Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir fiziškai sudėtingas laikotarpis moters gyvenime. Daugelis būsimų mamų patiria įvairius nepatogumus ir skausmus, ir vienas iš jų - tarpvietės skausmas. Šis skausmas, juntamas tarp makšties ir išangės, arba gaktikaulio srityje, gali būti varginantis ir kelti nerimą. Svarbu suprasti, kad nors dažnai tai yra normalus fiziologinis reiškinys, kai kuriais atvejais skausmas gali signalizuoti apie rimtesnę problemą.
Kas yra tarpvietės (gaktikaulio) skausmas ir kodėl jis pasireiškia nėštumo metu?
Tarpvietės skausmas - tai diskomfortas ar skausmingas tempimo jausmas apatinėje dubens dalyje, dažniausiai lokalizuotas ties gaktikauliu (virš lytinių organų, ties kauline sritimi). Kai kurios moterys jaučia skausmą centre, kitos - vienoje pusėje ar net plintantį į klubus, šlaunis. Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.
Šis skausmas dažniausiai susijęs su:
- Minkštųjų audinių tempimu.
- Hormoniniais pokyčiais.
- Didelėmis apkrovomis dubens srityje, ypač nėštumo pabaigoje.
Svarbu suprasti, kad nėštumo metu organizmas natūraliai paruošia dubenį gimdymui, todėl raiščiai tampa laisvesni, kaulai - mobilesni, o tai sukelia laikiną nestabilumą ir skausmą. Daugeliui moterų tai yra fiziologinis reiškinys, kuris nepriskiriamas patologijai, tačiau kai kuriais atvejais skausmas gali būti itin stiprus ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Hormoniniai pokyčiai ir relaksino poveikis
Relaksinas - tai hormonas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, kad dubuo galėtų išsiplėsti gimdymo metu. Tačiau šis procesas prasideda dar gerokai prieš gimdymą, todėl:
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
- Raiščiai tampa „laisvesni“, mažėja sąnarių stabilumas.
- Padidėja apkrova dubens kaulams, įskaitant gaktikaulį.
- Atsiranda skausmas net be fizinio krūvio.
Šis hormoninis poveikis yra normalus, tačiau kai kurioms moterims sukelia ryškesnį diskomfortą.
Mechaninis spaudimas ir augantis vaisius
Didėjanti gimda nuolat didina spaudimą dubens sričiai:
- Sunkesnis vaisius daugiau spaudžia gaktikaulio zoną.
- Padidėjęs amniono skysčio kiekis (polihidramnionas) didina tempimą.
- Kūdikiui leidžiantis žemyn prieš gimdymą, dažnai sustiprėja gaktikaulio skausmai.
Be to, netaisyklinga laikysena ar ilgas stovėjimas taip pat gali išprovokuoti skausmus šioje srityje.
Kitos galimos priežastys
Rečiau gaktikaulio skausmą gali sukelti:
- Šlapimo takų infekcijos, kurios sukelia skausmą apatinėje pilvo ir gaktikaulio srityje.
- Kraujo užsistovėjimas dubens srityje (veninė stazė).
- Raumenų pertempimas ar buvusios traumos pasekmės.
- Varikozinis venų išsiplėtimas tarpvietės srityje.
- Nervų spaudimas dėl augančios gimdos.
- Infekcijos makštyje ar šlapimo takuose.
- Hemorojus.
Svarbu atskirti, kada skausmas yra fiziologinis, o kada jis gali būti infekcijos ar uždegimo simptomas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pilvo skausmą nėštumo metu
Kada tarpvietės skausmas signalizuoja apie problemą?
Nors gaktikaulio ar tarpvietės srities skausmas nėštumo metu dažniausiai yra normalus kūno prisitaikymo ženklas, vis dėlto yra situacijų, kai būtina į tai pažvelgti rimčiau. Ne kiekvienas nemalonus pojūtis reikalauja gydytojo įsikišimo, tačiau tam tikri simptomai signalizuoja, kad skausmo priežastys gali būti sudėtingesnės.
Įspėjamieji ženklai
Pavojinga situacija laikoma tuomet, kai skausmas atsiranda staiga, yra labai stiprus ir neišnyksta net ilsintis. Tokiu atveju skausmas gali plisti į kirkšnis ar šlaunis, o kasdieniai judesiai tampa vis sunkesni. Dar rimčiau, jei prie skausmo prisideda makšties kraujavimas ar neįprastos išskyros, kas gali būti grėsmingos patologijos ženklas.
Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į būklės dinamiką - jei skausmas stiprėja diena iš dienos, o kartu atsiranda bendras silpnumas, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai, tai rodo galimą uždegiminį ar infekcinį procesą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją privaloma kreiptis tuomet, kai:
- Skausmas trukdo vaikščioti ar atlikti įprastus veiksmus.
- Pastebimas skausmo progresavimas - jis tampa vis intensyvesnis.
- Atsiranda gretutiniai simptomai (karščiavimas, šlapimo takų problemos, kraujavimas).
- Jaučiamas kaulų „laisvumas“ ar „trakštelėjimas“ dubens srityje.
- Skausmas lydi kraujavimas iš makšties.
- Skausmas lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti infekcijos požymiai.
- Skausmas lydi šlapinimosi sutrikimai.
- Skausmas staiga atsirado ir yra labai stiprus.
Svarbiausia - nevertinti šių simptomų kaip „normalios nėštumo dalies“, jei jie aiškiai trukdo kasdieniam gyvenimui. Geriau profilaktiškai pasikonsultuoti ir atmesti rimtesnes priežastis, nei laukti, kol būklė pablogės.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir bambos skausmas
Ką daryti, jei nėštumo metu skauda gaktikaulį?
Nors diskomfortas tarpvietės srityje dažnai laikomas „neišvengiama nėštumo dalimi“, tai nereiškia, kad turite tyliai kentėti. Yra daugybė veiksmingų būdų, kurie padeda sumažinti gaktikaulio srities skausmą, pagerinti savijautą ir išvengti pablogėjimo.
Gyvensenos pokyčiai
Kai kurie gyvensenos pokyčiai gali padėti sumažinti tarpvietės skausmą.
- Poilsis ir vengimas ilgalaikio stovėjimo: Ilgalaikis stovėjimas didina spaudimą dubens srityje, todėl svarbu reguliariai ilsėtis ir vengti ilgalaikio stovėjimo.
- Tinkama kūno laikysena: Tinkama kūno laikysena gali sumažinti spaudimą dubens raumenims ir raiščiams. Stenkitės sėdėti ir stovėti tiesiai, išlaikydami natūralią stuburo kreivę.
- Patogūs drabužiai ir avalynė: Dėvėkite patogius drabužius ir avalynę, kurie nespaudžia dubens srities ir leidžia laisvai judėti.
- Naudokite pagalvę sėdint: Sėdėdami naudokite pagalvę, kad sumažintumėte spaudimą tarpvietei.
- Miegokite ant šono: Miegokite ant šono, o ne ant nugaros, kad sumažintumėte spaudimą dubens srityje.
- Venkite sunkių daiktų kėlimo: Venkite sunkių daiktų kėlimo, kad sumažintumėte spaudimą dubens raumenims.
- Reguliariai darykite pertraukas: Jei dirbate sėdimą darbą, reguliariai darykite pertraukas, kad atsistotumėte ir pasivaikščiotumėte.
Fizinio krūvio ir laikysenos korekcija
Pirmas žingsnis - atkreipti dėmesį į savo laikyseną ir kasdienius įpročius. Svarbu vengti ilgalaikio stovėjimo vienoje padėtyje, staigių judesių, per didelio fizinio krūvio. Netinkama laikysena dar labiau apkrauna dubens sritį, todėl rekomenduojama vaikščioti nedideliais žingsniais, stengtis neplatinti kojų pernelyg plačiai, o verčiantis iš lovos - daryti tai lėtai, su pasukimu ant šono.
Dažnai padeda ir paprasti patarimai: sėdėti ant stabilaus, kieto pagrindo, o ne minkštų baldų, kelti abi kojas vienu metu į automobilį ar lovą, vengti svorių kilnojimo.
Specialūs pratimai ir kineziterapija
Reguliariai atliekami specialūs pratimai dubens dugno stiprinimui ir stabilizavimui padeda sumažinti skausmus ir pagerinti laikyseną. Tai gali būti:
- Kegelio pratimai: Kegelio pratimai stiprina dubens dugno raumenis, padeda palaikyti dubens organus ir sumažina spaudimą tarpvietei. Norėdami atlikti Kegelio pratimą, įtempkite dubens dugno raumenis, tarsi bandytumėte sustabdyti šlapimo srovę. Palaikykite įtempimą kelias sekundes, tada atpalaiduokite. Kartokite pratimą kelis kartus per dieną.
- Dubens atpalaidavimo pratimai: Dubens atpalaidavimo pratimai padeda atpalaiduoti įsitempusius dubens raumenis ir sumažinti skausmą. Vienas iš tokių pratimų - sėdėjimas ant kamuolio ir švelnus dubens sukimasis į šonus.
- Lengvi tempimo pratimai.
- Pratimai ant kamuolio.
Kineziterapeutas gali parinkti individualų pratimų planą, pritaikytą būtent nėščiosioms. Tokia terapija ypač veiksminga esant simfizės disfunkcijai.
Skausmo mažinimas namuose
Namuose skausmą sumažinti padeda šalčio ar šilumos aplikacijos - ledo maišeliai gali slopinti uždegiminį procesą, o šilta vonelė ar termoforas atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Svarbu stebėti, kas jūsų atveju veikia geriau, nes poveikis gali būti individualus.
- Šilti kompresai: Šilti kompresai gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti skausmą. Užtepkite šiltą kompresą ant tarpvietės 15-20 minučių kelis kartus per dieną.
- Šalti kompresai: Šalti kompresai gali sumažinti uždegimą ir skausmą. Užtepkite šaltą kompresą ant tarpvietės 10-15 minučių kelis kartus per dieną.
- Sėdimos vonios: Sėdimos vonios - tai sėdėjimas šiltame vandenyje 10-15 minučių kelis kartus per dieną.
Be to, daugeliui nėščiųjų padeda specialūs nėščiosioms skirti diržai, kurie prilaiko pilvą ir dubenį, sumažina spaudimą gaktikaulio sričiai.
Kada reikalinga medicininė pagalba?
Jei skausmas trukdo atlikti kasdienius veiksmus, nepraeina ar stiprėja, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu. Kai kuriais atvejais gali prireikti:
- Gydomosios mankštos su specialistu.
- Fizioterapijos procedūrų.
- Individualaus laikysenos korekcijos plano.
Svarbiausia - neleisti, kad skausmas „užvaldytų“ nėštumo laikotarpį. Laiku imantis veiksmų, daugeliu atvejų įmanoma ženkliai pagerinti savijautą.
Gydytojų komentarai apie tarpvietės skausmą nėštumo metu
Gaktikaulio ir tarpvietės skausmas nėštumo metu yra gerai žinomas simptomas, tačiau kiekvienos moters patirtis - individuali. Gydytojai pabrėžia, kad nors tai dažnai fiziologinis reiškinys, svarbu jį stebėti ir, jei reikia, koreguoti gyvenimo būdą ar taikyti pagalbines priemones.
Akušerė-ginekologė dr. Rūta K. teigia: „Gaktikaulio srities skausmas dažniausiai kyla dėl hormoninių pokyčių ir augančio vaisiaus svorio, kuris spaudžia dubens struktūras. Tai nėra patologija, bet kai skausmas tampa labai intensyvus ir riboja judėjimą, būtina taikyti pagalbinius sprendimus - pratimai, diržai, kineziterapija.“
Kineziterapeutė Justina P. pabrėžia: „Simfiziolizė - dažnas, bet dažnai nuvertinamas nėščiųjų negalavimas. Tinkamai parinkti dubens dugno stabilizavimo pratimai gali žymiai sumažinti diskomfortą. Taip pat labai svarbu koreguoti laikyseną ir vengti judesių, kurie provokuoja skausmą.“
Šeimos gydytoja Tomas J. įspėja: „Jeigu gaktikaulio skausmą lydi kiti simptomai - pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos požymiai ar kraujavimas - būtina nedelsti ir atlikti papildomus tyrimus. Nors dauguma atvejų nėra pavojingi, svarbu atmesti rimtesnes diagnozes.“
Gydytojai vieningai sutaria: svarbiausia neignoruoti savo kūno signalų ir laiku ieškoti sprendimų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę nėštumo metu.
Nėščiųjų atsiliepimai: kaip susidūrė su gaktikaulio skausmu
Tarpvietės ar gaktikaulio skausmas nėštumo metu - ne tik medicininis terminas, bet ir labai realus iššūkis daugeliui moterų. Nors tai dažnai laikoma „normaliu“ reiškiniu, patirtis parodo, kaip svarbu laiku ieškoti pagalbos ir nesižavėti kentėjimu „iš principo“. Štai kaip šį skausmą apibūdina pačios moterys:
- Agnė, 30 m.: „Trečiąjį trimestrą pradėjo skaudėti gaktikaulio sritį - iš pradžių tik lipant laiptais, bet vėliau jau ir vaikštant po namus. Gydytoja nustatė simfiziolizę. Labai padėjo specialus diržas ir kineziterapijos pratimai. Svarbiausia, kad nereikėjo kentėti - buvo realios pagalbos priemonės.“
- Monika, 28 m.: „Maniau, kad čia tiesiog nėštumo diskomfortas, kol vieną rytą vos išlipau iš lovos. Pasikonsultavusi su akušere, sužinojau apie relaksino poveikį ir laikysenos svarbą. Pradėjau lankyti nėščiųjų mankštą - po kelių savaičių skausmas žymiai sumažėjo.“
- Evelina, 34 m.: „Skausmas atsirado labai anksti - jau nuo 20 savaitės. Gydytoja ramino, kad tai normalu, bet vis tiek siuntė pas kineziterapeutą. Man labai padėjo tempimo pratimai ir patarimai dėl kasdienės veiklos. Iki gimdymo pavyko išlaikyti pakankamai gerą savijautą.“
- Jurgita, 36 m.: „Kad ir kaip stengiausi nekreipti dėmesio, skausmas trukdė net vaikščioti. Specialistas rekomendavo šalčio kompresus ir sumažinti fizinį krūvį. Išmokau neskubėti, rinktis patogius judesius - pasidarė daug lengviau.“
Šios patirtys rodo, kad pati svarbiausia - laiku suteikta informacija ir tinkami sprendimai. Daugeliu atvejų pavyksta ženkliai pagerinti savijautą be medikamentų ar invazinių procedūrų.
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų
Ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai. Jeigu šeimos gydytojo komandoje kineziterapeutas nedirba, tada kineziterapijos paslaugos teikiamos pradinės reabilitacijos metu, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, todėl, esant indikacijoms,- tikslingas kuo ankstyvesnis gimdyvės siuntimas FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos.
Dubens dugno traumos susijusios su nėštumu/gimdymu
Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.
Su nėštumu susijusios: nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja. Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos. Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegimininių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.
Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.
Galimos pasekmės:
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo sindromas.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Ar įmanoma išvengti dubens dugno/tarpvietės traumų nėštumo/gimdymo metu?
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.
Gydymas
- Nėštumo metu: priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.
- Po gimdymo: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd.
Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Priklausomai nuo traumos pobūdžio, klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga pacientę nusiųsti skubesnei gydytojo akušerio ginekologo, traumatologo (pvz., kartu esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kt.
Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra). Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju. Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo.
Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, gan plačiai prieinamas gydymas įvairiais fizikiniais veiksniais. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai.
tags: #skausmas #tarpvieteje #nestumo #metu