Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Pagalbinis apvaisinimas - tai pagalba šeimoms, kurios negali susilaukti vaikų. Po šių procedūrų poros, susilaukusios vaikų, tai prilygina tikram stebuklui, ypač, jeigu vaikelis gimsta po gausybės bandymų ir skaudžių nusivylimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pagalbinis apvaisinimas, kokie jo etapai, sėkmės veiksniai, emociniai iššūkiai ir kiti svarbūs aspektai.
Kas yra dirbtinis apvaisinimas?
In Vitro Fertilizacija, dar žinoma, kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne pacientės organizme. Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia rekomenduojami kiti metodai. Gydymas priklauso nuo to, kokia nevaisingumo priežastis.
Pagalbinio apvaisinimo etapai
Prieš atliekant Pagalbinio apvaisinimo procedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymu 2016 m. gruodžio 20 d. Nr. Pagalbinio apvaisinimo etapai:
- Kiaušidžių stimuliacija: Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
- Folikulų punkcija.
Embriologijos laboratorijos vaidmuo
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą. Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Oro kokybės svarba pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje
Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti savijautą nėštumo metu
Sėkmės veiksniai
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t. Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. “Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
Emociniai iššūkiai
Sėkmingai pasibaigęs pagalbinis apvaisinimas ne tik išgelbsti poras nuo nevaisingumo, tačiau turi įtakos ir santuokai. Nors kūdikio planavimas paprastai sukelia teigiamus jausmus, poroms, kurios niekaip negali susilaukti vaikų, tai tampa tikru iššūkiu: mylėjimas konkrečiai nustatytu laiku, nuolatinis temperatūros tikrinimas bandant pagauti vaisingas dienas, laukimas ir tikėjimasis, kad jau šį kartą pavyks ir mažylis „užkibs” išties vargina. Tai patyrusios poros pasakoja, kad galiausiai mylėjimas tik vardan tikslo pradeda erzinti ir to darymas priverstinai tarsi sumenkina pačią meilę. Kai bandymai užtrunka per ilgai ir medikai nustato, kad pagalbinis apvaisinimas padėti negali, dalis porų ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui, kurio metu apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje arba į moters lyties organus sušvirkščiama partnerio sperma. Jeigu nuspręsite pranešti artimiesiems apie vaikelio sunkų atėjimą į jūsų šeimą ir medicininę pagalbą pastojant - būkite pasiruošę atsakyti į pateiktus artimųjų klausimus. Iš pradžių jų reakcija gali būti visokia, tačiau būkite kantrūs. Žmonėms labai dažnai trūksta informacijos apie tam tikrus dalykus, o ypač tuos, su kuriais jie nėra susidūrę, todėl galite sulaukti negatyvios reakcijos, ir tokia ji gali būti būtent dėl klaidingo įsivaizdavimo. Ar papasakoti ateityje vaikui apie tai, kokiais būdais medikai padėjo jam gimti, priklauso nuo tėvų požiūrio ir pačios pasakojimo priežasties. Mano rekomendacija būtų apie tai kalbėtis jau visiems suaugus, kai nežinomybės, interpretacijos ar dvejonės nebeturi tokios stiprios įtakos žmogaus savęs suvokimui. Bet kokiu atveju žinia, kad dėl naujos gyvybės buvo dėtos ypatingos pastangos, ir supratimas, kaip ji buvo saugoma, kiek žmonių prie to prisidėjo - priverčia susimąstyti.
Moters patirtis
Moteris prisipažino, kad šie du nesėkmingi bandymai labiausiai paveikė jos emocinę būseną. Mat nuo pat pagalbinio apvaisinimo procedūros pradžios jautiesi praktiškai taip, tarsi jau lauktumeisi. Ypač didelė viltis aplanko pirmą kartą: kai į gimdą perkeliami embrionai, atrodo, kad jau nešiotum po širdimi kūdikį. Psichologinis pasirengimas - vienas svarbiausių sėkmės komponentų.
Psichologės komentaras
Pagalbinis apvaisinimas - tai pagalba šeimoms, kurios negali susilaukti vaikų. Po šių procedūrų poros, susilaukusios vaikų, tai prilygina tikram stebuklui, ypač, jeigu vaikelis gimsta po gausybės bandymų ir skaudžių nusivylimų. Sėkmingai pasibaigęs pagalbinis apvaisinimas ne tik išgelbsti poras nuo nevaisingumo, tačiau turi įtakos ir santuokai. Poros, pavargusios nuo nuolatinių bandymų, labai dažnai pradeda dėl to pyktis, nebesutarti ir kaltinti vienas kitą dėl taip susiklosčiusios situacijos, todėl viltis susilaukti kūdikio kartu tampa viltimi vėl patirti šeimyninę laimę. Nors kūdikio planavimas paprastai sukelia teigiamus jausmus, poroms, kurios niekaip negali susilaukti vaikų, tai tampa tikru iššūkiu: mylėjimas konkrečiai nustatytu laiku, nuolatinis temperatūros tikrinimas bandant pagauti vaisingas dienas, laukimas ir tikėjimasis, kad jau šį kartą pavyks ir mažylis „užkibs” išties vargina. Tai patyrusios poros pasakoja, kad galiausiai mylėjimas tik vardan tikslo pradeda erzinti ir to darymas priverstinai tarsi sumenkina pačią meilę. Kai bandymai užtrunka per ilgai ir medikai nustato, kad pagalbinis apvaisinimas padėti negali, dalis porų ryžtasi pagalbiniam apvaisinimui, kurio metu apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje arba į moters lyties organus sušvirkščiama partnerio sperma. Jeigu procedūra būna sėkminga, porą aplankęs begalinis džiaugsmas dažnai po kurio laiko pereina į apmąstymo stadiją - kaip reikės ir ar reikės apie tai pranešti artimiesiems, draugams ir ar reikės papasakoti pačiam vaikui? Jeigu nuspręsite pranešti artimiesiems apie vaikelio sunkų atėjimą į jūsų šeimą ir medicininę pagalbą pastojant - būkite pasiruošę atsakyti į pateiktus artimųjų klausimus. Iš pradžių jų reakcija gali būti visokia, tačiau būkite kantrūs. Žmonėms labai dažnai trūksta informacijos apie tam tikrus dalykus, o ypač tuos, su kuriais jie nėra susidūrę, todėl galite sulaukti negatyvios reakcijos, ir tokia ji gali būti būtent dėl klaidingo įsivaizdavimo. Tiek anksčiau buvusi vartojama „dirbtinio“ apvaisinimo sąvoka, tiek pats procesas daug kam skamba mįslingai, todėl tai patyrę žmonės gali aiškiai ir suprantamai papasakoti, paaiškinti, kodėl pasirinko šį gydymo būdą kaip vienintelę būtinybę, o ne kaip vieną iš galimybių. Ar papasakoti ateityje vaikui apie tai, kokiais būdais medikai padėjo jam gimti, priklauso nuo tėvų požiūrio ir pačios pasakojimo priežasties. Tai neturėtų būti istorija paaugliui apie „nueitus kryžiaus kelius“ dėl jo atsiradimo ir apie dabartinį jo nedėkingumą. Mano rekomendacija būtų apie tai kalbėtis jau visiems suaugus, kai nežinomybės, interpretacijos ar dvejonės nebeturi tokios stiprios įtakos žmogaus savęs suvokimui. Bet kokiu atveju žinia, kad dėl naujos gyvybės buvo dėtos ypatingos pastangos, ir supratimas, kaip ji buvo saugoma, kiek žmonių prie to prisidėjo - priverčia susimąstyti.
Pagalbinio apvaisinimo rizika ir komplikacijos
Pagalbinis apvaisinimas neatliekamas jei moteriai nustatyta gimdos defektų, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisiaus ar ji neturi gimdos. Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinio procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Tačiau nesekmės atveju gali neigiamai veikti psichologinę būseną. Nevaisingumas yra didžiulis išbandymas šeimai. Žmonės negalėdami sulaukti vaikų išgyvena stresą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nevaisingos poros dažniau serga depresija lyginant su kitomis šeimomis.
Taip pat skaitykite: Nėštumo patarimai
Statistika ir tikimybės
Iš 100 sveikų porų pastoti per pirmą mėnesį pavyksta tik 15. Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Pasak jos, nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Natūraliai nutrūksta iki 75 proc. visų nėštumų, tačiau moteris nejaučia persileidimų, nes daugelis jų įvyksta pačioje nėštumo pradžioje, kol moteris nežino pastojusi.
Patarimai moterims, svarstančioms apie pagalbinį apvaisinimą
- Pagalbinis apvaisinimas dažniausiai nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia rekomenduojami kiti metodai. Gydymas priklauso nuo to, kokia nevaisingumo priežastis.
- Prieš pradėdami IVF apgalvokite kelių ateinančių mėnesių planus. Apribokite veiklas ir įsipareigojimus, kurie padidina jūsų emocinį krūvį.
- Šiuo įtemptu laikotarpiu itin svarbu rasti tinkamiausią būdą pasirūpinti savo fizine ir dvasine sveikata.
- Atsipalaidavimo treniruotės - tai įvairios metodikos, skirtos raumenų įtampai sumažinti, protui nuraminti ir įkyrioms mintims atsikratyti.
- Nevenkite išsipasakoti ir kitiems žmonėms: nesukraukite visko ant partnerio pečių.
- Daugelis IVF procedūrai pasiryžusių porų yra įkopusios į ketvirtąjį dešimtmetį, todėl joms svarbu sveikai maitintis, daugiau judėti ir kt.
Taip pat skaitykite: Kas yra pogimdyvinė depresija?
tags: #savijauta #po #dirbtinio #apvaisinimo