamų žodinių užgauliojimų ar šiurkščių fizinių veiksmų šeimos priima sprendimus persikelti gyventi į kitą miestą, pakeisti visą socialinę aplinką, mokyklą.

Smurto priežastys gali būti įvairios:

• Aplinka šeimoje: Vaikai, matantys smurtą namuose, gali perimti tokį elgesio modelį ir pradėti smurtauti patys.
• Emocijų valdymo sunkumai: Vaikai, kurie nemoka tinkamai išreikšti savo emocijų, gali jas išlieti agresyviai.
• Dėmesio trūkumas: Kai kurie vaikai smurtauja, norėdami atkreipti į save dėmesį.
• Bendravimo įgūdžių stoka: Vaikai, kurie nemoka bendrauti ir spręsti konfliktų konstruktyviai, gali griebtis smurto.
• Traumuojančios patirtys: Smurtą patyrę vaikai gali tapti agresyvūs.
• Meilės trūkumas: Pagrindinė smurto prieš vaikus priežastis - meilės trūkumas. Dažnai smurtaujančių prieš vaikus suaugusiųjų taip elgiasi, nes yra išmokę tokios elgsenos. Jie vadovaujasi tokia mąstymo eiga: „mane taip auklėjo - tapau žmogus ir aš taip auklėju“.
• Psichologinės problemos ar priklausomybės: Suaugę žmonės prieš vaikus smurtauja dėl psichinių ligų, psichologinių problemų ar priklausomybių - žmogus tiesiog nebevaldo savo impulsų.

Seimo narys, vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad reali statistika yra gerokai didesnė, tačiau čia matome tuos atvejus, kurių neįmanoma nutylėti ir išvengti viešų sankcijų. Nors sakoma, kad vaikai - tėvų atspindys, o atsakomybė dėl problemiško elgesio atitenka auklėjimo spragoms, vaikų psichologas L. Slušnys kaltinti tėvų neskuba.

Pagalba Smurtaujančiam Vaikui Darželyje

Svarbu reaguoti į smurtaujantį vaiką kuo anksčiau, kad būtų galima padėti jam pakeisti savo elgesį ir išvengti neigiamų pasekmių. „Pagalbos vaikui centro“ vadovė Olga Iljina sako, kad jai dažnai tenka girdėti, jog darželiuose pasitaiko agresyvių vaikų, kurie trukdo mokytojams ir skriaudžia, erzina kitus klasės vaikus. Tokie vaikai tampa tikru iššūkiu visai darželio/klasės bendruomenei: jie gali šaukti, rėkauti, stumdytis, spardytis, kandžiotis, muštis ir kitaip reikšti savo tiesioginę agresiją, dėl kurios nukenčia bendraklasiai ir/arba mokytojai bei kiti darbuotojai.

Pastebėjus tokį elgesį, privaloma reaguoti kuo greičiau, pirmiausia padedant vaikui pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir pasirinkti tinkamą emocijų išreiškimo būdą. Vėliau tokiems vaikams reikėtų suteikti galimybę būti draugiškoje, saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?

Štai keletas žingsnių, kurių galima imtis:

1. Stebėjimas ir fiksavimas: Atidžiai stebėkite vaiko elgesį, fiksuokite smurto atvejus, jų aplinkybes ir pasekmes. Tai padės geriau suprasti vaiko elgesio priežastis ir parinkti tinkamą intervenciją.
2. Pokalbis su vaiku: Ramiai ir atvirai pasikalbėkite su vaiku apie jo elgesį. Išsakykite savo susirūpinimą ir paaiškinkite, kad smurtas yra nepriimtinas. Skatinkite vaiką įvardinti savo jausmus ir ieškoti alternatyvių būdų, kaip juos išreikšti.
3. Elgesio taisyklių nustatymas: Aiškiai apibrėžkite elgesio taisykles darželyje ir paaiškinkite vaikui, kokios pasekmės laukia už jų pažeidimą. Būkite nuoseklūs ir laikykitės nustatytų taisyklių.
4. Alternatyvių elgesio būdų mokymas: Padėkite vaikui išmokti alternatyvių elgesio būdų, tokių kaip:
   • Emocijų atpažinimas ir įvardinimas: Mokykite vaiką atpažinti ir įvardinti savo jausmus (pyktį, liūdesį, baimę) ir paaiškinkite, kad jausti šias emocijas yra normalu.
   • Emocijų išreiškimas tinkamu būdu: Mokykite vaiką išreikšti savo emocijas konstruktyviai, pavyzdžiui, kalbėtis, piešti, sportuoti ar kitaip išreikšti savo jausmus.
   • Konfliktų sprendimas: Mokykite vaiką spręsti konfliktus be smurto, pavyzdžiui, kalbėtis, derėtis, ieškoti kompromisų.
   • Empatijos ugdymas: Skatinkite vaiką suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.
5. Pozityvus pastiprinimas: Pastebėkite ir pagirkite vaiką už teigiamą elgesį, pavyzdžiui, už draugiškumą, pagalbą kitiems, tinkamą emocijų išreiškimą. Tai motyvuos vaiką toliau elgtis tinkamai.
6. Bendradarbiavimas su tėvais: Palaikykite glaudų ryšį su vaiko tėvais ir kartu ieškokite būdų, kaip padėti vaikui pakeisti savo elgesį. Pasidalinkite savo pastebėjimais, patarimais ir rekomendacijomis.
7. Profesionali pagalba: Jei vaiko elgesys nesikeičia arba yra labai agresyvus, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Specialistas galės įvertinti vaiko būklę, nustatyti smurto priežastis ir parinkti tinkamą terapiją.

Ką Daryti, Jei Vaikas Tapo Smurto Auka Darželyje?

Jei jūsų vaikas tapo smurto auka darželyje, svarbu:

1. Nuraminti vaiką: Išklausykite vaiką, parodykite jam savo palaikymą ir užtikrinkite, kad jis yra saugus.
2. Pasikalbėti su darželio auklėtojais: Informuokite auklėtojas apie įvykį ir išsiaiškinkite aplinkybes.
3. Bendradarbiauti su darželio personalu: Kartu su darželio personalu ieškokite būdų, kaip apsaugoti vaiką nuo smurto ir užtikrinti jo saugumą.
4. Mokyti vaiką, kaip apsiginti: Mokykite vaiką pasakyti „stop“, pasitraukti iš situacijos, kreiptis pagalbos į suaugusiuosius.
5. Stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi: Skatinkite vaiką dalyvauti veiklose, kuriose jis jaučiasi gerai ir pasitiki savimi.
6. Kreiptis į psichologą: Jei vaikas patyrė didelį stresą ar traumą, kreipkitės į psichologą.

Darželio Bendruomenės Rolė Kuriant Saugią Aplinką

Svarbu dirbti ir su kitais klasės vaikais bei darželio ar mokyklos bendruomene: klasėje turėtų būti įvestos aiškios elgesio taisyklės, mokoma suprasti agresyvių vaikų elgesį, įvardijami tinkami reagavimo būdai. Galiausiai, bendrų susirinkimų metu derėtų inicijuoti pokalbius ne apie tai, kaip pašalinti tokius vaikus iš ugdymo įstaigos, o apie tai, kaip jiems/jų šeimoms būtų galima padėti.

Šiuo atveju darželio bendruomenei pagalbą turėtų teikti psichologas, socialinis ir/arba specialusis pedagogas. Jeigu darželis jų neturi, galėtų kreiptis pagalbos į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Turėtų būti atliktas situacijos vertinimas, parengtos rekomendacijos, vaiko tėvams neįsitraukiant į pagalbos procesą, į pagalbą turėtų būti kviečiami Vaiko teisių apsaugos specialistai. Bet svarbiausia - būtinas intensyvus pagalbos teikimo procesas ir klasėje, ir vaikui.

Siekiant sukurti saugią ir draugišką aplinką darželyje, svarbu:

Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje

• Vykdyti prevencines programas: Organizuokite užsiėmimus, skirtus emocijų valdymui, konfliktų sprendimui, empatijos ugdymui.
• Mokyti vaikus atpažinti smurtą: Paaiškinkite vaikams, kas yra smurtas, ir mokykite juos atpažinti smurto apraiškas.
• Skatinti pranešti apie smurtą: Skatinkite vaikus pranešti suaugusiesiems apie smurto atvejus.
• Kurti pasitikėjimo atmosferą: Kurkite aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir pasitiki suaugusiaisiais.
• Organizuoti mokymus pedagogams: Organizuokite mokymus pedagogams apie smurto atpažinimą, prevenciją ir intervenciją.

Tėvų Rolė Sprendžiant Smurto Problemą

Seimo narys, psichiatras L. Slušnys, kalbėdamas apie profesionalią psichologinę pagalbą, pažymi: bet kokie vaiko elgesio pokyčiai prasideda nuo pačių tėvų: „Vedimas pas specialistus priklauso ne nuo vaikų, o nuo tėvų noro. Kadangi dviem trečdaliais atvejų vaikai yra tėvų atspindys, norint pokyčių reikia, kad keistųsi patys tėvai ir jų santykis namuose.“

Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė pasakoja: „Sužinojus, kad kažkas vyksta darželyje ar mokykloje, visų pirma reikia pasikalbėti su suaugusiuoju, mokytoja ar auklėtoja - išsiaiškinti aplinkybes. Tada ramiai apgalvoti, atsikvėpti, o visiškai nurimus pagal vaiko supratimo lygį galima klausti: žinau, kad šiandien darželyje susipykai - kas atsitiko? Kai vaikas pradeda atsiverti, mes apsitariame, kaip buvo galima reaguoti kitaip ir kad smurtas nėra geras elgesys spręsti problemą.“

Svarbu surasti kryptį, metodus, kurie padeda, bei juos taikyti ir namuose, ir ugdymo įstaigoje. Tačiau dirbti reikia keliomis kryptimis, nes svarbus ne tik smurtaujantis, bet ir smurtą patiriantis vaikas, todėl reikėtų pasikalbėti su kitais vaikais, juos nuraminti, pasakyti, kad mes visi iš šios situacijos mokomės. Geriausias variantas - bandyti surasti būdą, kaip šiems vaikams padėti, jų nesupriešinant.

Psichologė pabrėžia - į pyktį negalima reaguoti pykčiu. Vietoj to, sprendžiant krizinę situaciją, siūloma pasitelkti šaltą protą ir empatiją.

Tėvai turi didelę įtaką vaiko elgesiui. Jie gali padėti vaikui išmokti tinkamai elgtis, rodydami gerą pavyzdį, mokydami tinkamai išreikšti emocijas, spręsti konfliktus be smurto.

Štai keletas patarimų tėvams:

• Būkite geras pavyzdys: Rodykite vaikui, kaip tinkamai elgtis, spręsti konfliktus be smurto, būti draugiškiems ir pagarbūs kitiems.
• Kalbėkitės su vaiku: Skirkite laiko pasikalbėti su vaiku apie jo jausmus, patirtis darželyje, santykius su kitais vaikais.
• Mokykite vaiką tinkamai išreikšti emocijas: Padėkite vaikui išmokti tinkamai išreikšti savo emocijas, pavyzdžiui, kalbėtis, piešti, sportuoti.
• Mokykite vaiką spręsti konfliktus be smurto: Padėkite vaikui išmokti spręsti konfliktus be smurto, pavyzdžiui, kalbėtis, derėtis, ieškoti kompromisų.
• Skatinkite empatiją: Skatinkite vaiką suprasti kitų žmonių jausmus ir perspektyvas.
• Būkite kantrūs ir supratingi: Vaikams reikia laiko, kad išmoktų tinkamai elgtis. Būkite kantrūs ir supratingi, palaikykite vaiką ir padėkite jam įveikti sunkumus.

Jei vaikas grįžta iš darželio nusiminęs, paskendęs ašarose, o gal net ir su mėlyne, nes vaikai jau ne pirmą kartą pasirinko jį nenaudėliškų išdaigų „taikiniu“, tėvams pirma rekomendacija būtų - išsiaiškinti, kuo kitiems vaikams „užkliūna“ jūsų mažasis? Galbūt jis dažnai serga, todėl jam niekaip nepavyksta susirasti grupėje draugų? Reikėtų pagalvoti, kaip jam su vaikais palaikyti ryšį ligos metu. Gal jis labai išsiskiria savo išvaizda? Yra buvęs atvejis, kai iš vieno berniuko vaikai vis šaipydavosi ir vadindamo „kūtvela“. Kalbant su tėvais paaiškėjo, kad iš tiesų, jie rytais taip skuba, kad net neatkreipia dėmesio į vaiko šukuoseną. O vaiko plaukai vešlūs, stori, po nakties taip „sugula“, kad net ir suaugusiam juoką sukelia „šukuosena“, su kuria vaikas kasdien įžengia į grupę. Tas pats sakytina ir apie tvarkingumą - tai vienas svarbesnių dalykų. Vaikas turi būti švarus, nusiprausęs, nesmirdėti (rūkalais, keptu kugeliu ar pelėsiu). Apranga taip pat turėtų būti pagal vaiko amžių (pvz., ne per trumpos kelnės) ir tvarkinga (ne suplyšęs megztinis su ištrūkusiom sagom ir ne riebaluota maikutė, seniai nebuvusi skalbimo mašinoje).

