Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ darželių ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja Austėja Landsbergienė yra gerai žinoma edukologė, įkvepianti daugelį rinktis mokytojo kelią. Jos požiūris į švietimo sistemą ir vaikų auklėjimą nuolat kinta, o įžvalgos padeda tėvams ir pedagogams rasti tinkamą kelią ugdant jaunąją kartą. Straipsnyje apžvelgiamos A. Landsbergienės mintys apie vaikų auklėjimą, sveiko proto motinystę, lyderystės ugdymą ir kitus svarbius aspektus, remiantis jos knygomis, interviu ir pranešimais.
Emocijų svarba ir sveiko proto motinystė
A. Landsbergienė pabrėžia, kad nėra blogų emocijų, o svarbiausia yra tai, kaip mes su jomis tvarkomės. To reikia mokyti vaikus ir nuolat mokytis patiems. Kiekviena mama turėtų nepamiršti savo pomėgių, laiko sau ir atokvėpio, nes tik pati būdama pozityvi galės auginti taip pat nusiteikusius vaikus.
Dažną mamą lydi nevisavertiškumo ir kaltės jausmas - „esu nepakankamai gera“. Jį dar labiau sustiprina negailestinga, stereotipus primetanti visuomenė. A. Landsbergienė primena, kad senovėje žmonės buvo medžiotojai ir rinkėjai, o moterys jau tada nebūtų išgyvenusios, jei nebūtų padėjusios viena kitai. Todėl bene didžiausia nepagarba promotei - negerbti, nepalaikyti viena kitos šiandien, užuot pasisiūlius padėti.
A. Landsbergienė įsitikinusi: žmogus turi daryti tai, kas jam labiausiai sekasi, o ne paklusti stereotipams. Žymiai geriau laiminga po darbo grįžusi mama negu namams pasišventusi pikčiurna, visiems priekaištaujanti dėl sugriauto gyvenimo. Remiantis tyrimais, vaikui pakanka 15 minučių jam kokybiškai skiriamo laiko. Tiesiog būkite kuo laimingesnės, mėgaukitės gyvenimu dėl savęs ir vaikų.
Jeigu į vaiką projektuojame savo svajas - ne vaikas kaltas. Gailiesi netapusi balerina? Neversk savo vaiko, jeigu tam jis neturi nei polinkių, nei gabumų. Norėdami „gero“ tėvai ima reguliuoti vaiko gyvenimą, o vaikas dūsta ir nebenori grįžti nė Kalėdų. Norite, kad vaikas būtų gydytoju ir užsidirbtų pinigų, o šis stengiasi įsiteikti jums, nors svajoja būti dailininkas? Lai eina pagal savo svajonę.
Taip pat skaitykite: Tikslų kėlimas vaikams: A. Landsbergienės požiūris
A. Landsbergienė savo naujoje knygoje kalba apie sveiko proto motinystę. Naujausioje savo knygoje A. Landsbergienė nagrinėja mamoms itin svarbias temas apie prieraišiąją motinystę, kalba apie dirbančių mamų iššūkius, apie technologijų vaidmenį vaikų auklėjime, aptaria santykių svarbą šeimoje, atskleidžia, kaip atrasti savo vaikų potencialą, padėti jiems suvaldyti emocijas, ugdyti discipliną, kurti savo šeimos rutiną ir tradicijas.
Skaitymo svarba ir technologijų valdymas
A. Landsbergienė teigia, kad skaitymas - didžiausia dovana vaikui. Augindama ketvertą vaikų, ji rūpindavosi ne dėl nevalytų dantų, o dėl neskaitytų knygų. Blogiausiu atveju dantis pakeis protezai, o va smegenų pakaitalo nėra. Kiekvienas raumuo stiprėja tik treniruojamas. Daugiau skaitai - plečiasi tavo žodynas. Daugiau supranti, suvoki, geriau mokaisi. Vadinasi, ir pasieki. Tampi sėkmingu žmogumi. Tad knygų skaitymas - šventa.
Mokykla moko, o tėvai auklėja, jų svarba milžiniška. Išmaniosios technologijos ir dirbtinis intelektas tėra įrankis. Turime valdyti jį, o ne jis mus. Kaip lazda: ji padeda vaikščioti, ištraukti skęstantį draugą, tačiau ir užmušti žmogų.
Įtraukusis ugdymas ir bendruomenės svarba
A. Landsbergienė pabrėžia įtraukaus ugdymo svarbą. Strateginiu lygmeniu Lietuvoje įvertinome - norime būti kaip skandinavai, tačiau ne taktiniu - kaip vyks darbas klasėje. Kol bendruomenė į specialiųjų poreikių vaiką žiūrės kaip į trukdį, nieko nepasieksime. Kaip visur ir visada, čia irgi yra pliusų ir minusų. Mes patys pasirenkame. Todėl pasirinkime būti laimingos.
A. Landsbergienė atkreipia dėmesį, kad vaikai nekalti dėl sistemos spragų. Siekiant, kad kuo daugiau vaikų gautų jiems reikalingą pagalbą, jos iniciatyva buvo įkurtas Pagalbos vaikui centras. Neužtenka tik gerų norų - būtinas kompleksinis požiūris, dėl to ir kilo poreikis steigti tokį centrą, kuriame kartu dėl vaiko interesų veiktų mokytojai, centro specialistai ir šeimos nariai, nes vienodai svarbu, kaip vaikui sekasi mokykloje, ir kaip jam sekasi namuose.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos problemos ir galimi sprendimai
Motinystės ir karjeros derinimas
A. Landsbergienė pabrėžia, kad motinystė buvo ir yra svarbi jos gyvenimo dalis, bet auginant mažus vaikus derinti motinystę ir darbus buvo sudėtingiau. Tačiau vienas dažniausių motinystės mitų, kad, pasirinkus auginti vaikus, karjera turi sustoti. Ji neturi: ji gali keistis, įgauti kitą formą, bet augant vaikui, gali augti ir tu.
Vaikų paleidimas ir rūpesčio transformacija
Užaugusius vaikus paleisti nelengva. Kadangi keli Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių vaikai mokslus tęsia ne Lietuvoje, žinoma moteris pripažįsta, kad, nors vaikai beveik suaugę, rūpestis dėl jų nė kiek nesumažėjo, tiesiog pasikeitė. Yra toks gražus lietuviškas pasakymas, kad „maži vaikai kelius spaudžia, dideli - širdį“.
Lyderystės ugdymas ir atsakomybės svarba
Anot dr. A. Landsbergienės, labiausiai šeima mėgsta leisti laiką kartu keliaudami, nes anksti apsisprendė, kad pagrindinės investicijos bus dvi - į vaikų išsilavinimą ir į keliones. Keliaudami ne tik pažįstame pasaulį, bet ir vieni kitus.
Dr. A. Landsbergienė atvira - tiek ji, tiek jos vyras Gabrielius nuo pat mažų dienų vaikams akcentavo ne tik asmeninės laisvės, bet ir gebėjimo prisiimti atsakomybę svarbą, mokė lyderystės. Norėjome, kad vaikai nebūtų tik stebėtojai, neplauktų pasroviui gyvenimo upe, bet patys kurtų - sau ir aplinkai, kad nesibaidytų nesėkmių, nes jos augina ir kad turėtų idėjų ir išdrįstų jų siekti.
Kūrybiškumo ugdymas ir ribų nustatymas
A. Landsbergienė pabrėžia, kad svarbu atrasti aukso vidurį - neriboti vaikų pasirinkimų, bet ir visiškai nepaleisti. Svarbu brėžti ribą tarp kūrybingo ir neišauklėto vaiko. Pasak pedagogės, svarbu atrasti aukso vidurį - neriboti vaikų pasirinkimų, bet ir visiškai nepaleisti. „Kartais tėvai sako: žiūrėk, tu rengsiesi šitaip! Suprantu, tėvai nenori, kad į tvarką labai mėgstančios krikšto mamos vestuves jų kūrybingas vaikas ateitų su celofanine suknele ir botais. Kaip kūrybingai laviruoti? Štai mes savo namuose turėjome taisyklę. Žiūrėk, pas promočiutę ir prosenelį, į teatrą, į laidotuves ir į vestuves rengiesi taip, kaip sako tėvai. O visa kita - laisvė. Tai mūsų vaikai net klausdavo: ar rengtis taip, „kaip pas prosenelį“ - marškinukai, liemenytė, kelnytės? Nebuvo jokių ginčų, nes vaikai žinojo, kad tam tikrose vietose yra tam tikras lūkestis.“
Taip pat skaitykite: Švietėja Austėja Landsbergienė
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas
A. Landsbergienė mini, kad tėvų įsitraukimas į darželio veiklą nebūtinai turi būti labai didelis. Pradžioje užtektų tiesiog pasišnekėti su vaiku apie tai, kaip praėjo jo diena darželyje, pasižiūrėti ir pagirti jo darbelį. Kita Lietuvoje beveik nenaudojama, tačiau Europoje pasiteisinusi tėvų įsitraukimo į darželio veiklą forma - savanoriavimas. Pastebėta, kad įsitraukę tėvai geriau supranta ir pozityviau vertina darželio veiklą. Tyrimų duomenimis, tėvų įsitraukimas - nepaprastai vertingas.
Bausmės ir auklėjimas
A. Landsbergienė teigia, kad kol kas Lietuvoje tik pradedame kalbėti apie tai, ar bausmės vaikui duoda naudos. Tam, kad jų netaikytume, reikia su vaikais labai daug kalbėtis, o mes nesame pratę kalbėti su vaikais (ir su suaugusiaisiais) apie jausmus, apie tai, kas, mūsų nuomone, yra teisinga, sąžininga. A. Landsbergienė mano, kad labiausiai pažeidžiame vaiko teises jo neauklėdami. Šiandien ji pastebi du kraštutinumus. Vienas - kai vaikas nuolat yra baudžiamas, kai nevengiama net fizinių bausmių, jis negali išsakyti savo nuomonės, patiria emocinį smurtą. Antra, kai vaikas net miegoti eina kada panorėjęs, nes tėvai liepdami eiti miegoti bijo jį traumuoti.
A. Landsbergienė pataria, kad vaikas iš anksto žinotų, kokie bus padariniai, jei nesilaikys susitarimų. Situacijos labai įvairios, todėl vieno „recepto” nėra. Svarbu kalbėtis su vaikais. Kai sulaukėme pirmagimio, iš aplinkinių neretai išgirsdavome pastabų, kad „prisikalbėsime” tiek su juo bendraudami, teko ne kartą klausyti ir pamokymų, jog aktyviam berniukui reikėtų diržiuko, kad žinotų ribas. Bet, pavyzdžiui, kaip tu gali mokyti vaiką nesimušti jį mušdamas?
Emocinis raštingumas ir visuomenės branda
A. Landsbergienė pabrėžia, kad mūsų emocinis raštingumas nėra labai aukštas. Tenka pripažinti, kad mūsų emocinis raštingumas nėra labai aukštas. Ką tai sako? Ogi tai, kad mes įtariai žiūrime į tarptautinius mokslinius tyrimus, kurių rezultatai rodo, kad ir be bausmių įmanoma užauginti atsakingą ir pareigingą vaiką. Taip, tai procesas. Ilgas ir sunkus. Reikalaujantis suaugusiųjų laiko, kantrybės ir žinių. Bet juk niekas nesakė, kad užauginti žmogų yra lengva.
tags: #austeja #landsbergiene #vaikai #neklauso