Legendinis „Lituanicos“ skrydis - viso pasaulio lietuvius pažadinęs aviacijos įvykis. Kaip sako Lietuvos aviacijos muziejaus edukatorė Lina Gudeliūnienė, dažnam liežuvis nesiverčia šių pavardžių tarti po vieną - Darius ir Girėnas mūsų istorinėje atmintyje nebeišskiriami. Visgi svarbu suprasti, kas pilotavo mažą oranžinį lėktuvą transatlantine trasa. Straipsnyje nagrinėjamos painiavos, susijusios su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimimo datomis, atsižvelgiant į įvairius šaltinius ir istorines aplinkybes.
Stasio Girėno Gimimo Data
Šią pažintį pradedame S. Girėnu. Stasys Girskis gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogalos kaime.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Emigracija
Jis gimė gausioje šeimoje, buvo šešioliktas vaikas. Tačiau iš šešiolikos vaikų net dvylikai nebuvo lemta išgyventi. Vaikystė taip pat buvo sunki. Pats Girėnas yra pasakojęs, kad net valgyti neturėdavo, dirbamos žemės čia buvo mažai. Tėvo neteko būdamas dešimties, o mamos - penkiolikos metų. Po mamos netekties Girskis pradėjo susirašinėti su pussesere Agniete Giliene-Girskyte, jau gyvenusia Amerikoje, ir paprašė jos atsiųsti tais laikais vadinamąją šipkartę - bilietą laivu. Po pirmųjų mamos mirties metinių broliai pėsti iškeliavo Rygos link.
Mokslai ir Verslumas Amerikoje
L. Gudeliūnienė sako, kad S. Girskis buvo vienintelis šeimoje ragavęs mokslo. Pastebėję susižavėjimą technika ir lėktuvais, broliai jo išsilavinimu rūpinosi ir Amerikoje. Vyresnieji matė, kad jaunėlis žiūri tik į dangų. Girskis nuo mažumės turėjo svajonę skraidyti. Nors jo vaikystėje lėktuvų nebuvo, būsimas lakūnas žavėjosi paukščiais, norėjo užsiauginti sparnus. Atvykęs į Ameriką didžiąją laiko dalį praleisdavo stebėdamas lėktuvus aerodrome. Girskis savarankiškai išmoko anglų kalbą, daug skaitė. Išlaikęs egzaminus įstojo į technikos mokyklą. Tačiau suprato, kad po kelerių metų taps suaugusiu žmogumi ir nebenorės būti brolių išlaikytiniu, todėl perėjo mokytis eksternu, kad galėtų įsidarbinti. S. Girskis pasižymėjo ne tik potraukiu technikai ir lėktuvams, bet ir verslumu. Kapitalą kaupti pradėjo dirbdamas mažoje lietuviškoje spaustuvėje. Nors turėjo pastovų darbą, S. Girskis vis sugalvodavo būdų, kaip užsidirbti papildomai. Pirmas jo verslas buvo susijęs su nekilnojamuoju turtu. Motociklu važinėdavo po Čikagos priemiesčius ir ieškodavo gražiose vietose parduodamų namų. Viename laiške savo seseriai į Lietuvą rašė: „Nupirkau gražią, bet apleistą sodybą. Su broliais sutvarkėme, ir ją greitai nupirko. Po karo jis nusipirko automobilį ir savo pomėgį važinėti užmiesčio apylinkėmis pavertė taksi verslu. Iš pradžių laikraščiuose skelbdavo apie savo išvykas ir kviesdavo pakeleivius prisijungti. Girskis suvienijo apie 50 lietuvių ir prikalbino juos stoti į taksi bendrovę.
Tarnyba Kariuomenėje ir Lakūno Karjera
L. Gudeliūnienė pasakoja, kad arčiau lėktuvų S. Girėnas atsidūrė Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis įstojo į Amerikos kariuomenę, norėjo tarnauti Amerikos karo aviacijoje. Dėl to pakeitė pavardę - vietoj Stasio Girėno tapo Stanley Girch. Nors skraidyti negalėjo, atlikdamas savanorio kareivio pareigas turėjo galimybę būti arčiau savo svajonės. Kariškiai pastebėjo technikai gabų vaikiną, todėl leido jam mokytis. Jis įgijo lėktuvų mechaniko specialybę. Užrašų knygutėje yra išlikęs įrašas: „1917-1919 m. Kariuomenėje jis aptarnavo lėktuvus ir remontavo jų variklius. Nors skraidyti negalėjo, toje eskadrilėje buvo nerašyta taisyklė - kiekvieną suremontuotą lėktuvą išstumiant iš angaro į pirmąjį skrydį lakūnas paimdavo ir mechaniką. Po karo S. Girėnas pradėjo lankyti skraidymo mokyklą, ją baigė su pagyrimu ir netrukus laimėjo pirmuosius prizus. Tuo metu tai buvo vadinama figūriniu skraidymu - pati lėktuvo vartymo ore pradžia. Nuo 1929 m. S.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Lemtinga Pažintis su S. Dariumi ir Skrydis per Atlantą
Muziejininkė pasakoja, kad lemtinga S. Girėno ir S. Dariaus pažintis įvyko Čikagos aerodrome, kai S. Darius išreiškė norą išbandyti geriausią aerodromo lėktuvą. Lakūnai palydėjo Darių prie lėktuvo WACO-9. Jis pastebėjo, kad lėktuvo sparnai šiek tiek skirtingi, ir galvojo, kad yra apgaudinėjamas. Tai buvo Girėno nuosavas lėktuvas. Jis ir pasiūlė Dariui juo paskristi. 1927 m. S. Darius į Ameriką atvyko jau turėdamas tikslą į Lietuvą grįžti lėktuvu. 1932 m. jam kilo mintis į žygį per Atlantą pasikviesti ir S. Girėną. Girėnas puikiai pilotavo lėktuvus, išmanė mechaniką, mokėjo remontuoti, suprato prietaisus, buvo lakūnas akrobatas - puikus bendražygio pasirinkimas. Tačiau jis buvo labai atsargus. Vaikystėje ragavo bado ir skurdo - į tai grįžti nenorėjo, todėl iš karto nesutiko. Jis galvojo, planavo, apsvarstė visus variantus. Lakūnai lėktuvą nusipirko 1932 m. birželio 18 d., o liepos 11-ąją išleido atsišaukimą į lietuvių tautą, ragindami nubusti ir prisidėti prie jų skrydžio. Pasak L. Gudeliūnienės, pasiruošimas skrydžiui buvo ilgas ir sudėtingas procesas, užsitęsęs iki 1933 m. Lakūnų organizuojamose aviacijos šventėse buvo akcentuojama, kad tai daroma vardan mažos šalies, kad Lietuva būtų žinoma pasaulyje. Vyrai sukėlė visos tautos pakilimą ne tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje. Tai buvo didžiulis įvykis Lietuvos aviacijai, - neabejoja L.
Pavardės Keitimas ir Lėktuvo Pavadinimas
Edukatorė atkreipia dėmesį, kad S. Girskis pavardę keitė net kelis kartus. Iš Stanley Girch reikėjo virsti atgal Girskiu, kitaip niekas nebūtų supratęs, kad skrenda du lietuviai. Kai lakūnai atvyko į redakciją išleisti atsišaukimą, redaktorių pavadavo lietuviškų šaknų turintis žurnalistas Petras Jurgėla. Jam Girskio pavardė skambėjo vokiškai, todėl pasiūlė ją pakeisti. Tai buvo paprastas žodžių ir raidžių žaismas. Buvo ieškoma Girskio prasmių - gal nuo žodžio „giria“, „girinis“? Jurgėlai kilo mintis - Girėnas. Pervadinti reikėjo ir nusipirktą lėktuvą „Bellanca“. Lėktuvui reikėjo gero pavadinimo. „Lituanica“ reiškia lietuvybę, tautiškumą. Kadangi pasaulyje anglų kalbą supranta daugiausia žmonių, tai ir pavadinimas tam tiko. Lėktuvo bandymas, priežiūra, remontas, detalių paieška - tokie buvo S. Girėno uždaviniai ruošiantis transatlantiniam žygiui. S. Darius rūpinosi komunikacija, navigacija. Lietuvoje Darius tarnavo kaip karo žvalgas, todėl puikiai skraidė tamsiu paros metu. Girėną reikėjo to apmokyti, nes civiliams lakūnams naktimis skraidžioti netekdavo, - sako L.
Tragiškas Skrydis ir Legenda
Lakūnų tikslas buvo skristi maršrutu Niujorkas-Kaunas be nutūpimo. Pakilę iš Niujorko aerodromo skrido Niufaundlando salų link. Ten išmetė raštelį, kad kelionė sekasi puikiai. Raštelis buvo rastas. Tuo metu nebuvo ryšio priemonių. Lakūnai planavo kelyje užtrukti apie 40 valandų. Apskaičiavimas buvo gana tikslus - ore jie išsilaikė 37 valandas ir 11 minučių. L. Gudeliūnienė tvirtina, kad „Lituanica“ Europoje papuolė į audrą, tačiau katastrofos aplinkybių yra ir daugiau. Kuras buvo supiltas į aliumininius bakus. Aliuminiui reaguojant su kuru atsirado nuosėdų. Kai lėktuvą supurtė audra, prie bako sienelių prilipusios dalelės atitrūko ir susimaišė su kuru. Toks darinys keliavo ir į variklį. Katastrofos metu buvo rastas užsikimšęs karbiuratorius. Vienas liudininkas teigė matęs, kad virš medžių viršūnių skrendantis oranžinis lėktuvas kosėjo ir čiaudėjo. Lėktuvą pilotavo Girėnas. Darius greičiausiai su prožektoriumi švietė persisvėręs per lėktuvo langelį. L. Gudeliūnienė sako, kad tokia skrydžio baigtis iš karto tapo legenda visame pasaulyje. Žinia, kaip du vyrai dėl savo tautos paaukojo gyvybę, greitai apskriejo pasaulį. Mums Dariaus ir Girėno skrydis yra didžiulis pasididžiavimas. Tai nebuvo techninė pažanga ar tik sportinio rezultato siekimas, tai buvo meilės tėvynei išraiška.
Painiava Dėl Gimimo Datos
Painiava ir klaidos prasidėjo dar Stasio Girėno, tuomet Stanley Girch amerikoniškuose natūralizacijos, kariuomenės ir visokiuose kitokiuose dokumentuose, kuriuose nurodoma jo gimimo data - 1894 m. spalio 15 d. Klaidinga gimimo data, svyruojanti su kelių metų paklaida, nusitęsė ir iki Jono Balčiūno ar Nijolės Dariūtės - Maštarienės knygų laikų, ir kad ir kaip būtų liūdna ir apmaudu - kartais tęsiasi net ir šiandien. Tačiau, Upynos krikšto registracijos knygoje 1893 m. įraše Nr. 100 randame tokį įrašą: Tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt trečių metų spalio septintą dieną Upynos R.K. Filijos vietinis kunigas Vincentas Kaušas pakrikštijo visomis Sakramento apeigomis kūdikį vardu Stanislovas, gimusį š.m. spalio ketvirtą dieną Vytogalos kaime. Tėvai: Juozapas Girskis ir Marcijona Martinkaitė, gyvenantys teisėtoje moterystėje, prisirašę prie Kaltinėnų valsčiaus. Tad nėra nei mažiausios diskusijos, kad Stasio Girėno gimimo data gali būti kitokia nei 1893 m. spalio 4 d. Tiesa, ši data užrašyta pagal Julijaus kalendorių (senuoju stiliumi), o pagal Grigaliaus kalendorių (naujuoju stiliumi) tektų pridėti 12 dienų. Nebus didelė klaida jei gimimo data bus nurodyta 1893 m.
Stepono Dariaus Gimimo Data
Steponas Darius (tikrasis vardas Steponas Jucevičius-Darašius; 1896 m. sausio 8 d. Rubiškėje, dab. Dariaus kaimas, Klaipėdos raj. - 1933 m. liepos 17 d. ties Kuhdamm, Vokietija, dab. Pszczelnik, Lenkija) - transatlantinis ir karo lakūnas, aviacijos kapitonas, sportininkas ir visuomenininkas.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Ankstyvasis Gyvenimas ir Emigracija
Steponas Jucevičius gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškės vienkiemyje Žemaitijoje, Jono Jucevičiaus ir Augustinos Jucevičenės šeimoje. Kitą dieną jis buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje. 1905 m., kai Stepui sukako aštuoneri, mirė jo tėvas, o kitais metais jo motina ištekėjo už naujojo šeimos globėjo Kazio Degučio. Sunkiai gyvenusi šeima sumanė išvykti į „aukso kraštą“. 1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, motina, patėvis ir seserys Konstancija bei Aurelija atvyko į JAV. Pirmiausia naujieji emigrantai apsigyveno Niuvarke, bet čia Jucevičiai-Degučiai gyveno neilgai - nė metams nepraėjus jie persikėlė į Elizabeto miestą, kur Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Po trijų metų Juciai vėl keičia gyvenamąją vietą ir apsigyvena Čikagoje. Čikagoje Steponas baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, čia ir pradeda sportuoti. 1916 m. jis baigia Harisono vidurinę technikos mokyklą. 1916 m. Steponas pasirinko studijuoti technikos mokslus koledže. Stepas pamėgo techniką, jis norėjo tapti aviatoriumi. Jau paauglystėje jis matė kaip broliai Raitai bando savo lėktuvą, nuo tos dienos jis susižavėjo aviacija. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius.