Antras dalykas - vaiko savivertė ir bendravimo įgūdžiai. Na, pastebėkite savo vaiką gimtadienių metu ar vaikų žaidimų aikštelėje. Kaip jis elgiasi? Ar eina su kitais vaikais į kontaktą? Gal čiuožiant čiuožykla, tyčia vaikams užstabdo eilę? O gal visai šalinasi vaikų? Arba kai ateina eilė jam čiuožti, bet pamato, kad ateina kitas vaikas, vietoj to, kad čiuožtų, kažkodėl pasitraukia ir užleidžia kitam eilę? Pastebėję tokias situacijas, pamokykite vaiką, patarkite kaip elgtis. Paskatinkite kalbėtis su vaikais, savo pavyzdžiu tai parodykite - užkalbinkite kitus vaikus patys. Lavinkite bendravimo įgūdžius. Dėl savivertės - jei manote, kad vaikas pernelyg pasyvus, nedrąsus, nekalbina pirmas kitų vaikų, galbūt jis per mažai savimi pasitiki? Tokiu atveju būtinai pastebėkite bent mažiausią jo progresą, pagirkite, pastebėkite jo pažangą ir pasakykite, kad labai tuo džiaugiatės.

Rekomenduotina pasikalbėti su auklėtoja ir paprašyti jos pagalbos. Arba suorganizuokite grupės vaikams šventę ar iškylą, kurioje jūs būtumėte organizatoriai. Tada vaikas jaus šalia „savą“, jausis tvirčiau ir labiau pasitikės, bus drąsesnis.

O ką daryti, jei visgi jūsų vaikas tvarkingas, švarus, mandagus, savim pasitikintis ir draugiškas mažylis ir, nepaisant to, grįžta namo praskelta lūpa, su mėlyne ar įbrėžimu? Tuomet verta pasikalbėti su auklėtoja, kad sužinoti daugiau apie situaciją grupėje. Kai eisite kalbėtis su auklėtoja, stenkitės tai daryti be kaltinimo gaidelės balse ir be pretenzijų (visgi ne ji namuose išaugino tą mažą despotuką ir jau kas jau kas, bet ji mažiausiai norėjo, kad taip nutiktų). Vaikų agresija paprastai yra santykių namuose pasekmė (kai mušamas vaikas muša kitus žmones, kai žeminamas vaikas žemina kitus). Taigi, auklėtoja galėtų pasikalbėti ir su mažojo „negadėjo“ tėveliais. Pasiūlyti apsilankyti pas psichologą. O kompetetingas psichologas iškart supras, kur „šuo pakastas“ ir vietoj vaiko prakonsultuos tėvus… Jeigi gi pasirodytų, kad tėvai „alergiški“ psichologams, tuomet dar viena išeitis būtų auklėtojai pasikalbėti su darželio psichologu ir pasitarti, ką daryti, galbūt pakviesti specialistą vesti specialius užsimėmus, skatinačius vaikus draugiškai bendrauti.

Dar dažnai tėvams ir pedagogams kyla klausimas - mokyti vaiką duoti atgal ar ne. Iki trejų metukų to daryti neverta, nes vaikas dar apskritai neskiria situacijų, kada užsimoti, o kada - ne. Vyresni vaikai ima situacijas skirti, tačiau dar nemoka pamatuoti smūgio jėgos. Vėlgi pavojinga… Na, o kai jau vaikas būna tokio amžiaus, kai skiria situacijas ir moka pamatuoti jėgą, deja, jau būna per vėlu mokyti „naujo“ elgesio.

tags: #smurtaujantis #vaikas #darzelyje