Agresija vaikystėje - jautri tema, kelianti nerimą daugeliui tėvų. Dažnai susimąstoma apie agresiją, kai vaikas ima mušti, stumdyti ar kandžioti kitus vaikus žaidimų metu. Tokios agresyvaus elgesio apraiškos gali būti vaiko kova už nepriklausomybę, frustracijos išraiška ar nesėkmingas bandymas susivaldyti. Tačiau ką daryti, kai agresijos taikiniu tampa mama? Šiame straipsnyje aptarsime galimas septynmečio vaiko agresijos prieš mamą priežastis, pateiksime patarimų, kaip spręsti šią problemą, ir paaiškinsime, kada reikėtų kreiptis į specialistus.
Vaikų Agresijos Priežastys: Nuo Pykčio Iki Eksperimentų
Vaikystėje pasireiškianti agresija nebūtinai reiškia, kad vaikas užaugs linkęs į smurtą. Jei mažametis linkęs skriausti kitus, jo elgesį dažniausiai stimuliuoja pyktis arba su asmenine erdve susiję dalykai. Vaikas gali būti supykęs dėl įvairių priežasčių: atimto žaislo, patemptų plaukų ar kitos situacijos, kurioje jis jaučiasi pažeistas. Tačiau jis tiesiog nežino, kaip kitaip išreikšti savo jausmus, todėl griebiasi primityviausio būdo - smurto.
Pediatrė Ari Brown ragina įsijausti į vaiko padėtį: „Pasaulis jums atrodo milžiniškas. Tenka grumtis dėl vietos po saule. Jūs dar nemokate sklandžiai kalbėti. Jūs manote, kad žmonės gali perskaityti jūsų mintis. O štai dabar kažkas atėmė žaislą, kuris teisėtai priklauso jums. Nieko stebėtino, jei tokiu atveju vaiko veiksmus padiktuoja frustracija.“
Kartais polinkis į agresiją kyla iš vaiko noro paeksperimentuoti. Vaikas gali galvoti: „Įdomu, kas nutiks, jeigu pastumsiu Tomą?“ arba „Gal imsiu ir įkąsiu Ingai į ranką?“ Taip pat vaikas gali mėgdžioti agresyviai besielgiantį vyresnį brolį ar seserį, nes vaikai mokosi imituodami.
Konkrečiai kalbant apie septynmečius, agresija prieš mamą gali turėti ir specifinių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Dėmesio trūkumas: Vaikui kasdien reikia besąlyginės meilės, dėmesio ir laiko, praleisto tik su juo. Jei vaikas jaučia, kad jam trūksta nuoširdaus tėvų dėmesio ir laiko, jis gali bandyti atkreipti į save dėmesį agresyviu elgesiu.
- Neigiamos emocijos: Vaikas gali jausti gąsdinančius jausmus ir nemokėti jų kontroliuoti. Išėjimas į darželį, tėvų dėmesys telefono ar kompiuterio ekranui, naujo brolio ar sesers atsiradimas, padidėjęs tėvų balsas - tai tik keletas priežasčių, dėl kurių vaikas gali jausti baimę, pyktį, nuoskaudą ar liūdesį.
- Ribų bandymas: Ribų nustatymo amžius yra iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Vaikai gali bandyti ribas šimtus kartų, ir tik nuo tėvų nuoseklumo priklauso, kada vaikas supras, kad riba yra „geležinė“ ir nepasikeis.
- Smurto patirtis: Jei vaikas pats yra mušamas (nebūtinai tėvų), jis gali imituoti tokį elgesį. Smurtas gali būti ne tik skaudus mušimas, bet ir „nekalti“ pliaukštelėjimai per rankas ar papurtymai.
- Noras gauti tai, ko negali: Jei vaikas labai nori kažko, ko tėvai neduoda ar neleidžia, jis gali griebtis agresijos, kad pasiektų savo tikslą.
Kaip Padėti Vaikui Atsikratyti Polinkio Į Agresiją: Nuo Pavyzdžio Iki Alternatyvų
Kaip išmokyti agresyviai besielgiantį vaiką ramiai reaguoti į erzinančias situacijas? Vaikų raidos specialistė Karen DeBord iš Šiaurės Karolinos universiteto teigia, kad pirmiausia reikia demonstruoti tinkamą pavyzdį - patiems ramiai ir pamatuotai reaguoti į įžūlų vaiko elgesį.
Štai keletas konkrečių patarimų, kaip padėti vaikui atsikratyti polinkio į agresiją:
- Reaguokite nedelsdami: Į agresyvų vaiko elgesį būtina sureaguoti tuojau pat. Jeigu palauksite, vaikas gali pamiršti, ką buvo iškrėtęs. Pasistenkite, kad vaikui būtų lengva įsisąmoninti taisykles, kurias jam pateikiate, ir kad jis suprastų, kodėl privalo tų taisyklių laikytis. Pavyzdžiui, galite sakyti, kad žmonių mušti negalima, nes jiems skauda.
- Neleiskite vaikui agresija pasiekti savo tikslo: Neleiskite vaikui agresijos keliu pasiekti savo tikslą, pavyzdžiui, gauti norimą žaislą. Jei taip padarysite, vaikas supras, kad netinkamas elgesys gali padėti gauti tai, ko nori.
- Paguoskite auką: Visų pirma, būtinai paguoskite nuo agresijos nukentėjusį vaiką, nurodo psichologė Eileen Kennedy-Moore. Taip pasielgdami pademonstruosite, kad agresija nėra tinkamas būdas atkreipti į save dėmesį.
- Pripažinkite agresoriaus jausmus: Pasak E. Kennedy-Moore, pripažindami, kad suprantate, kokių jausmų vedinas vaikas pasielgė agresyviai, galite padėti jam nusiraminti. Galite paprasčiausiai pasakyti, kad žinote, kaip nesunku susinervinti, kai kas nors atima žaislą.
- Pasiūlykite alternatyvių sprendimų: Vystantis vaiko verbaliniams ir mąstymo gebėjimams, pasiūlykite efektyvesnių nei agresija būdų, kaip dorotis su neigiamomis emocijomis, sako E. Kennedy-Moore. Pavyzdžiui, jei kilus kivirčui dėl žaislo vaikas sudavė draugui, galite paklausti, kaip, jo manymu, tas draugas dabar jaučiasi, o tada pasiteirauti, argi nėra kitokio būdo gauti norimą žaislą. Jei pasistengsite įtraukti vaiką į alternatyvaus sprendimo paieškas, labai tikėtina, kad kitą kartą jis tą sprendimą įgyvendins.
- Pastebėkite gerą elgesį: Šiukštu nepamirškite pagirti vaiko už gerą elgesį bendraujant su kitais vaikais, sako K. DeBord. Tarkim, pastebėję, kaip puikiai vaikas sutaria su draugu, galite pasakyti: „Šiandien taip gražiai žaidėte. Esu nepaprastai laiminga (-as), kai matau, kaip noriai daliniesi žaislais.“
- Stebėkite bendravimą su draugais: Išryškėjus vaiko polinkiui į agresiją, privalote stebėti, kaip jis bendrauja su bendraamžiais, be to, tuojau pat įsikišti, jei randasi ženklų, bylojančių apie artėjantį agresyvaus elgesio epizodą. Griežtai sudrausminkite vaiką ir nusiųskite porai minučių pabūti vieną į tokią vietą, kurioje jis galės nusiraminti (namuose tikrai gali būti specialiai vaiko nusiraminimui skirta vieta, o jeigu esate ne namie, galite improvizuoti).
- Nereaguokite agresyviai: Taisyklė „Agresija už agresiją“ baudžiant įžūlų vaiką tikrai nepasiteisina, todėl jokiu būdu nesielkite agresyviai. Vaikui trenkti arba įkąsti, kad žinotų, ką tai reiškia, tikrai negalima. Taip tik pasiūsite labai aiškią žinutę, kad galima mušti tik mažesnius ir silpnesnius už save.
- Leiskite jausmus, bet neleiskite veiksmo: Vaikui reikia leisti reikšti jausmus, tačiau svarbu paaiškinti, kad negalima jų reikšti muštynėmis. Kiekvienas vaiko agresijos išpuolis prieš jus turėtų būti palydimas šiais žodžiais: „Matau, kaip tu supykęs, bet manęs mušti neleisiu. Man skauda. Žmonių mes nemušame ir neskaudiname“. Šiuos žodžius gali tekti kartoti daug kartų, bet niekada nereikia liautis to darius.
- Pasirūpinkite saugumu: Jei vaikas nereaguoja į kalbas ir toliau muša, pasirūpinkite tiek savo, tiek vaiko saugumu. Galite stipriai apkabinti vaiką, kad jis negalėtų jūsų sužeisti, ir leisti išgyventi užplūdusią emociją jūsų glėbyje. Jei vaikas gana stiprus, pastatykite jį sau už nugaros ir rankomis tvirtai apkabinkite. Leiskite vaikui verkti, bet savo žodžiais ir tonu leiskite suprasti, kad suprantate jį, kad padedate jam, bet neleisite fiziškai nukentėti nei jam, nei sau.
- Neišeikite į kitą kambarį: Atskirdami vaiką nuo savęs ar pabėgdami nuo jo, problemos neišspręsite, o tik pagilinsite. Vienintelis atvejis, kada jums geriau išeiti į kitą kambarį, yra tada, jei tuo metu taip stipriai pykstate ant savo vaiko, kad negalite jo suprasti ir pajausti empatijos.
- Kalbėkitės tik emocijoms nurimus: Kai vaikas nurimsta, laikas rimtam pokalbiui apie tai, kas ką tik įvyko. Išklausykite vaiko nuoskaudas ir pykčio priežastis, nuosekliai aiškinkite ir rodykite savo supratingumą ir prielankumą. Aptarkite, kaip jis galėtų susitvardyti, kai kitą kartą vėl supyks.
- Neverskite vaiko jaustis kaltu: Vaikai besąlygiškai myli tėvus ir galiausiai nurimę jie tikrai gailisi savo poelgio, jaučia kaltę, todėl nederėtų jos dar labiau gilinti priekaištaujant.
Kada Derėtų Sunerimti Dėl Vaiko Demonstruojamos Agresijos: Ieškokite Profesionalios Pagalbos
Svarbu atsiminti, kad agresyvus elgesys yra primityviausia frustracijos, pykčio ir noro kontroliuoti išraiška. Anot specialistų, ypač nerimauti dėl įžūlumo proveržių tikrai neverta. Vaikui mokantis reikšti stiprius jausmus kalba ir gestais, agresijos apraiškų palaipsniui mąžta.
Vis dėlto, jei vaikas nenustoja būti agresyvus (ypač jei toks išlieka iki mokyklos), vertėtų pasikonsultuoti su psichologu. Taip pat reikėtų sunerimti, jei vaikas:
- Naudoja agresiją nuolat ir sistemingai.
- Žaloja kitus žmones ar gyvūnus.
- Grasina kitiems.
- Nekontroliuoja savo pykčio.
- Turi elgesio problemų mokykloje.
- Patiria emocinių sunkumų, tokių kaip depresija ar nerimas.
Psichologas gali padėti nustatyti agresijos priežastis ir pasiūlyti tinkamus gydymo būdus. Taip pat svarbu atsiminti, kad tėvų palaikymas ir supratimas yra labai svarbūs vaikui, siekiančiam įveikti agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?
Agresijos Prevencija: Sukurkite Saugų ir Palaikantį Namų Aplinką
Norint užkirsti kelią vaiko agresijai, svarbu sukurti saugią ir palaikančią namų aplinką. Štai keletas patarimų:
- Būkite geras pavyzdys: Vaikai mokosi iš tėvų, todėl svarbu patiems valdyti savo pyktį ir rodyti pagarbą kitiems.
- Nustatykite aiškias ribas: Vaikams reikia aiškiai apibrėžtų taisyklių ir ribų. Paaiškinkite vaikui, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne.
- Skatinkite bendravimą: Mokykite vaiką reikšti savo jausmus žodžiais. Kalbėkitės su vaiku apie jo dienos įvykius, klausykite jo nuomonės ir skatinkite išsakyti savo mintis.
- Mokykite problemų sprendimo įgūdžių: Padėkite vaikui išmokti spręsti konfliktus be smurto. Skatinkite jį ieškoti alternatyvių sprendimų ir derėtis su kitais.
- Suteikite vaikui dėmesio: Skirkite vaikui pakankamai dėmesio ir laiko. Žaiskite su juo, skaitykite knygas, kalbėkitės ir darykite kitas veiklas, kurios jam patinka.
- Skatinkite vaiko savarankiškumą: Leiskite vaikui priimti sprendimus ir būti atsakingam už savo veiksmus. Tai padės jam jaustis labiau pasitikinčiam savimi ir mažiau linkusiam į agresiją.
- Ribokite smurto turinį: Stebėkite, kokius filmus ir žaidimus žiūri vaikas. Ribokite smurto turinį, nes jis gali skatinti agresyvų elgesį.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai