Skausmas šlapinantis po gimdymo yra dažna problema, kuri gali sukelti diskomfortą ir nerimą jaunoms mamoms. Šiame straipsnyje aptarsime galimas skausmo priežastis po gimdymo, tiek po natūralaus gimdymo, tiek po cezario pjūvio (CP) operacijos, bei pateiksime patarimų, kaip palengvinti šį nemalonų pojūtį.
Savijauta po gimdymo: kas yra normalu, o kas - ne?
Po gimdymo moteris patiria įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Po cezario pjūvio moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima jos būklė. Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas. Keltis iš lovos galima po 6 val. Pirmas 24 val. Po CP operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3-5 paras. Informacijos, kokia savijauta po operacijos tipiška, o kokia - jau nebe, vis dar trūksta. Todėl svarbu žinoti, kurie pojūčiai yra normalūs, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Skausmo šlapinantis priežastys po gimdymo
Skausmingas šlapinimasis po gimdymo gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis:
- Šlapimo takų infekcija (ŠTI): Tai dažniausia skausmo šlapinantis priežastis, ypač moterims. Infekcija paveikia šlapimo pūslę arba šlaplę. Simptomai: dažnas noras šlapintis, deginimo pojūtis, drumstas šlapimas, nemalonus kvapas.
- Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas): Dažniausiai sukelia bakterijos. Taip pat gali pasireikšti dėl vaistų, spindulinės terapijos ar dirgiklių (pvz., spermicidų ar kvapnių higienos priemonių).
- Uretritas (šlaplės uždegimas): Gali būti bakterinės ar virusinės kilmės. Dažnai lydi skausmas šlapinantis, niežulys ar išskyros. Uretritas arba šlaplės uždegimas - dažniausiai lytiškai plintančių arba kitų bakterinių ligų išraiška. Jis prasideda skausmingumu šlapinantis, išskyromis iš šlaplės, kurios vėliau gali tapti pūlingomis ir kraujingomis. Negydant, infekcija plinta „aukštyn“ ir vyrams gali komplikuotis epididimitu (sėklidžių uždegimu), o moterims gimdos ir kiaušidžių uždegimu. Uretritas dažniausiai būna infekcinės kilmės: bakterinis, grybelinis, virusinis. 95 proc. atvejų jį sukelia lytiniu keliu plintančios infekcijos. Dažniausi šlaplės uždegimo sukėlėjai yra N. gonorrhoea, C. trachomatis, M. Šlaplės uždegimu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės - tiek vyrai, tiek moterys. Uretritas gali būti ūminis arba lėtinis. Pagrindiniai uretrito simptomai yra skausmas šlapinantis, diskomfortas šlaplėje, dažnas šlapinimasis mažais kiekiais. Esant besimptomiam šlaplės uždegimui, vyrai nejaučia jokių nemalonių simptomų. Tam, kad būtų galima nustatyti uretritą sukėlusią infekciją, imamas šlapimo pasėlis. Gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo. Esant bakterinei infekcijai, skiriamas uretrito gydymas antibiotikais. Jei ligos sukėlėjas yra lytiniais takais plintančios bakterijos, gydytojas gali paskirti kelių rūšių antibiotikų kursą. Ligos profilaktiškai svarbi tinkama lytinių organų higiena ir apsauginių priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu. Skausmo malšinimui gali būti vartojami nuskausminamieji. Šlaplės uždegimas gali sukelti išties nemalonius simptomus. Todėl visų pirma reikėtų stengtis jo išvengti. Tačiau nepavykus to padaryti, būtina kreiptis į specialistus.
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI / LPL): Chlamidija, gonorėja, genitalijų pūslelinė dažnai sukelia skausmą šlapinantis. Gali būti kartu su lytinių organų išskyromis, niežuliu, skausmu lytinių santykių metu. Dažnai perduodamos lytinio akto metu - apsauga prezervatyvais padeda išvengti infekcijų.
- Šlapimo pūslės kateterio naudojimas: Po CP operacijos dažnai įvedamas šlapimo pūslės kateteris, kuris gali sudirginti šlaplę ir sukelti skausmą šlapinantis po jo pašalinimo. Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga.
- Dubens dugno raumenų pažeidimai: Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys patiria didelį krūvį, todėl gali būti pažeisti. Tai gali sukelti skausmą šlapinantis, šlapimo nelaikymą ir kitas problemas. Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas. Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė. Su nėštumu susijusios: nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja. Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos. Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegimininių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas. Svarbu pabrėžti, kad nėštumas ir gimdymas, yra natūralus ir fiziolologinis reiškinys, moters kūne vyksta daug adaptacinių pokyčių, kurie per devynis mėnesius parengia dubens dugno audinius, dubens srities sąnarius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvarios pasekmės. Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laiktarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.
- Dirginimas po gimdymo: Po gimdymo tarpvietė gali būti patinusi ir jautri, ypač jei buvo atliktas epiziotomija (tarpvietės įpjovimas). Tai gali sukelti skausmą šlapinantis.
- Šlapimo susilaikymas: Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą. Tai gali sukelti šlapimo susilaikymą ir diskomfortą.
Ką daryti, jei skauda šlapinantis po gimdymo?
- Kreipkitės į gydytoją: Jei jaučiate deginantį skausmą šlapinantis, ypač jei jis nesiliauja, informuokite prižiūrintį mediką. Svarbu ištirti priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
- Apsipylinėkite šiltu vandeniu: Šlapinimosi metu apsipylinėkite tarpvietę šiltu vandeniu, šlapinkitės besiprausiant duše. Tai gali padėti sumažinti skausmą. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan.
- Venkite užlaikyti šlapimą: Rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas.
- Gerkite daug skysčių: Rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens per parą. Tai padės išvengti dehidratacijos ir palengvins šlapinimąsi. Labai svarbu gerti užtektinai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
- Vartokite vaistus nuo skausmo: Jei skausmas stiprus, gydytojas gali paskirti vaistų nuo skausmo, kurie yra saugūs žindant. Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolio arba paracetamolio su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, o tai po gimdymo tikrai nemalonu. Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai.
- Atlikite Kėgelio pratimus: Šie pratimai padeda sustiprinti dubens dugno raumenis ir pagerinti šlapimo pūslės kontrolę. Moterys, kurias ir po gimdymo vargina šlapimo nelaikymas, gali rinktis daugybę šios problemos sprendimo būdų. Pirmiausia svarbu ištirti šlapimo nelaikymo priežastis. Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Kėgelio pratimai. Viena efektyviausių priemonių, ypač jaunesnio amžiaus moterims, kovojančioms su šlapimo nelaikymu, kol problema dar nėra įsisenėjusi - Kėgelio pratimai1, stiprinantys dubens dugno raumenis. Medikamentinis būdas. Chirurginis metodas, kai šlapimo nelaikymo problema sprendžiama operuojant.
- Kreipkitės į fizioterapeutą: Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, o tai galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis.
Papildomi patarimai po cezario pjūvio
- Laikykitės gydytojo nurodymų: Gydytojas pateiks konkrečius nurodymus dėl priežiūros po CP operacijos. Būtinai jų laikykitės.
- Pailsėkite: Po operacijos svarbu pailsėti ir leisti organizmui atsigauti.
- Venkite sunkaus fizinio krūvio: Pirmosiomis savaitėmis po operacijos venkite sunkaus fizinio krūvio, pvz., kėlimo sunkių daiktų.
- Prižiūrėkite pjūvio vietą: Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusipraususios pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu atskiru rankšluosčiu. Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios drabužius, nes jie puikiai apgaubia pilvą, kartu nedirgindami pjūvio vietos.
- Stebėkite infekcijos požymius: Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas).
Dubens dugno traumų prevencija
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.
Pagalba po gimdymo patyrus dubens dugno traumas
Priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Po gimdymo: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd.
Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms). Priklausomai nuo traumos pobūdžio, klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga pacientę nusiųsti skubesnei gydytojo akušerio ginekologo, traumatologo (pvz., kartu esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kt.
Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra).
Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju. Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo.
Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, gan plačiai prieinamas gydymas įvairiais fizikiniais veiksniais. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pilvo skausmą nėštumo metu
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai. Jeigu šeimos gydytojo komandoje kineziterapeutas nedirba, tada kineziterapijos paslaugos teikiamos pradinės reabilitacijos metu, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, todėl, esant indikacijoms,- tikslingas kuo ankstyvesnis gimdyvės siuntimas FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos.
Deja, bet klinikinė patirtis rodo, kad net ir patyrusios komplikuotas dubens dugno, tarpvietės traumas,- ne visos moterys, susidurdamos su įvairiais sunkumais ankstyvuoju ir/ar vėlyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, laiku kreipiasi pagalbos. Nors ir patirdamos šias traumas lydinčias dubens dugno disfunkcijas - šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimus, įvairius skausmus ir kitus nemalonius simptomus, - nemaža dalis moterų sunkiai apie tai kalba tiek su savo šeimos gydytojais, tiek ir su gydytojais specialistais. Apgailestaujant tenka konstatuoti faktą, kad Lietuvoje ne visada ir gydymo įstaigose suteikiama kokybiška informacija moterims apie galimas rizikas ir problemas, patyrus dubens dugno/tarpvietės traumas ir prieinamas pagalbos priemones ar būdus gauti pagalbą. Tikrai trūksta ir specializuotų dubens dugno disfunkcijų multidisciplininių pagalbos centrų, tinkamesnės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir finansavimo tvarkos, daugiau dubens dugno disfunkcijose besispecializuojančių fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų.
Svarbu suprasti, kad daugeliu atveju bazinė pagalba (pradinių savipagalbos priemonių mokymas, kineziterapija, gydymas fizikiniais veiksniais ir kt.), kuri yra reikalinga, - tikrai Lietuvoje yra nesudėtingai prieinama daugelyje gydymo įstaigų. Neretai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, susiduriama su problema, kad trūksta pačios pacientės motyvacijos, atvirumo ir pastangų ieškoti pagalbos, laiku kreiptis į atitinkamos srities specialistus, sistemingai tęsti rekomenduotas savipagalbos priemones, laikytis rekomendacijų. Vis dėlto, kuo anksčiau dubens dugno traumos ir disfunkcijos pradedamos gydyti, tuo geresni ir greičiau pasiekiami te…
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir bambos skausmas
tags: #skausmas #slapinantis #po #gimdymo