Liepos 15 d. Lietuva minės 90-ąsias legendinio „Lituanicos“ skrydžio metines. Ši data neatsiejama nuo dviejų didvyrių - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno - vardų. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Mindaugas Kavaliauskas, dažnai per patį skrydžio didingumą ir reikšmę pamirštame pačius lakūnus, jų asmenybes, gyvenimus ir patirtis. Šiame straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į žmogiškąjį šių herojų aspektą, dekonstruoti juos į žmones su savitomis istorijomis ir skirtingais likimais.
Stasys Girėnas: Nuo Vytogalos Iki Transatlantinio Skrydžio
Stasys Girėnas gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogaloje, Žemaitijoje. Stanislovu pavadintas berniukas buvo šešioliktas vaikas Girskių šeimoje. Nors Girskių šeima turėjo apie 10 hektarų žemės, ji buvo nederlinga, apaugusi krūmais, todėl išgyventi buvo sunku. Šeima vertėsi augindama kelias karves ir porą arklių.
Muziejininkė L. Gudeliūnienė atkreipia dėmesį, kad skurdas Stasį užgrūdino. „Jis turėjo charakterį, nes, žinokit, vargas, skurdas charakterį užgrūdina. Šiaip galima atkreipti [dėmesį], kad ir Girėno žvilgsnis nuotraukose yra toks skvarbus, toks griežtas“, - teigia L. Gudeliūnienė.
Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius M. Kavaliauskas taip pat pabrėžia būsimojo lakūno išmintį ir atkaklumą. „Tas šešioliktas vaikiukas, kuris išaugo, nebuvo stiprios sveikatos. Gyvenime, kai jau tapo amerikoniuku, buvo, galima pasakyti, toks „street smart“ žmogus, kuris, neišėjęs didelių mokslų, susitvarkydavo su mechanikos, su įvairiais technologiniais, ekonominiais, bendravimo su žmonėmis iššūkiais ir vis ėjo į priekį“, - tvirtina M. Kavaliauskas.
Muziejininkė L. Gudeliūnienė priduria: „Jis negalėdavo suklysti, nes viską gyvenime savo rankomis susikrapštė“.
Taip pat skaitykite: Apie Dariaus ir Girėno gimimo datas
Viena iš ryškiausių Stasio savybių buvo meilė paukščiams. Kaip pasakoja muziejininkė L. Gudeliūnienė, S. Girėnas vaikystėje bėgiodavo basas, nes neturėjo kuo apsiauti. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kojos sutrūkinėdavo ir suskildavo. Motina plaudavo ir šveisdavo jas prieš sekmadienio mišių lankymą, tačiau berniukas verkdavo ir klausdavo: „Kodėl Dievulis mane taip nubaudė? Kodėl aš gimiau žmogumi, o ne paukščiu?“
Steponas Darius: Lyderis Nuo Pat Vaikystės
Tuo tarpu Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 9 d. Rubiškės kaime, kuris 1934 m., minint „Lituanicos“ skrydžio metines, buvo pervadintas į Dariaus kaimą.
M. Raštikis, dirbantis S. Dariaus gimtinėje-muziejuje, pasakoja apie jo energiją ir lyderystę nuo pat vaikystės. „Kai mama nusivesdavo Steponą į bažnyčią, turėdavo vargo su juo, nes jis nuo pat gimimo buvo labai gyvas, energingas, nenustygstantis vietoje. Mama turėdavo jį už sermėgos pasiėmusi laikyti, kad jis neištrūktų. Be kita ko, berniukas mėgdavo būti dėmesio centre, noriai bendraudavo su kitais vaikais. „Pasakojama, kad jis, būdamas vaikas, nors buvo jaunesnis už kitus kaimo vaikus, visados būdavo įvairių žaidimų iniciatorius, vedlys. Tokia jo lyderystės savybė jau buvo ryški nuo jaunumės, nuo mažumės“, - teigia M. Raštikis.
Vėliau dėmesys Steponą lydėjo visą gyvenimą. Lakūnas Lietuvoje buvo ne tik daugelio sporto šakų pradininkas, bet ir rekordininkas.
M. Raštikis pasakoja, kad S. Darius, būdamas paauglys, labai pavydėjo paukščiams, kad jie gali skraidyti, o žmogus - ne.
Taip pat skaitykite: Gimimo data: ką slepia Stepono Dariaus biografija?
Du Skirtingi Likimai, Viena Svajonė
Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius M. Kavaliauskas apibendrina: „1896 m., tais metais, kai gimė Darius, įvyko pirmosios naujųjų laikų olimpinės žaidynės. Užaugę visiškai skirtingomis sąlygomis - vienas skurdžiai, kitas pasiturinčiai, vienas ramesnis, kitas mėgdavęs būti dėmesio centre, - tokie buvo garsieji lakūnai Stasys Girėnas ir Steponas Darius“.
Nepaisant skirtingų charakterių ir gyvenimo sąlygų, abu lakūnus vienijo meilė aviacijai ir didelė svajonė - skrydis. Jų transatlantinis skrydis „Lituanica“ tapo ne tik technikos pasiekimu, bet ir tautos vienybės simboliu, įrodžiusiu, kad net ir sunkiausios sąlygos negali užgesinti žmogaus noro siekti savo svajonių.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams