Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali paveikti įvairių organų, įskaitant inkstus ir šlapimo pūslę, veiklą. Vienas iš pastebimų pokyčių gali būti šlapimo spalvos pasikeitimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios priežastys gali lemti šlapimo spalvos pokyčius nėštumo metu, ypač atkreipsime dėmesį į oranžinę šlapimo spalvą ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Šlapimo tyrimas nėštumo metu
Šlapimo tyrimas yra svarbi nėštumo priežiūros dalis. Tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, leidžiantis įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Tyrimo metu įvertinama šlapimo spalva, kvapas, drumstumas bei tam tikri rodikliai, tokie kaip baltymų, gliukozės, ketonų, nitritų, leukocitų ir eritrocitų kiekis. Šie rodikliai gali padėti nustatyti galimus sveikatos sutrikimus.
Bendras šlapimo tyrimas: ką parodo rodikliai?
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Jis leidžia įvertinti šlapimo takų, šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Tyrimas atliekamas greitai ir neskausmingai, o jo rezultatai suteikia vertingos informacijos apie paciento sveikatos būklę. Štai pagrindiniai rodikliai, kurie vertinami atliekant bendrą šlapimo tyrimą:
- SG (santykinis tankis): parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Norma yra 1,010-1,025, tačiau gali svyruoti priklausomai nuo suvartojamų skysčių kiekio.
- pH: parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Turėtų būti 5-7.
- LEU (leukocitai): sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl.
- NIT (nitritai): parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. Sveiko žmogaus šlapime šis rodiklis turi būti neigiamas.
- PRO (baltymai): sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis - 0-0,3 g/l.
- GLU (gliukozė): gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. Sveiko žmogaus šlapime gliukozės nerandama.
- KET (ketonai): atsiranda žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime ketonai neaptinkami.
- BIL (bilirubinas): hemoglobino skilimo produktas. Sveiko žmogaus šlapime jo nerandama.
- URB (urobilinogenas): sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l.
- ERY (eritrocitai): leistina norma iki 5/ml.
Urobilinogenas ir jo reikšmė
Urobilinogenas yra bilirubino skilimo produktas, kuris susidaro žarnyne veikiant bakterijoms. Bilirubinas, savo ruožtu, yra hemoglobino skilimo produktas, susidarantis kepenyse. Dalį urobilinogeno absorbuoja žarnynas ir jis patenka į kraują, o vėliau - į inkstus, kurie jį pašalina su šlapimu. Nedidelis urobilinogeno kiekis šlapime yra normalu.
Šlapimo spalva nėštumo metu
Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Esant kepenų funkcijos sutrikimams, į šlapimą patenka eritrocitų, ir šlapimas nusidažo rausvai. Rudai geltonas arba žalsvai rudas šlapimas pasidaro sergant gelta.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Oranžinis šlapimas: galimos priežastys nėštumo metu
Oranžinį šlapimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:
- Dehidratacija: Tamsesni geltoni atspalviai rodo, kad asmuo gali būti dehidratuotas ir jam reikia vandens. Nėštumo metu skysčių poreikis padidėja, todėl dehidratacija gali būti dažnesnė.
- Maistas ir vaistai: Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, morkos (dėl karotino), gali nudažyti šlapimą oranžine spalva. Taip pat kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antibiotikas rifampicinas ir skausmą malšinantis vaistas fenazopiridinas, gali sukelti oranžinę šlapimo spalvą.
- Kepenų ligos: Labiausiai nerimą kelianti oranžinio šlapimo priežastis yra kepenų ligos. Oranžinę spalvą lemia padidėjęs bilirubino kiekis. Nėštumo metu reta, bet pavojinga būklė - intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - gali sukelti kepenų funkcijos sutrikimus ir oranžinę šlapimo spalvą.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu hormonai "priverčia" inkstus ir visą organizmo šalinimo sistemą dirbti intensyviau, todėl susidaro daugiau šlapimo.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
INC priežastys:
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.
- Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos, įskaitant tulžies druskas.
- Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu.
- Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
INC simptomai:
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų.
Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu. Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja).
Taip pat skaitykite: Šlapimo tyrimų svarba nėštumo metu
INC diagnostika ir gydymas:
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus (tulžies rūgštys, kepenų fermentai). Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis.
Ką daryti, jei šlapimas oranžinis nėštumo metu?
Jei šlapimas oranžinis nėštumo metu, pirmiausia reikėtų įvertinti savo mitybą, vartojamus vaistus ir skysčių suvartojimą. Jei neseniai vartojote daug morkų ar kitų karoteno turtingų produktų, arba vartojate rifampiciną ar fenazopiridiną, tai gali būti priežastis. Jei šlapimo spalva normalizuojasi per 24 valandas ir nejaučiate jokių kitų simptomų, greičiausiai nerimauti nereikia.
Tačiau, jei šlapimo spalva išlieka oranžinė ilgiau nei 24 valandas, jaučiate kitus simptomus, tokius kaip gelta (odos ir akių pageltimas), pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, šlapimo patamsėjimas ir išmatų pašviesėjimas, arba turite kepenų ligų rizikos veiksnių, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų, jei esate nėščia ir nerimaujate dėl šlapimo spalvos pokyčių. Gydytojas atliks išsamesnius tyrimus, kad nustatytų oranžinio šlapimo priežastį. Tai gali būti kraujo tyrimai, kepenų funkcijos tyrimai, ultragarsinis tyrimas ar kiti tyrimai. Gydymas priklausys nuo nustatytos priežasties.
Tinkamas šlapimo surinkimas tyrimui
Šlapimo tyrimui tinkamiausias pirmas rytinis šlapimas. Prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių. Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinti ir tik po to rinkti šlapimą tyrimui.
Kitos šlapimo spalvos pokyčių priežastys
Šlapimas gali būti įvairių spalvų, ir kiekvienas turi skirtingą reikšmę sveikatos būklei:
Taip pat skaitykite: Patarimai nėščioms moterims
- Raudonas/Rausvas šlapimas: Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai ir uogos, gali sukelti raudonos spalvos šlapimą. Kraujas taip pat gali padaryti raudoną/rausvą šlapimą. Jei šlapime pastebimas kraujas, būtina kreiptis į gydytoją.
- Mėlynas/Žalias šlapimas: Maisto dažai yra dažniausia mėlyno ar žalio šlapimo priežastis. Vitaminas B taip pat gali paversti šlapimą žaliu.
- Drumzlinas šlapimas: Tai gali sukelti infekcija, pvz., šlapimo takų infekcija (ŠTI).
- Šviesiai rudas arba arbatos spalvos šlapimas: Gali būti inkstų ligos ar nepakankamumo ar raumenų suirimo požymis.
Baltymas šlapime nėštumo metu
Kai nėštumo metu atliekamas įprastas šlapimo tyrimas ir rezultatuose parašyta „baltymas teigiamas“, daugelis būsimų mamyčių išsigąsta. Vis dėlto nedidelis baltymo kiekis šlapime ne visada rodo ligą - tai gali būti laikina reakcija į fizinį krūvį, karštesnę dieną ar net klaidingą mėginio surinkimą. Tačiau, jei baltymo kiekis didėja ar išlieka pakartotinai, tai gali reikšti inkstų apkrovą ar preeklampsijos pradžią, todėl šią būklę būtina stebėti atsakingai.
Pagrindinės priežastys, kodėl nėštumo metu atsiranda baltymo šlapime
Baltymo atsiradimas šlapime nėštumo metu gali būti laikinas arba susijęs su rimtesniais sutrikimais. Laikiną padidėjimą gali lemti nuovargis, dehidratacija ar net nedidelis kraujospūdžio svyravimas. Tačiau, jei rodiklis išlieka padidėjęs ar auga kartu su kitais simptomais - tai gali būti inkstų veiklos sutrikimo ar preeklampsijos ženklas.
Dažniausia ir pavojingiausia priežastis - preeklampsija. Ji pasireiškia 5-8 % nėščiųjų ir, negydoma, gali progresuoti iki eklampsijos - būklės, kai atsiranda traukuliai ir gresia gyvybei pavojingos komplikacijos. Dėl to ankstyvas baltymo nustatymas šlapime yra vienas svarbiausių nėščiųjų sveikatos stebėsenos rodiklių.
Baltymas šlapime ir preeklampsijos rizika
Kai baltymas šlapime aptinkamas kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu (≥140/90 mmHg), tinimais ar galvos skausmais, gydytojai įtaria preeklampsiją. Tai viena pavojingiausių nėštumo komplikacijų, galinčių paveikti tiek mamą, tiek vaisių. Preeklampsija išsivysto dėl sutrikusios placentos kraujotakos - placenta išskiria medžiagas, kurios pažeidžia kraujagyslių sieneles ir sukelia baltymų netekimą per inkstus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl baltymo šlapime?
Jei nėščioji pastebi nors kelis iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Šlapimas pradeda putoti ar drumstėti.
- Atsiranda tinimai rankose, veide ar kojose.
- Kraujospūdis viršija 140/90 mmHg.
- Jaučiamas stiprus galvos skausmas, mirgėjimas akyse, skausmas po šonkauliais.
- Pasireiškia staigus svorio padidėjimas (dėl skysčių kaupimosi).
Tokiais atvejais gydytojas paskiria 24 val. šlapimo analizę, kraujo biocheminį tyrimą ir vaisiaus būklės vertinimą (ultragarsą, Doplerio tyrimą). Kai kuriais atvejais gali prireikti stebėjimo ligoninėje, ypač jei preeklampsija progresuoja ar kraujospūdis sunkiai kontroliuojamas.
Baltymo šlapime gydymas, stebėjimas ir profilaktika
Kai baltymas šlapime nustatomas pakartotinai, gydymas priklauso nuo to, kiek jis padidėjęs ir ar kartu pasireiškia kiti simptomai. Lengvi atvejai dažniausiai gydomi stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijos būdu, o sunkesni - reikalauja medikamentinio gydymo ar net stacionarinės priežiūros.
Siekiant sumažinti riziką, rekomenduojama reguliariai atlikti šlapimo tyrimus, subalansuotai maitintis, pakankamai ilsėtis, kontroliuoti kraujospūdį ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Šlapimo takų infekcijos nėštumo metu
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos yra susijusios su moters šlapimo ir lytinių organų sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę, šlaplę, makštį, gimdą ir kiaušides. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką.
Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti.
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus.
Kaip sumažinti šlapimo nelaikymo riziką nėštumo metu
Nėštumo metu dažnas šlapinimasis gali būti varginantis. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti šlapimo nelaikymo riziką:
- Stiprinkite dubens dugno raumenis: Tvirti dubens dugno raumenys gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymo riziką.
- Neskubėkite išeiti iš tualeto: Stenkitės visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tai bus lengviau padaryti, jei sėdėdamos ant klozeto pasilenksite į priekį.
- Stenkitės didinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą: Tai padės užtikrinti, kad šlapimo pūslėje būtų kaupiama daugiau šlapimo, be to, taip galėsite mankštinti dubens dugno raumenis.
- Nesistenkite gerti mažiau vandens: Net jei jums sunku kontroliuoti šlapimo pūslę, negalima riboti suvartojamo vandens kiekio, ypač jei maitinate krūtimi. Jei vartosite mažiau skysčių, prasidės dehidratacija, o dėl to šlapimas bus labiau koncentruotas. Tai gali pradėti dirginti šlapimo pūslę ir atsiras noras eiti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna.