Nėštumas - tai ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir rūpesčių. Šiuo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl gera savijauta yra itin svarbi tiek būsimai mamai, tiek kūdikiui. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius patarimus, kaip užtikrinti gerą savijautą nėštumo metu, pradedant nuo mitybos ir fizinio aktyvumo, baigiant emocine sveikata ir miego kokybe.
Nėštumas - naujas etapas gyvenime
Žinia apie nėštumą sukelia įvairiausių jausmų. Dažnai susipina begalinis džiaugsmas dėl užsimezgusios naujos gyvybės kartu su nerimu ir rūpesčiu, kaip elgtis, kad būsimam vaikeliui nieko netrūktų, ir kaip jį pasitikti. Natūralu, kad nežinodamos, kas laukia, moterys šiek tiek jaudinasi, tačiau nori, kad šis laikotarpis būtų kuo sklandesnis ir ramesnis.
Nėštumas be abejonės yra didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai.
Sveikata ir priežiūra nėštumo metu
Visą nėštumo periodą moters gyvenimas turėtų būti lyg po padidinamuoju stiklu. Būsima mama privalo atidžiau rūpintis savimi: laiku ir tinkamai maitintis, reguliariai judėti, atsisakyti įpročių, kurie galėtų pakenkti vaisiui.
Vizitas pas gydytoją
Šeimoms, planuojančioms susilaukti kūdikio, patartina dar prieš nėštumą pasitikrinti sveikatą. Tačiau jei to nepadarėte, apsilankykite pas savo gydytoją vos tik sužinoję, kad laukiatės. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.
Taip pat skaitykite: Kiaušinių pasirinkimo gidas
Gydytojai paskirs tyrimus, pagal kuriuos įvertins galimas rizikas kūdikio sveikatai. Taip pat patikrins, ar būsimos mamos organizmui netrūksta būtinų medžiagų, reikalingų užtikrinti ne tik jos sveikatai nėštumo metu, bet ir visaverčiam kūdikio vystymuisi. Taip pat rekomenduojama atlikti vaisiaus tyrimą dėl rizikos sirgti genetinėmis ligomis. Tokie tyrimai gali sumažinti nerimą ir leisti mėgautis vaikelio laukimu. Jeigu nustatoma padidėjusi rizika, atliekami diagnostiniai tyrimai.
Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Patartina atsisakyti didelių porcijų, geriau valgyti 5-6 kartus, bet po nedaug. Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti greito ir kepto maisto, neapdorotų mėsos ir jūros produktų, gaminių iš nepasterizuoto pieno.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Taip pat skaitykite: Pasiruošimas motinystei
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Vitaminai ir maisto papildai
Būsimai mamytei ir jos vaikeliui reikalingi kone visi vitaminai, mineralai ir mikroelementai: kalcis, magnis, cinkas, geležis, vitaminai A, B, C, D, E. Juos galima įsisavinti su maistu, tačiau vartojant nepakankamai vitaminais praturtintų maisto produktų gali kilti sutrikimų. Jei nėra galimybės kasdien paragauti skirtingų patiekalų, siūlyčiau išbandyti maisto papildus. Lietuvoje yra daugybė subalansuotų maisto papildų nėščiosioms, todėl mamytės tikrai turi iš ko rinktis. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Fizinis aktyvumas
Tam, kad neišsivystytų kraujagyslių problemos, neskaudėtų stuburo ir visą nėštumą lydėtų gera savijauta sportuoti būtina. Specialistai rekomenduoja pasirinkti populiarias sporto rūšis nėščiosioms: mankštas vandenyje, „nėštukėms“ pritaikytą jogą arba lengvus pratimus sporto salėje, dažniausiai su kamuoliais. Dar vienas geras būdas sportuoti nėštumo metu - vaikščioti gryname ore. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nereikalaukite iš savęs daugiau, nei įstengiate, juk neketinate dalyvauti sporto varžybose. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Taip pat skaitykite: Geriausios dovanų idėjos keturmečiams
Vaistai nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Buvimas saulėje ir perkaitimas
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę.
Miego kokybė
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Emocinė savijauta nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pirmąjį nėštumo trimestrą savijauta gali pablogėti dėl itin stiprių emocijų, susijusių su žinia apie kūdikio gimimą ir būtinybe keisti savo gyvenimą. Dažnai nerimaujame dėl viso nėštumo ir kūdikio sveikatos bei saugumo. Po 12 nėštumo savaitės sustiprėja organizme vykstantys pokyčiai. Taip pat atsiranda matomi nėštumo požymiai: patinimas, celiulitas, strijos ir kitos odos problemos, kurios gali neigiamai paveikti jūsų kūno suvokimą ir, žinoma, savijautą bei nuotaiką. Kartais antrajame trimestre atsiranda lėtinis nuovargis, mažėja būsimos mamos produktyvumas. Paskutinis trimestras yra gimdymo laukimo laikotarpis. Per šį laiką sukomplektuojame naujagimio lovelę ir paruošiame jam kambarį. Nors dažniausiai tai malonios pareigos, jas dažnai lydi stresas ir didelės emocijos. Stresas, nerimas ir neužtikrintumas dėl gimdymo ir buvimo ligoninėje gali turėti neigiamos įtakos nėščios moters savijautai.
Kaip kovoti su bloga savijauta nėštumo metu?
Bloga savijauta nereiškia, kad nieko negalime padaryti. Yra daug būdų, kaip atkurti gerą nuotaiką šiuo periodu.
- Rūpinkitės fizine sveikata. Fiziniai pratimai ir judėjimas prisotina organizmą deguonimi ir skatina endorfinų - laimės hormonų, kurie teigiamai veikia nuotaiką, gamybą. Jei nėra gydytojo medicininių kontraindikacijų, stenkitės kasdien rasti tam laiko.
- Sveikai maitinkitės. Sveika mityba turi labai didelę įtaką vaiko ir būsimos mamos sveikatai. Verta rinktis neperdirbtus, įvairius produktus. Nepaisant to, kartais leiskite sau ką nors mažiau sveiko.
- Raskite laiko pomėgiams ir poilsiui. Šiuo ypatingu laikotarpiu neturėtumėte atsisakyti savo malonumo ir poilsio. Kol laukiatės, laiko veikiausiai turite kiek daugiau, tačiau greitai tai pasikeis. Akivaizdu, kad naujam šeimos nariui prireiks daug dėmesio, meilės ir rūpesčio. Dar nėštumo laikotarpiu išmokite sąmoningai skirti laiko sau. Tai gali būti valanda su knyga ir arbatos puodeliu, pasivaikščiojimas parke ar karšta vonia klausantis malonios muzikos. Taip pat prisiminkite ir savo mylimus pomėgius.
- Prašykite pagalbos. Pasitaiko situacijų, kuriose sunku susitvarkyti patiems, todėl nedvejodami kreipkitės pagalbos į artimuosius, o kai to nepakanka, pasinaudokite psichologų konsultacijomis.
- Vartokite vitaminus ir papildus. Neturėtumėte to pamiršti nėštumo metu.
Emocinė parama ir bendravimas
Susidūrusios su dideliais pokyčiais, dauguma moterų gali pasijausti vienišos. Kartais gali atrodyti, kad jūsų niekas nesupranta ir tam tikrais atvejais tai gali būti tiesa. Bendraukite su moterimis, kurios šiuo metu taip pat laukiasi, dalykitės savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Žinojimas, kad yra ir kitų, išgyvenančių panašius jausmus, suteiks pasitikėjimo.
Dienoraščio rašymas
Besilaukdama pradėkite rašyti dienoraštį - fiksuokite dienos įvykius, savijautą, emocijas, mintis. Dienoraštis vėliau ne tik leidžia prisiminti ankstesnius įvykius, bet pats rašymo procesas yra puikus būdas geriau suprasti savo būseną, emocijas šiuo didelių pokyčių laikotarpiu. Kai jaučiate nerimą, stresą arba, atvirkščiai, didelį džiaugsmą, dėkingumą, rašykite apie tai.
Pokyčių priėmimas
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Pagalba po gimdymo
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje.
Nėštumo trimestrai ir savijauta
Nėštumas trunka apie 40 savaičių ir yra suskirstytas į tris trimestrus, kurių kiekvienas pasižymi tam tikrais pokyčiais ir iššūkiais.
Pirmasis trimestras (1-13 savaitės)
Šiuo laikotarpiu vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali sukelti rytinį pykinimą, nuovargį, krūtų jautrumą ir dažną šlapinimąsi. Taip pat galimi nuotaikos pokyčiai. Svarbu pabrėžti, kad rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
Šiame etape svarbu:
- Vartoti folio rūgštį.
- Valgyti dažnai ir mažomis porcijomis, kad sumažintumėte pykinimą.
- Ilsėtis ir miegoti pakankamai.
- Vengti streso ir įtemptos veiklos.
Antrasis trimestras (14-27 savaitės)
Daugeliui moterų šis trimestras yra pats maloniausias. Pykinimas dažniausiai praeina, atsiranda daugiau energijos. Pradedami jausti kūdikio judesiai. Tačiau galimas mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta; nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga. Kūno pokyčiai.
Šiame etape svarbu:
- Valgyti subalansuotą maistą.
- Reguliariai mankštintis.
- Mėgautis nėštumu ir ruoštis kūdikio atėjimui.
Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)
Šiuo laikotarpiu gali atsirasti nugaros skausmai, dusulys, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kojų tinimas ir miego sutrikimai. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šiame etape svarbu:
- Daug ilsėtis.
- Praktikuoti atsipalaidavimo technikas.
- Ruoštis gimdymui.
- Pasiruošti kūdikio atėjimui į namus.
Dažni klausimai ir mitai apie nėštumą
Nėštumas apipintas įvairiais mitais ir klaidingomis nuostatomis. Aptarkime keletą dažniausiai pasitaikančių klausimų ir mitų:
- Ar galima sportuoti nėštumo metu? Taip, saikingas fizinis aktyvumas yra naudingas nėštumo metu.
- Ar reikia valgyti už du? Ne, svarbu valgyti subalansuotą maistą, bet nepersivalgyti.
- Ar galima gerti kavą nėštumo metu? Saikingas kofeino vartojimas (iki 200 mg per dieną) yra laikomas saugiu.
- Ar galima keliauti nėštumo metu? Taip, jei nėra jokių nėštumo komplikacijų, kelionės yra saugios, ypač antrame trimestre.