Įvadas
Švietimas yra kertinis akmuo formuojant ateities kartas. Tačiau, kaip teigia pedagogė Austėja Landsbergienė, norint pasiekti gerų švietimo rezultatų, būtina aiški kryptis ir nuoseklus darbas. Šiame straipsnyje aptarsime A. Landsbergienės įžvalgas apie vaikų motyvaciją siekti žinių, mokytojų vaidmenį, įtraukųjį ugdymą ir švietimo situaciją Lietuvoje.
Vaikų Motyvacijos Iššūkiai
Prieš kelerius metus Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad daugelio vaikų noras lankyti mokyklą ilgainiui išblėsta. Tai lemia įvairūs veiksniai, įskaitant visuomenės požiūrį į mokyklą ir pačią mokymo sistemą, kuri ne visada atitinka šiuolaikinių vaikų poreikius. Abstraktūs gąsdinimai, anot A. Landsbergienės, nepadeda vaikui išlaikyti motyvacijos siekti žinių. Kita vertus, puikus mokytojas gali neutralizuoti net ir neigiamą tėvų įtaką.
Mokytojo Vaidmuo ir Kaita
A. Landsbergienė yra vakarietiškos mokyklos šalininkė ir mano, kad pradinėje mokykloje mokytojai turėtų keistis kasmet. Viena iš mokinio nusivylimo priežasčių gali būti ryšio su mokytoju nebuvimas. Mokytojas yra žmogus, ir natūralu, kad jis negali vienodai simpatizuoti visiems klasės vaikams. Net ir pats profesionaliausias mokytojas, mokydamas tuos pačius vaikus kelerius metus, negalės nuslėpti savo jausmų.
Be to, jeigu pradinukai ilgą laiką yra su tuo pačiu mokytoju, jie gali būti priversti dalyvauti veikloje, kurią labiausiai mėgsta mokytojas. Kasmetinė mokytojų kaita padeda mokiniams išvengti saugaus kokono ir išmokti išeiti iš komforto zonos.
Tėvai, rinkdamiesi mokyklą, turėtų galimybę pasirinkti ir mokytoją, tačiau svarbu, kad jie galvotų ne apie save, o apie vaiką. Didelė klaida, kai tėvai įnirtingai ieško "paties geriausio" mokytojo, sukurdami didelius lūkesčius, kurie vėliau gali subliūkšti. Net jei vienais metais mokytojas nesugebės įkvėpti mokinio, kitais metais tai gali padaryti kitas pedagogas.
Taip pat skaitykite: Sveiko proto motinystė pagal Austėją Landsbergienę
Pradinių klasių pedagogai, nuolat besikeičiantys, turi daugiau galimybių tobulėti ir neatsilikti nuo naujovių. Šiuolaikinis technologijų pasaulis labai greitai keičiasi, todėl būtina nuolat atnaujinti žinias. Kasmetinė pradinių klasių mokytojų kaita yra įprasta Vakarų Europoje, JAV ir Australijoje, o tyrimai rodo, kad tokia praktika pasiteisina. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, mokiniai netgi per vienerius mokslo metus gali būti perkeliami iš vienos klasės į kitą, atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Tėvų ir Mokyklos Bendradarbiavimas
A. Landsbergienė pabrėžia, kad didžiulė klaida yra įskiepyti vaikams mintį, jog mokykla yra "vergija." Reikia mokyti vaikus vertinti mokyklą kaip vietą, kur pedagogai dirba, kad jie tobulėtų. Mokykla yra didžiulis gėris, nes mokytojai padeda daug sužinoti, eiti į išvykas, važiuoti į ekskursijas ir pan. Tik tada, kai tėvai ir visuomenė pradės pagarbiai kalbėti apie mokytojus, pasikeis ir vaikų požiūris į mokyklą.
Svarbu įsisąmoninti, kad tėvai, vaikai ir mokytojai yra viena bendruomenė, kuri turėtų dirbti vienam tikslui. Reaguoti į problemas reikia nedelsiant, o ne laukti mokslo metų pabaigos. Tėvai turėtų nedelsiant kreiptis į mokytoją ir pasikalbėti su juo, jei pastebi, kad vaikas patiria sunkumų.
Emocinė Būklė ir Mokymosi Rezultatai
Moksliniai tyrimai rodo, kad emocinė mokinio būklė yra tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais. Jeigu mokinys mokykloje jaučiasi gerai, ir jo pažymiai bus geresni. Nuolatinis spaudimas gauti gerą pažymį žaloja jauną žmogų, todėl kur kas geriau formuoti teigiamą požiūrį į mokyklą, skatinti motyvaciją siekti žinių ir sukurti gerą atmosferą mokykloje. Mokykla yra tarsi lygiakraštis trikampis, kurį sudaro vaikai, tėvai ir mokytojai.
Švietimo Padėtis Lietuvoje
A. Landsbergienė teigia, kad švietimo situacija Lietuvoje nėra ideali, tačiau ir ne tokia bloga, kaip dažnai bandoma pateikti viešojoje erdvėje. Lietuviai pasiekia puikių rezultatų įvairiose olimpiadose ir konkursuose, tačiau ne visi vaikai turi vienodas sąlygas atskleisti savo galimybes. Reikia kalbėti apie tai, kaip padaryti, kad vaikas, kuris neturi daug palaikymo ar paramos, galėtų ją gauti mokykloje.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos problemos ir galimi sprendimai
A. Landsbergienė pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta vizijos švietimo srityje. Nors visi kalba apie švietimo svarbą, realaus įsipareigojimo reformoms ir esminiams pokyčiams beveik nematyti. Lietuvoje dažnai pasirašomi susitarimai dėl švietimo, tačiau vėliau jie pamirštami. Reikia įsivardinti, ko norime, ir tada to kantriai, nuosekliai ir sistemiškai siekti.
Įtraukusis Ugdymas
Nuo dabar bendrojo ugdymo mokyklos nebeturi teisės atsisakyti priimti vaikus, turinčius pagalbos poreikių, ir privalo priimti visus vaikus, gyvenančius mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Lietuvoje pradėjo formuotis įtraukiojo ugdymo praktika, vis daugiau bendrojo ugdymo įstaigų įtraukusis ugdymas yra tapęs realybe. Tai nėra lengva, tačiau tai yra natūralu, nes įtraukusis ugdymas visų pirma yra kokybinis ugdymo paradigmų ir praktikos virsmas.
Negalia yra žmonijos įvairovės dalis. Negali būti taip, kad mokykla yra kitokia nei visuomenė. Visuotinis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas tapo nemenko nerimo šaltiniu. Neretai vaikų, neturinčių negalios, tėvai užprotestuoja negalią turinčio vaiko buvimą vienoje klasėje su savo vaiku. Mokytojai nerimauja dėl galimai per didelio vaikų skaičiaus klasėje ir naujų ugdymo proceso organizavimo metodų poreikio. Mokyklų vadovai nerimauja dėl įtraukiojo ugdymo išteklių stokos ir mokytojų trūkumo.
Šalia to galime matyti regresyvias pastangas, nukreiptas prieš įtraukųjį ugdymą. Prisidengiama neva nepakeliama našta, nors nieko nėra daroma, kad ši našta būtų sprendžiama. Argumentuojama specialistų trūkumu, prisidengiama ugdymo (ne)kokybės argumentu, neva vaikai, turintys negalią, ir patys negali mokytis, ir kitiems trukdo.
Nerimo dėl įtraukiojo ugdymo fone žodis „negalia“ tapo negatyviai vaiką apibūdinančio žodyno dirgikliu. Etiketės „agresyvus vaikas“ ar „emocijų ir elgesio sutrikimai“ tapo negalios bei įtraukiojo ugdymo sinonimais ir tariamu argumentu šalinti vaiką iš bendrojo ugdymo sistemos ar atsisakyti jį priimti.
Taip pat skaitykite: Švietėja Austėja Landsbergienė
Įtraukusis ugdymas prasidės tik tuomet, kai bendrojo ugdymo mokytojas panorės, kad vaikas, turintis negalią, būtų jo klasėje. Kad įtraukusis ugdymas būtų, privalu remti bendrojo ugdymo mokytoją. Paramos mokytojui formų yra įvairių - nuo vaikų skaičiaus klasėje mažinimo, specialistų pagalbos iki kvalifikuoto mokytojo padėjėjo klasėje.
Realus pokytis įvyks, kai įvyks įtraukties tikslu grindžiamas ugdymo įstaigos administracijos, pedagogų, tėvų ir vaiko dialogas. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, jo savybes. Tik nuolatinio dialogo būdu mokytojai iš tėvų sužinos, koks yra vaikas, kokios jo savybės, kas vaiką skatina, o kas, priešingai, stabdo.
Pasaulyje nėra nė vienos mokyklos, kur įtraukusis ugdymas būtų įgyvendintas šimtu procentų. Įtraukusis ugdymas yra nuolatinis procesas, kelionė, kur mokomasi suprasti, kad pagarbos ir pagalbos vaikui organizacinė kultūra yra naudinga visiems.
Tik įtraukusis ugdymas suteikia gyvenimo šansų vaikams, turintiems negalią, tik dėl įtraukiojo ugdymo tokiems vaikams atsivers profesinis rengimas, aukštasis mokslas, darbo rinka.
Laiko Planavimas
Laiko planavimas yra neatsiejama sėkmingo žmogaus rutina, todėl tam dėmesį skirti ir įgūdžius formuoti derėtų pradėti pakankamai anksti. Tapti sėkmingu žmogumi intelekto ir talento nepakanka - tik įdėtas darbas ir konkrečių tikslų turėjimas nuveda ten, kur norime save matyti. Svarbu, kad vaikas pats sugalvotų ir koordinuotų tikslą ir žingsnių planavimą.
Susiderinus lūkesčius, bus lengviau rasti balansą. Tėvai turėtų susikalbėti su vaikais ir priimti žinią, kad jų vaikas turi kitų planų, neversti eiti per prievartą užprogramuotu keliu. Darbus ir mokslus derėtų išsidėlioti protingais terminais ir nepalikti visko paskutinei nakčiai. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir nusimatyti laiką, kuris būtų skirtas pačiam pasiruošimui.
Kad planuoti laiką būtų paprasčiau, derėtų įvertinti, sau įgarsinti ir užfiksuoti kelis dalykus: tikslą, prioritetus, darbų įvardijimą ir užsirašymą, laiką sau.
tags: #austeja #landsbergiene #kaip #kelti #tikslus #vaikams