Dalyvavimas Pirmajame Pasauliniame Kare
1917 m. balandžio 6 d. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė karą Vokietijai. Stoti į kariuomenę pasiryžo ir Stepas Darius. Tai jis ir padaro 1917 m. balandžio 12 d. Kaip rašė pats Darius, jis ruošėsi stoti į karo aviaciją. Nuo balandžio 16 iki rugsėjo 1 d. pulke vyko įvairūs apmokymai ir rugpjūčio mėnesį Darius skiriamas pulko štabo telefonistu. Rugsėjo 1 d. Stepas atsisveikina su šeima ir išvyksta į Niujorką. Niujorke jis vėl dirbo telefonistu, mokėsi braižybos. Spalio 18 d. Dariaus pulkas laivu „Prezidentas Linkolnas“ išplaukia į Europą. Lapkričio 3 d. „Prezidentas Linkolnas“ atplaukia į Prancūziją, pulkas išžygiuoja į Sen-Nazarą. 1918m. sausio 9 d. telefonistas Darius paskiriamas telefonų centrinės trečiuoju telefonininku. Nuo vasario 4 d. iki 16 d. Darius tiesdavo telefono laidus ir šaudė šaudykloje. Vasario mėnesio pabaigoje Dariaus kuopa išvyksta į frontą. Kovo mėnesį Steponas Darius daugiausiai laiko praleido telefonų centrinėje. Balandžio 1-10 dienomis Darius tiesė telefono linijas, vėliau vėl dirba centrinėje. Liepos mėnesį Dariaus pulkas išvyksta iš Šampanės fronto. Rugpjūčio 1 d. taisant telefono linijas jis yra sužeidžiamas vokiečių patrankos skeveldrų. Kitą dieną Dariui padaroma operacija ir 16 d. jis išsiunčiamas į Nanto ligoninę. Lygiai po mėnesio Darius vėl grįžta į frontą. Lapkričio 11 d. paskelbiamos paliaubos. Divizija žygiavo į Belgiją, Liuksemburgą ir gruodžio 3 d. įžengė į Vokietiją. Gruodžio - kovo mėnesiais Darius taisė telefono linijas, užsiminėjo sportu. Balandžio 6 d. traukiniu išvyksta į Remageną, o jau 18 d. išplaukia į Ameriką. Gegužės 10 d. Darius paleidžiamas į atsarga ir gegužės 19 d. jam suteikiamas grandinio laipsnis.
Grįžimas į Lietuvą ir Karinė Karjera
1920 m. liepos 27 d. S. Darius grįžo į Lietuvą, tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą, po kurios buvo paskirtas į aviaciją. Tarnaudamas aviacijoje S. Darius nepamiršo savo didžiausios aistros - sporto. Vos tik grįžęs į Lietuvą, S Darius tapo vienu iš Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos kūrėjų, vėliau ir pirmininku. 1921 m. gegužės 8 d. Baigęs karo mokyklą Darius paskiriamas į artileriją, bet jau birželio 19 d. jis įrašomas į karo aviacijos mokinių sąrašus. 1922 m. spalio 12 d. lėktuvu Albatros B. II leit. S.Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė Albatros B.II , C.I , C.III. Birželio 13 d. S.Darius įvaldo ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą LVG. C.V. Už dešimties dienų jis skiriamas į vyr.leit A. Štašaičio vadovaujama 3-čiają žvalgybinę eskadrilę. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. suteikiamas vyresniojo leitenanto laipsnis. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnui Stepui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.
Dariaus tarnyba Lietuvos karo aviacijoje (1922-1927):
- Mokomoji eskadrilė - nuo 1922 sausio 7 d. iki 1923 birželio 22 d.
- Trečioji eskadrilė - nuo 1923 birželio 23d. iki 1925 rugpjūčio 16 d.
- Pirmoji eskadrilė - nuo 1925 rugpjūčio 17 iki 1925 lapkričio 24 d.
- Ketvirtoji eskadrilė - nuo 1925 lapkričio…
Klaipėdos Krašto Vadavimas
1923 m. sausio 9 d. prasideda sukilimas. Daugelis lietuvių jaunuolių žvalgė prancūzų veiksmus ir juos pranešinėdavo sukilėliams. S.Darius ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padejėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatatūrą. Sudaryta krašto valdžia vadovaujama E.Simonaičio. Sausio 19 d. Darius skiriamas į mažosios Lietuvos savanorių armijos sukilėlių štabą. Sausio 24 d. Darius skiriamas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Sportinė Veikla
Jau Amerikoje Darius buvo didelis sporto mėgėjas. Mėgdavo žaisti futbolą, beisbolą, krepšinį. Užsiiminėdavo boksu, bėgimu. Todėl neveltui S. Darius yra vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų. 1922-1926 vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. Populiarino Lietuvoje naujas sporto šakas: knygos Beisbolo žaidimas (1924), Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams (1926). Parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo statybai (Kaune 1925-1926). Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. 1921 m. pirmajame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ietį numetė 34,40 m. ir užėmė 2-ąją vietą. Dvi dienas trukusiose varžybose, 39 dalyviai (tik vyrai) iš įvairių Europos šalių rungėsi mesdami ietį, diską, bėgdami, stumdami rutulį ar šokdami į tolį. S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų.
Nesutarimai Su Gen. J. Kraucevičiumi
Karo aviacijos viršininkas generolas leitenantas J.Kraucevičius nemėgo Dariaus už jo demokratines pažiūras ir iniciatyvą. 1925 m. rugsėjo 2 d. Darius buvo apkaltintas tuo, kad pasiprašęs dviem dienom atostogų, išvyko į Latviją ir niekieno nekviečiamas apsilankė latvių jūrų aviacijoje. Darius paaiškina savo apsilankymo tikslus (jis ten lankėsi kaip sportininkas). Generolas Kraucevičius kaltina Darių „parašė formoje netinkamoje raportui, daleisdamas samprotavimus ir dviprasmiškumus“, už šį nusižengimą aviacijos viršininkas skiria Dariui 5 paras daboklės.
Išvykimas į JAV ir Skrydis Per Atlantą
1927 m. gegužės 4 d. pačiam prašant paleidžiamas vieneriems metams atostogų, išvyko į JAV. Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių - Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). 1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. 1933 m. liepos 15 d. su S. Girėnu pakilo Lituanicos lėktuvu iš Niujorko, perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių 1933 m. liepos 17 d. 0 h 36 min patyrė avariją. Lėktuvas nukrito, lakūnai žuvo. 1933 m. liepos 17 d. visą Lietuvą sukrėtė žinia apie paslaptingą Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį.
Atminimo Įamžinimas
Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo Karo muziejuje.
Painiavos Dėl Gimimo Datos
Literatūroje nurodoma: Darius gimė 1896 m. kaip brangią relikviją, jo paties ranka įrašyta 1897 m. sausio 9 d. pažymoje apie karinę tarnybą Amerikos kariuomenėje. 1996-ieji buvo Stepono Dariaus 100-ojo gimimo jubiliejaus metai. Tačiau iki pat 1996-ųjų pradžios vieno lietuvių tautos didvyrio biografijoje būta painiavos. Tiesa, ta painiava išplaukė iš paties S.Dariaus bei jo artimųjų. 1935-aisiais metais Čikagoje išleistoje Petro Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“, visose tarybinių metų lietuviškose enciklopedijose nurodoma, kad Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Tačiau Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kur surinktos pagrindinės relikvijos apie „Lituanikos“ skrydį ir tragišką lakūnų žūtį, saugojamas S.Dariui JAV išduotas pasas. Jo gimimo grafoje nurodyta 1887 m. sausio 9-oji. Tą tvirtina ir įrašas dienoraštyje padarytas paties lakūno ranka. Tuo tikėjo ir kaip brangiausią relikviją tėvo dienoraštį išsaugojusi, jį perrašiusi ir išblukusį tekstą iššifravusi S.Dariaus duktė Nijolė Dariūtė-Maštarienė. Muziejaus darbuotojai didvyrio 100-ąjį jubiliejų ir rengėsi paminėti 1997-aisiais, tačiau jubiliejaus paminėjimo visuomeninė iniciatyvinė grupė tęsė darbą, sudarė įvairių renginių planą, o šios monografijos autorių įgaliojo kreiptis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą. Čia, Žemaičių vyskupijos dvasinės konsistorijos archyviniame fonde Nr.669, ir pavyko aptikti 1896 m. sausio 10 d. įrašą rusų kalba, kad tą dieną „Judrėnų Romos katalikų bažnyčios kunigas Juozas Dobkevičius pakrikštijo Jono ir Augustinos (iki santuokos Vaišvilaitės) JUCEVIČIŲ sūnų vardu Steponas, gimusį 1896 m. sausio 8 d. Rubiškių kaime“. Pagal naująjį stilių tiksli S.Dariaus gimimo data yra 1896 m. sausio 21 d.