Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių, paveikiančių įvairias organų sistemas. Širdies ir kraujagyslių sistema patiria didesnį krūvį dėl padidėjusių metabolinių poreikių, todėl didėja širdies minutinis tūris, kurį lemia širdies susitraukimų dažnio ir sistolinio tūrio padidėjimas. Moterims, turinčioms širdies ligų, šis adaptacinis procesas gali būti nepakankamas. Šiame straipsnyje aptariama širdies vožtuvų ligų įtaka nėštumui, rizikos vertinimas, gydymo būdai ir gimdymo ypatumai.
Kardiovaskulinių ligų paplitimas nėštumo metu
Šiuolaikinėje visuomenėje, gerėjant įgimtųjų širdies ydų gydymui ir didėjant kūdikio besilaukiančių moterų amžiui, vis dažniau susiduriama su nėščiosiomis, sergančiomis arterine hipertenzija (AH), koronarine širdies liga ar po korekcinių širdies ar vožtuvų operacijų. Itin svarbu žinoti kardiovaskulinių ligų keliamą riziką motinai ir vaisiui, nes jų gydymas gali turėti įtakos ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai bei išgyvenimui.
Rizikos vertinimas ir konsultavimas
Jei žinoma ar įtariama, kad pacientė serga širdies ir kraujagyslių ar aortos liga, ją reikėtų konsultuoti iki nėštumo ir įvertinti riziką. Po pastojimo rizikos vertinimas turi būti atliekamas kiekvienai pacientei, sergančiai širdies ir kraujagyslių ligomis. Pacienčių konsultavimo dažnumas priklauso nuo rizikos klasės:
- I klasei priklausančias moteris kardiologas nėštumo metu turėtų konsultuoti vieną kartą.
- II klasei - tris kartus (kiekvieną nėštumo trečdalį).
- III klasei - kardiologas ir akušeris-ginekologas vieną kartą per mėnesį.
Pacientės, kuri serga įgimta širdies yda, vaisiui yra padidėjusi įgimtos širdies ydos rizika, todėl reikalinga prenatalinė diagnostika.
Arterinė hipertenzija nėštumo metu
Dažniausios medicininės problemos nėštumo metu yra hipertenzinės ligos, kurios pasaulyje paveikia net iki 5-10 proc. visų nėštumų ir yra susijusios su padidėjusiu motinos, vaisiaus ir naujagimio sergamumu ir mirtingumu. Hipertenzinės ligos susijusios su didesne rizika išsivystyti placentos atšokai, insultui, organų disfunkcijoms, diseminuotai intravazalinei koaguliacijai motinai bei augimo sulėtėjimui, neišnešiotumui ir intrauterinei mirčiai vaisiui.
Taip pat skaitykite: Kaip klausyti kūdikio širdies tonų
Arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas nustatomas ambulatoriškai arba stacionare (sAKS ≥140 mm Hg ir / ar dAKS ≥90 mm Hg), tačiau arterinės hipertenzijos (AH) klasifikacija skiriasi nuo likusios populiacijos. Vidutinio laipsnio AKS padidėjimu laikoma 140-159 / 90-109 mm Hg, didelio laipsnio AH nustatoma, kai AKS ≥160/110 mm Hg. Svarbu pabrėžti, kad nėštumo metu AKS turėtų būti matuojamas sėdinčiai pacientei, naudojant mechaninį sfigmomanometrą, nes automatiniai AKS matuokliai nėra patikimi esant sunkiai preeklamsijai.
Visoms pacientėms, kurioms nustatomas padidėjęs AKS nėštumo metu, svarbu atlikti papildomus tyrimus (bendrąjį kraujo tyrimą, bendrąjį šlapimo tyrimą, ureminius, kepenų rodiklius). Siekiant nustatyti preeklampsiją, reikia įvertinti proteinurijos lygį, nustatyti albumino / kreatinino santykį. Individualiais atvejais, įtariant retas AH sukeliančias ligas, turėtų būti svarstoma atlikti antinksčių, inkstų kraujagyslių ultragarsinį tyrimą, metanefrinų šlapime tyrimą.
Remiantis Europos kardiologų draugijos (EKD) gairėmis, hipertenzinės ligos nėštumo metu skirstomos į lėtinę (pirminę ar antrinę), nėščiųjų, lėtinę komplikuotą preeklampsija, neklasifikuojamą AH ir preeklampsiją. Pagrindiniai AH ir preeklampsijos rizikos veiksniai yra stebėtas AKS padidėjimas ankstesnių nėštumų metu, lėtinė inkstų liga, autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, antifosfolipidinis sindromas), 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas, vėlyvas nėštumas (>40 metų), padidėjęs KMI (>35 kg/m2), daugiavaisis nėštumas, šeiminė preeklampsijos anamnezė.
AH gydymas nėštumo metu priklauso nuo AKS padidėjimo, nėštumo trukmės, motinos ir vaisiaus rizikos veiksnių. Vien tik nemedikamentinis gydymas neturi didelio poveikio AKS sumažinti ir nėštumo išeitims, tačiau mitybos ir gyvensenos pokyčiai (fizinio aktyvumo palaikymas, nutukusių nėščiųjų nedidelis svorio priaugimas ≤6,8 kg) rekomenduojami kartu su vaistų vartojimu. Medikamentinis gydymas rekomenduojamas visoms moterims, kai AKS ≥150/95 mm Hg ar >140/90 mm Hg esant nėščiųjų hipertenzijai, anksčiau diagnozuotai hipertenzijai su stebimu pablogėjimu nėštumo metu ar nustačius organų taikinių pažaidą. Nėščiosioms dažniausiai skiriama metildopa, beta adrenoblogatoriai (BAB, labetololis), kalcio kanalų blokatoriai (KKB, nifedipinas). BAB yra ne tokie veiksmingi nei KKB ir gali sukelti vaisiaus bradikardiją, augimo sulėtėjimą, hipoglikemiją, todėl svarbu parinkti tinkamas jų dozes.
AKS gydymui nėštumo metu yra kontraindikuotini AKFI, ARB, tiesioginiai renino inhibitoriai. Preeklampsijos metu stebimas sumažėjęs plazmos tūris, todėl rekomenduojama vengti diuretikų. Esant didelio laipsnio AKS padidėjimui (≥170/110 mm Hg), tolesnis gydymas rekomenduojamas stacionare. Medikamentinio gydymo pasirinkimas priklauso nuo planuojamo nėštumo užbaigimo. Dažniausiai gydymas pradedamas intraveniniu labetololiu, geriamaisiais metildopa ar nifedipinu. Hidralazinas ir natrio nitroprusidas nėra rekomenduojami dėl galimų nepageidaujamų reiškinių vaisiui. Esant preeklampsijai ir plaučių edemi, rekomenduojamas gydymas intraveniniu nitroglicerinu.
Taip pat skaitykite: Hipertrofinė kardiomiopatija naujagimiams
Esant nėščiųjų hipertenzijai, anksčiau diagnozuotai hipertenzijai, kai stebimas pablogėjimas nėštumo metu, ar nustačius organų taikinių pažaidą, rekomenduojama medikamentinį gydymą pradėti, kai AKS >140/90 mm Hg.
Koronarinė širdies liga nėštumo metu
Ūminių koronarinių sindromų (ŪKS) dažnis nėščiosioms nėra didelis, tačiau koronarinė širdies liga yra susijusi su daugiau nei 20 proc. nėščiųjų kardiovaskulinių mirčių. Koronarinės širdies ligos etiologija nėščiosioms skiriasi nuo likusios populiacijos. Daugeliu atvejų vyrauja ne aterosklerozinė vainikinių kraujagyslių pažaida, bet su nėštumu susijusi spontatinė vainikinių arterijų disekacija, trombozė ar širdies pažaida nesant pakitimų vainikinėse kraujagyslėse. Spontaninė vainikinių arterijų disekacija gali būti susijusi su kintančiais estrogeno / progesterono lygiais, kurie sukelia struktūrinių vainikinių arterijų pokyčių, padidėjusiu kraujagyslių ištempimu gimdant. Trombozę dažniausiai lemia hiperkoaguliacinė būklė. Galima paroksizminė embolizacija. Dauguma ŪKS pasireiškia 3 trimestre ar pagimdžius.
EKG vertinti sudėtingiau, nes nėštumo metu galima stebėti T dantelio inversiją net ir nesant miokardo išemijos, to serumo troponino koncentracijos padidėjimas turėtų būti laikomas miokardo pažaidos žymeniu net ir esant diagnozuotai preeklampsijai. Nėščiųjų ŪKS gydymo rekomendacijos yra panašios į likusios populiacijos. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad esant nedidelės rizikos stabilios hemodinamikos pacientėms, sergančioms ūminiu miokardo infarktu (ŪMI) be ST pakilimo, galima svarstyti konservatyviosios gydymo strategijos rinkimąsi. Tuo tarpu pacientėms, kurioms būtinas intervencinis gydymas, svarbu sumažinti jonizuojamosios spinduliuotės dozę, kurią jos gauna atliekant intervencines radiologines procedūras.
Kalbant apie medikamentinį gydymą, nėštumas yra padidėjusios kraujavimo rizikos būklė, todėl didelės potencijos P2Y12 inhibitorius (prasugrelį, tikagrelorą) reikia rinktis atsargiai, taip pat trūksta informacijos apie glikoproteinų IIb/IIIa inhibitorių skyrimą (abciksimabas, tirofibanas). Taigi šiuo metu rekomenduojamas gydymas aspirino ir klopidogrelio deriniu, klopidogrelį skiriant kuo trumpiau.
Širdies vožtuvų ligos ir jų gydymas nėštumo metu
Širdies vožtuvų ligos reprodukcinio amžiaus pacientėms yra dažnesnės besivystančiose šalyse, kur vis dar didelis sergamumas reumatu. Kita svarbi problema nėščiosioms yra mechaniniai protezai ir antikoaguliantų poreikis. Kalbant apie stenozę sukeliančias širdies ydas, padidėjęs širdies minutinis tūris sukelia transvožtuvinio gradiento padidėjimą iki 50 proc., o tai padidina komplikacijų riziką vaisiui ir motinai.
Taip pat skaitykite: Širdies problemos vaikams: alergijos ir kitos priežastys
Mitralinė stenozė
Nors mitralinė stenozė yra gerai toleruojama, tačiau apie trečdaliui pacienčių, kurių vožtuvo angos plotas mažesnis nei 1 cm2, nėštumo metu pasireiškia širdies nepakankamumo simptomų ir požymių. Medikamentinis gydymas rekomenduojamas esant išreikštiems simptomams ar kliniškai reikšmingai plautinei hipertenzijai. Rekomenduojamas gydymas selektyviaisiais BAB (metoprololiu, bisoprololiu), nedidelėmis diuretikų dozėmis; esant paroksizminiam ar permanentiniam prieširdžių virpėjimui (PV), trombams kairiajame prieširdyje (KP), anksčiau buvusioms trombembolijoms, - nefrakcionuotu heparinu (NFH), mažos molekulinės masės heparinais (MMMH) ar vitamino K antagonistais (VKA).
Antikoaguliantų skyrimą tikslinga svarstyti ir pacientėms, kurioms nustatytas sinusinis ritmas, tačiau su ryškia mitraline stenoze, spontaniniu kontrasto prisipildymu KP, ryškia KP dilatacija ar staziniu širdies nepakankamumu (ŠN). Visoms pacientėms, kurioms nustatyta ryški mitralinė stenozė, nėštumas yra nerekomenduojamas, o intervencinės priemonės turėtų būti taikomos iki jo.
Aortos vožtuvo stenozė
Kalbant apie aortos vožtuvo (AoV) stenozę, ligos paūmėjimas ir mirštamumas nėštumo metu priklauso nuo aortos stenozės sunkumo laipsnio ir simptomatikos. ŠN pasireiškia iki 10 proc. pacienčių, kurios turi vidutinio laipsnio AoV stenozę ir prieš nėštumą neturėjo simptomų; simptominėms pacientėms ŠN dažnis nėštumo metu gali siekti iki 25 proc. Nors nėštumas yra gerai toleruojamas, mirštamumas ir sunkiosios komplikacijos motinoms yra retos, bet apie 20-25 proc. atvejų susiduriama su vaisiaus augimo sulėtėjimu, priešlaikiniu gimdymu, mažu naujagimio svoriu. Medikamentinis gydymas svarbus išsivysčius ŠN simptomatikai, esant stazinio ŠN požymiams, gali būti skiriami diuretikai. Kaip ir mitralinės stenozės metu, esant ryškiai AoV stenozei, sutrikusiai KS funkcijai pacientėms turėtų būti rekomenduojama vengti nėštumo, o visos intervencinės procedūros atliktos prieš jį.
Regurgitacinės širdies vožtuvų ligos
Regurgitacinės širdies vožtuvų ligos gali būti susijusios su reumatu, degeneraciniais ar įgimtaisiais pakitimais. Pacientės, kurioms stebimas ryškus vožtuvų nesandarumas bei jo sukelti simptomai ar sutrikusi KS funkcija, turi didelę ŠN išsivystymo riziką. Literatūros duomenimis, net apie 20-25 proc. pacienčių, kurioms diagnozuotas vidutinis ar didelis reumatinės kilmės mitralinio vožtuvo nesandarumas (MVN), nėštumo metu išsivysto ŠN. Ūminis ryškus vožtuvo nesandarumas yra blogai toleruojamas. Svarbu pabrėžti, kad daliai pacienčių nėštumo metu stebimas nuolatinis vožtuvo nesandarumo ryškėjimas. Medikamentinis gydymas reikalingas skysčių pertekliui organizme sumažinti. Nors intervencinis gydymas rekomenduojamas prieš nėštumą, tačiau esant ūminiam ryškiam vožtuvo nesandarumui su ŠN požymiais, kurių nepavyksta koreguoti vaistais, jis atliekamas ir nėštumo metu. Svarbu pabrėžti, kad esant pakankamai subrendusiam vaisiui pirmiausia rekomenduojamas nėštumo užbaigimas, o operacinis širdies gydymas siūlomas po jo.
Širdies vožtuvo pasirinkimas planuojant nėštumą
Reprodukcinio amžiaus moterims, kurios planuoja nėštumą ir serga širdies vožtuvų liga, svarbus vožtuvo pasirinkimo klausimas. Nors mechaniniai vožtuvai pasižymi puikiomis hemodinaminėmis savybėmis, yra ilgaamžiai, tačiau jų implantavimas susijęs su ilgalaikiu antikoaguliantų vartojimu, padidėjusiu nėščiosios ir vaisiaus sergamumu ir mirtingumu. Komplikacijų (trombembolinių, kraujavimų, persileidimų, priešlaikinių gimdymų) rizika nėštumo metu turint mechaninį vožtuvą ir vartojant antikoaguliantus yra didelė. VKA vartojimas yra susijęs su embiopatijos rizika 1 trimestre, kuri yra priklausoma nuo VKA dozės. Tuo tarpu komplikacijų rizika turint implantuotą bioprotezą, kurio funkcija gera ir nėra KS disfunkcijos, yra minimali. Tiesa, bioprotezai nėra tokie ilgaamžiai, jie susiję su didesne struktūrinės vožtuvų pažaidos rizika. Esant ryškiai bioprotezo disfunkcijai, komplikacijų rizika padidėja. Tuomet pacientės susiduria su didesne tikimybe, kad nėštumo metu bus reikalinga reoperacija. Taigi sprendimas dėl vožtuvo pasirinkimo reprodukcinio amžiaus moterims turėtų būti priimamas kardiologų komandoje kartu su paciente, apsvarsčius visus vožtuvų trūkumus ir privalumus.
Antikoaguliantų vartojimas nėštumo metu
Antikoaguliantų skyrimo klausimas turėtų būti aptartas su visomis moterimis, kurios planuoja nėštumą ir turi implantuotą mechaninį širdies vožtuvą. Svarbu pabrėžti, kad VKA yra patys tinkamiausi ir efektyviausi medikamentai vožtuvo trombozės prevencijai nėščiajai, tačiau jie kelia rizikų vaisiui (embiopatija, fetopatija). MMMH, kurie neįveikia placentos barjero, yra ne tokie rizikingi vaisiui, bet susiję su didesne vožtuvo trombozės rizika. Kitas svarbus aspektas yra itin griežtas vaistų vartojimo režimo laikymasis. EKD rekomenduoja tęsti VKA vartojimą iki pastojimo. Jų tęsimas gali būti svarstomas ir nėštumo metu, jeigu tiksliniam INR pasiekti reikalinga nedidelė VKA dozė. Vartojant VKA nėštumo metu, tikslinga INR tirti kas 1-2 savaites. Skiriant gydymą MMMH 2 k./d., tikslinga dozės korekcija pagal anti-Xa faktoriaus koncentraciją prieš vaisto vartojimą.
Geriamuosius antikoaguliantus būtina pakeisti į mažos molekulinės masės hepariną (MMMH) ar nefrakcionuotą hepariną nuo 36 nėštumo savaitės. Pacientėms, vartojančioms terapinę MMMH dozę, reikėtų į veną skirti heparino, likus mažiausiai 36 val. iki gimdymo sužadinimo ar CPO. Heparino vartojimą reiktų nutraukti likus 4-6 val. iki planuoto gimdymo ir pradėti vėl vartoti po 4-6 val. po gimdymo, jeigu nėra pogimdyminio kraujavimo.
Jeigu pacientė vartoja terapinę geriamųjų antikoaguliantų dozę ir būtina skubiai užbaigti gimdymą, reiktų spręsti dėl CPO, nes yra didelis vaisiaus intrakranijinių kraujosruvų pavojus. Prieš operaciją reikia sulašinti šviežiai šaldytos plazmos (ŠŠP), kad INR taptų ≤ 2. Gimusio naujagimio būklė yra hipokoaguliacinė, todėl jam gali būti skiriama ŠŠP ir vitaminas K.
Gimdymo ypatumai
Pirmenybė teikiama savaime prasidėjusiam, o ne sužadintam gimdymui natūraliu būdu. Cezario pjūvio operacija (CPO) dažniausiai atliekama dėl akušerinių indikacijų. Gimdymo metu būtina stebėti AKS ir ŠSD. Pulsoksimetrija ir nuolatinė EKG - prireikus. Rekomenduojama epiduralinė analgezija.
Daryti nuolatinę KTG. Gimdymo metu pacientei nerekomenduojama gulėti ant nugaros. Išvarymo periodu patariama kairė šoninė padėtis. Vengti stanginimosi, leisti gimdos susitraukimams savaime stumti vaisių tarpvietės link. Išvarymo metu galima naudoti vakuuminį ekstraktorių ar reples.
Lėta oksitocino (<2 VV/min.) infuzija trečiuoju gimdymo laikotarpiu nesukelia hipotenzijos ir yra gera pogimdyminio kraujavimo profilaktika. Metilergonovino vartoti negalima, nes sukelia vazokonstrikciją ir hipertenziją. Rekomenduojamos elastinės kojinės, ankstyvas vaikščiojimas, siekiant sumažinti tromboembolinių komplikacijų riziką. Hemodinamiką stebėti reikia 24 val.
Įgimtosios širdies ydos
Įgimtosios širdies ydos(TLK-10-AM žymimos Q20-Q25 kodais) - tai širdies anatominių struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių vystymosi patologija, kuri išsivysto nėštumo metu, bet gali išaiškėti tik gimus vaikui. Kritinės ydos - su gyvybe nesuderinami pakitimai, kai būtinas operacinis gydymas. Nemaža dalis įgimtųjų širdies ydų nustatomos prenataliniu laikotarpiu.
Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus. 3 naujagimiams iš 1 tūkst. (iki 100 per metus) širdies yda būna kritinė - sudėtinga, nesuderinama su gyvybe, kai prireikia skubios chirurginės procedūros ar operacijos.
Dažniausios įgimtosios širdies ydos naujagimiams yra šios:
- skilvelių pertvaros defektas (30,5 proc.);
- prieširdžių pertvaros defektas (9,8 proc.);
- atvirasis arterinis (Botalo) latakas (9,7 proc.);
- plaučių arterijos angos susiaurėjimas (6,9 proc.);
- aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) (6,8 proc.);
- aortos angos susiaurėjimas (6,1 proc.);
- Falloto tetrada (5,8 proc.);
- stambiųjų kraujagyslių transpozicija (4,2 proc.);
- išlikęs arterinis kamienas (2,2 proc.);
- triburio vožtuvo neišsivystymas (1,3 proc.);
- kitos (16,5 proc.).
Kai kurios įgimtosios širdies ydos siejamos su chromosomų patologija arba vieno geno mutacija. Veiksniai, sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį širdies vystymuisi turi alkoholis. Paplitus alkoholizmui tarp moterų, padažnėjo ir naujagimių, sergančių embriofetaliniu alkoholio sindromu. Didesnė tikimybė diagnozuoti širdies ydą yra neišnešiotiems naujagimiams. Daugeliu atvejų širdies defektų priežastis nėra žinoma. Širdis susiformuoja tarp 6 ir 12 nėštumo savaičių (taigi anksčiau, nei moteris supranta, kad laukiasi). Yra ir daugiau veiksnių, kurie gali padidinti riziką, kad vaikas gims sirgdamas širdies yda: mamos sirgimas raudonuke, diabetu ar virusine infekcija, rūkymas, tam tikrų vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.
Dauguma įgimtųjų širdies ydų nėra paveldimos. Tiesa, tėvams, kurie turi vieną vaiką, sergantį širdies yda, yra šiek tiek didesnė (apie 3 proc.) rizika, kad kitą vaiką vargins panašios problemos. Yra keletas širdies ydų, kurios yra paveldimosios, tokios kaip Marfano sindromas ir hipertrofinė kardiomiopatija.
Hemodinaminė įgimtųjų širdies ydų klasifikacija
Nuo arterinio latako priklausomos ydos:
- Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) kairiojo skilvelio išstūmio trakte.
- Įgimtosios širdies ydos su kliūtimi (obstrukcija) dešiniojoje širdies pusėje.
- Paralelinė kraujotaka - stambiųjų kraujagyslių transpozicijos (SKT) yda.
Įgimtos širdies ydos, nepriklausomos nuo AAL.
Sudėtinės sudėtingos širdies ydos.
Diagnostika
- Anamnezė: nėščiosios infekcija, žalingi įpročiai, įgimtosios širdies ydos šeimoje, paveldimoji patologija, antenatalinė diagnostika (nustatyta vaisiaus raidos patologija, įgimtosios širdies ydos, kt.).
- Klinikiniai širdies ir kraujagyslių tyrimo metodai: naujagimio apžiūra (tachipnėja, generalizuota (centrinė) odos cianozė, blyškumas, marmuriškumas, pilkšvumas, periferinė edema), auskultacija (širdies tonų stiprumas, ritmiškumas, širdies ūžesiai), palpacija (hepatomegalija, a. femoralis ir kitų kraujagyslių pulso apčiuopa), arterinio kraujo spaudimo (AKS) visose galūnėse matavimas.
Šiais laikais įmanoma ištirti kūdikio širdį dar jam esant gimdoje, atliekant vaisiaus echokardiogramą. Tai speciali ultragarso skenavimo rūšis, kuri padeda nustatyti svarbius apsigimimus vaisiaus širdyje jau 14-18 nėštumo savaitę.
Postnatalinė diagnostika
- Elektrokardiografija
- Krūtinės rentgenoskopija
- Širdies kateterizacija
Klinikiniai įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL požymiai:
- Ūmios širdies perkrovos spaudimu klinika, jei yra kliūtis kairiojoje širdies pusėje.
- Klinikiniai mėlynųjų širdies ydų požymiai.
- Širdies perkrovimo tūriu simptomai.
- Klinikiniai neišnešiotų naujagimių AAL požymiai dažniausiai atsiranda 5-7 gyvenimo parą.
Kiti įgimtųjų širdies ydų ir neišnešiotų naujagimių AAL diagnostikos metodai:
Pulsoksimetrija (SpO2 stebėsena), hiperoksijos testas, tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma, kardioechoskopija, kompiuterinė tomografija naudojant kontrastinę medžiagą, širdies branduolių magnetinis rezonansas.
Įgimtųjų širdies ydų eigos vertinimas ir gydymo taktika
- Nereikšmingos šuntinės ydos (mažas ar vidutinio dydžio PPD, mažas ar vidutinis AAL, mažas SPD): klinikiniai požymiai dažniausiai nematomi, gydymas nereikalingas, naujagimio būklę turi stebėti neonatologas, šeimos gydytojas, pirmąjį gyvenimo mėnesį konsultuoja vaikų kardiologas neatidėliojant.
- Reikšmingos šuntinės ydos (didelis PPD, didelis AAL, vidutinio dydžio ar didelis SPD, AVK): dažniausiai išsivysto lėtinio stazinio širdies nepakankamumo požymiai, todėl skiriamas širdies nepakankamumo gydymas, stebimas naujagimio svorio augimas, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu. Būtina ir vaikų kardiochirurgo konsultacija.
- Nereikšmingos stenozinės ydos (lengva PAVS ar PAS, lengva AoVS ar AoS): klinikiniai požymiai dažniausiai nesunkėja, gydymas nereikalingas, būtina stebėti svorio augimą, vertinti stenozės sunkumo laipsnį, naujagimis perkeliamas į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą arba skubiai siunčiamas konsultuotis su vaikų kardiologu.
- Reikšmingos stenozinės ydos (vidutinio sunkumo PAVS, PAS, AoVS, AoS, Falloto tetrada): palaipsniui išsivysto hipokesimijos arba sisteminės kraujotakos nepakankamumo požymiai (cianozė arba blyškumas, dusulys), naujagimį būtina perkelti į tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį centrą bei siųsti konsultuotis su vaikų kardiochirurgu.
- Sunkios kritinės obstrukcinės ydos (sunki PAVS, PAS ar PAA, TVA, AoKo, aortos lanko nutrūkimas, KŠHS, VAPVD): greitai blogėja naujagimio būklė per pirmąsias paras po gimimo, neapčiuopiamas a. femoralis pulsas, didėja viso kūno cianozė - stabilizavus būklę, naujagimis būtinai skubiai perkeliamas į artimiausią širdies chirurgijos centrą.
Gydymas
Nuo AAL priklausomos įgimtosios širdies ydos:
- Prostaglandino E1 (PGE1) infuzija.
- Sisteminės ir plautinės kraujotakos subalansavimas, jei yra kritinė obstrukcija kairiojoje širdies pusėje: PGE1 infuzija ir adekvati ventiliacija, nepadidinant plautinės kraujotakos.
- Endotrachėjinė intubacija.
- Miokardo inotropijos gerinimas dopamino infuzija.
- Hipoglikemijos ir hipokalcemijos koregavimas.
- Naujagimio perkėlimas į specializuotą širdies chirurgijos centrą.
Vidutinio sunkumo ir sunkios stenozinės ydos (PAVS, PAS, FT, AoS): kartais skiriamas ilgalaikis gydymas beta adrenoblokatoriais (metoprololiu), siekiant sumažinti stenozės progresavimą iki numatomos operacijos.
Įgimtosios širdies ydos, pasireiškiančios dekompensuotu staziniu širdies nepakankamumu: prieškrūvį mažinant diuretikais, sumažėja dispnėja, dešinysis skilvelis ima silpti, vystosi širdies nepakankamumas.
Moterų patirtys ir klausimai
Straipsnyje taip pat apžvelgiamos moterų, susidūrusių su širdies vožtuvų problemomis nėštumo metu, patirtys ir klausimai. Dažnai moterys susiduria su informacijos trūkumu ir gydytojų atsakomybės vengimu, ypač dėl ligos įtakos gimdymui. Taip pat aptariami mitralinio vožtuvo prolapso, vožtuvų nesandarumo laipsnių ir galimų gydymo būdų klausimai.
Naujausi gydymo metodai
Pirmą kartą Lietuvoje Santaros klinikų medikai naujagimiams panaudojo pasaulyje žinomą procedūrą - plaučių arterijos kamieno stentavimą perkateteriniu būdu - kad atitolintų operacinį širdies ydos gydymą ir suteiktų galimybę kūdikiams augti bei stiprėti namuose.