Viktorija Jakučinskaitė - žinoma Lietuvos dizainerė, mados namų „Tiulio fėja“ įkūrėja ir pastaruoju metu - tapytoja. Jos kūrybinis kelias, prasidėjęs nuo vaikystės svajonės tapti dailininke, vingiavo per madą ir galiausiai sugrįžo prie tapybos, atnešdamas jai laisvę ir džiaugsmą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Aistra Menui
Viktorija nuo vaikystės svajojo tapti dailininke. Mėgstamiausi jos žaislai buvo spalvoti pieštukai. Ji mėgdavo sirgti, nes tada nereikėdavo eiti į mokyklą ir galėdavau piešti visą dieną. Vilniaus dailės akademijoje ji baigė du kursus, vėliau nutarė pasukti į madą, tačiau aistra tapybai niekur nedingo.
Mokslai ir Iššūkiai
Jeigu nori tapyti, būti dailininku, visi žino, ką reikėtų daryti, todėl aš lankiau dailės mokyklą, mokiausi Vilniaus dailės akademijoje. Siekiau savo tikslų, stengiausi būti geriausia tarp mokinių. Bet kuo daugiau mokiausi, tuo toliau buvau nuo savo tikslo, nes visi tie mokytojai nemokė manęs tapyti. Jie tik išmokė bijoti ką nors padaryti ne taip, abejoti, ar darau teisingai. Ir aš išmokau imituoti tapybą. Daryti tai, ko jie norėjo. O po peržiūrų visus savo darbus išmesdavau į šiukšlių dėžę, nes išeidavo šūdas, nes jie neleisdavo mums būti savimi. Jie mūsų negirdėjo, bet esi jaunas, tiki mokytojais, jie yra autoritetai, jie tave vertina. Viskas baigėsi tuo, kad visiems laikams įgijau tą baimę. Baimę tapyti ir baimę skleistis.
Sugrįžimas Prie Tapybos
Kai baigiau Vilniaus dailės akademiją ir pagimdžiau pirmąją dukrą, noras kurti vėl atsirado. Nutapiau 5-6 paveikslus sau ir tik dėl savęs, be mokytojų ir užduočių. Ir nunešiau juos į meno galeriją, bet man pasakė: „Kodėl tapote žmones, juk klientai nenori pirkti kitų žmonių portretų? Tapykite peizažus ir natiurmortus.“ Tada sustojau, nebetapiau iki tol, kol suaugau ir supratau savo vertybes, kol supratau, kad tai buvo tik mokytojų taisyklės. Suvokiau, kad mene viskas galima ir yra kur kas daugiau laisvės, kad ribų nėra, nes jos tik mūsų galvose. Anksčiau nuolat kamavo mintys, ką apie mane pamanys, ar aš kuriu tikrą meną? Dabar man nusispjauti! Pirmą geriausią Picasso darbą publika apspjaudė ir išsityčiojo kritikai. O paskui jis diktavo, kas yra menas, o ne jie.
Kūrybinis Kelias ir „Tiulio Fėja“
Dizainerė, prekės ženklo „Tiulio fėja“ įkūrėja pasakoja, jog dažnas jos darbą prilygina svajonių profesijai, tačiau už sėkmingų rezultatų slypi ilgas ir sunkus įdirbis. Anot Viktorijos, kiekvieną siūtą drabužį ji visuomet pasimatuoja, nes tik taip gali suvokti, koks jausmas apima vilkint suknelę. „Aš visada norėjau kurti ne daiktus, o svajones. Kiekviena suknelė yra tarsi svajonė su savu jausmu, sava vizija - ją pasimatuoji ir jautiesi ypatingai, todėl aš ir kuriu tiktai vestuvėms arba labai ypatingoms šventėms. Kasdienybė manęs, kaip kūrėjos, nedomina. Daug kas galvoja, jog dizaineris tik varto žurnalus, geria šampaną ir kartas nuo karto parodo naują kolekciją. Tačiau tu pats sau esi direktorius, pats save prižiūri ir pats keli sau uždavinius, tarsi kariuomenėj - atsikeli ir varai“, - apie karjeros vingius pasakojo „Tiulio fėja“ įkūrėja. Tačiau aistra tapybai niekur nedingo. Viktorija Jakučinskaitė - proginių suknelių dizainerė su savo sekėjais socialiniame tinkle Instagram pasidalijo svarbia žinia. Moteris atskleidė, kad jos kelias suknelių siuvime yra baigtas bei papasakojo, ką nori veikti dabar. Dizainerė neslėpe, kad šis sprendimas lengvas nebuvo. „Man labai skaudu, bet turiu tai baigti.
Taip pat skaitykite: Viktorijos Čmilytės-Nielsen politinė karjera
Pavadinimo Istorija
Nuo pat vaikystės žavėjausi savo mamos - siuvėjos darbu, kai iš skiautės medžiagos ji sukurdavo gražiausias sukneles klientėms, kurioms sovietmečio deficito laikais pasipuošti buvo itin sudėtinga. Jau tuomet pradėjau piešti pirmuosius eskizus, kuriuos mano mama įvertindavo ir naudojo savo darbe. Jos kūryba mane užburdavo ir, greičiausiai, nulėmė mano likimą ir norą puošti ir puoštis. „Tiulio fėja“ - taip pavadinome mūsų studija, kurioje kartu su komanda pradėjome kurti. Kodėl „Tiulio fėja“? Studijuodama dirbau renginių organizavimo įmonėje, kur dariau įvairius pakvietimus, papuošimus ir kitus renginių atributus - visą tai darydavau itin meniškai, naudodama pačias įvairiausias medžiagas, ne tik popierių ir dažus. Tuometinis mano vadovas - įmonės direktorius Gediminas Jaunius vieną dieną man pasakė, kad mane kolegos vadina ne kitaip, o Tiuliu fėja. Juokiausi gal valandą, šis pavadinimas man tikrai tinka, nors nuo pat vaikystės bijojau pravardžių. Tai kodėl nepavadinus taip studijos? Šiandien mes - aš ir mano siuvėjų komanda - kuriame drabužius tikroms fėjoms. Merginoms, moterims ir jų dukroms. Taip pat priimame ir individualius užsakymus savo kūrybinėje studijoje, įgyvendindami jūsų idėjas ir norus. Mano tikslas - padėti moterims kasdien, juk net ir dėvint darbo kostiumėlį, jos gali jaustis pasipuošusios ir išskirtinės. Visada svajojau, kad moterys, dėvėdamos mano kurtus drabužius, atrodytų ir jaustųsi pakylėtos. Pagrindinė mūsų specializacija ir aistra. Jaukioje drabužių parduotuvėje, įsikūrusioje Vilniaus senamiesčio širdyje, klientės gali pasimatuoti kurtus drabužius ir išsirinkti tinkamiausią, ar net susikurti savo svajonių suknelę. Internetinę parduotuvė sukūrėme toms, kurios net nepakilusios nuo sofos ar darbo stalo galėtų patogiai apsižiūrėti mūsų siūlomą asortimentą. Esu sukūrusi ir visuomenei pristačiusi 15 kolekcijų. Ir net pati pastebiu, kad esu konservatyvi - mūsų stilistika keičiasi nežymiai. Pradėjus kurti sukneles iš tiulio, šifono, gipiūro - tai buvo vienetiniai drabužiai, net egzotika, nes daugiau niekas nekūrė nieko panašaus. Tada šių suknelių nebuvo įmanoma supainioti su jokiomis kitomis. Nuo kitų drabužių studijų mes skiriamės tuo, kad mūsų klientėms nereikia laukti naujų drabužių kolekcijų ilgą laiką. Studijoje kasdien gimsta naujas eskizas, naujas drabužis, kuris bet kurią dieną gali atsirasti mūsų fėjų spintose. „Tiulio fėja“ turi kitokį požiūrį į drabužius. Net kurdama kasdienes sukneles, ji, vilkint šį drabužį, leidžia pasijausti tarsi ypatingą dieną, parodyti, kad esi išskirtinė. Pranešk apie save, būk drąsi. Kalbėk.
Vestuvinių Suknelių Kolekcija
Dizainerė Viktorija Jakučinskaitė renginio svečiams pristatė dešimt svarbiausiai gyvenimo šventei skirtų suknelių. Kolekcijoje susimaišė keli stiliai. Vienas jų - bohemiškas, skirtas šiuolaikiškai nuotakai. Ji bėga nuo standartinės suknelės ir myli drąsius sprendimus. Ši nuotaka nenori atrodyti pernelyg moteriškai, gundanti ir vertina galimybę išlikti savimi. Antrasis - itin moteriškas, plazdantis ir koketuojantis. Šio stiliaus suknelės žavi atvira pečių linija, romantikos suteikia plazdantys audiniai, siuvinėjimai, smulkūs perlai, blizgučiai ir kaspinai. Pasak V. Jakučinskaitės, ypač moterims turėtų patikti liemenį pabrėžiantys ir krūtinę paryškinantys korsetai. Išskirtinė suknelių detalė - pūstos rankovės, dėl kurių drabužis atrodo tarsi iš istorinio filmo. „Šioje kolekcijoje matote dešimt skirtingų moterų. Labiausiai mėgstu tas nuotakas, kurios ieško ne suknelės, o savęs. Pačios mylimiausios klientės yra tos, kurios ateina ir pasako norinčios per vestuves išlikti savimi. Todėl ši kolekcija labai skirtinga - kiekviena būsima nuotaka gali atrasti save“, - sako V. Jakučinskaitė. Podiumu žengė ir žinomos Lietuvos moterys. Vestuvines sukneles pristatė modelis Solveiga Mykolaitytė ir TV laidų vedėja Vaida Skaisgirė. Garsenybės pasakojo esančios tikros V. Jakučinskaitės kūrybos mėgėjos, o su jos suknelėmis visada jaučiasi ypatingai. „Pamenu Viktoriją dar nuo tada, kai ji tik pradėjo savo kūrybos kelią. Visuomet buvau jos didelė gerbėja. Šį kartą su tviskančia suknele jaučiausi tarsi fėja iš pasakos. Manau, kad tobula suknelė - vienas svarbiausių dalykų norint susikurti pasakiškas vestuves“, - kalbėjo S. Mykolaitytė. Socialinių tinklų žvaigždė Viktorija Siegel podiumu žengė kartu su savo dukrele Nicole. Abi vilkėjo vienodas sukneles. Tai pirmas kartas, kai mergaitė išbandė save modelio vaidmenyje. V. Siegel juokėsi, kad repetuojant Nicolei sekėsi sunkiau, tačiau galutinis rezultatas nustebino visus. Mergaitė, laikydama mamos ranką, drąsiai žengė podiumu. Jos neišgąsdino nei šviesos, nei skambančios ovacijos, nei smalsūs žvilgsniai. „Kai Viktorija man pasiūlė pasirodyti ant podiumo kartu su dukra, buvo įvairiausių minčių. Pagalvojau, gal ji nenorės, neis… Tačiau pavyko susitarti - papirkau jos mėgstamu užkandžiu. Podiumu Nicole žengė rankoje nešdamasi duonos lazdeles“, - šypsojosi V. Siegel. Ją palaikė ir mylimasis, verslininkas Danielius Bunkus, po pasirodymo padovanojęs jai gėlių. Žinoma moteris teigė, kad su „Tiulio fėjos“ suknele ji jautėsi puikiai. V. Siegel šie mados namai yra vieni mėgstamiausių, ji su malonumu seka visą dizainerės kūrybos kelią. „Viktorijos suknelės man yra vienos gražiausių Lietuvoje.
Asmeninis Gyvenimas
Tačiau šalia veiklios ir verslios moters - stiprus emocinis užnugaris. Išvaizdus, stilingas, gero humoro jausmo nestokojantis verslininkas - toks yra Viktorijos vyras Vitalijus Jančenkovas. Paklaustas, kaip ir kur Viktorija jam krito į akį, vyras prisiminimais grįš net į vaikystę. „Aš ją pažįstu labai seniai, kai jai sukako kokie 5 metai. Mūsų tėvai buvo pažįstami ir mūsų seneliai buvo kaimynai. Kai jai sukako 15-iolika metų ir aš ją pamačiau, man šovė mintis „Va čia tai graži panelė“. Ir po trejų metų mes jau pradėjome kartu gyvent“, - istorijomis dalinsis Vitalijus.
Viktorijos ir Vitalijaus Vestuvės
Jaunieji džiaugiasi, kad santuoka tapo svarbiu patvirtinimu to, ką visus tuos trylika metų kartu išgyveno. O būta, prisipažįsta, visko. „Dar iki santuokos mes su Vitalijumi gyvenome laikydamiesi šventos taisyklės: privalome likti kartu. Ne dėl to, kad mus saisto santuokos įžadai, o todėl, kad jau seniai nusprendėme likti kartu, nors ir kas nutiktų… Žinau, kad Vitalijus yra geriausias. Ne apskritai geriausias, bet geriausias - man, jis man sukurtas. „Ar po vestuvių kas nors pasikeitė? - balsu susimąsto Vitalijus. - Giliai viduje jaučiu, kad pasikeitė. Su vestuvėmis atėjo supratimas, jog mūsų meilė - šimtaprocentinė. Norisi Viktorijai, vaikams dar daugiau visko suteikti, dar labiau jais rūpintis. Kaip pati V.Jakučinskaitė prieš vestuves pasakojo, savo didžiausioje gyvenimo šventėje ji norėjo jaustis kaip svečias - turėti kuo mažiau rūpesčių, o tik mėgautis staigmenomis ir gražiomis akimirkomis. Ir išties, tiek jos šeimai, tiek artimiesiems teko patirti daugybę gražių akimirkų. Pora tuokėsi kiek kitaip nei visi: Trakų Vokės dvare, kur ir vyko pati puota. Dvaras šventei buvo specialiai išpuoštas - prie fasado buvo sukurtas savotiškas sodas iš daugybės tujų, o štai vidaus dekoracijomis rūpinosi profesionalus floristas ir stilistas Mantas Petruškevičius. Jaunavedžius gražią šeštadienio dieną daugiau nei 50 svečių akivaizdoje sutuokė liuteronų kunigas. Iškart po tuoktuvių ceremonijos V.Jakučinskaitė ir Jančenkovas trumpam paliko dvarą ir mielai sutiko pozuoti fotografams. Pora visiems pademonstravo ir savo išskirtinius žiedus. Pasak jaunosios, jie būtinai norėjo skirtingų, o ne taip pat atrodančių žiedų. Tad V.Jakučinskaitės ranką papuošė kampuotas aukso, daugybe juodų deimančiukų puoštas žiedas. O mylimasis išsirinko visiškai neįprastą žiedą iš meteolito. „Šiuos svajonių žiedus mums specialiai kūrė juvelyras. Juos su vyru pasidarėme dar vasarą - mes juk viską nuolat turime planuoti į priekį, tai netgi jau spėjome pasimatuoti ir šiek tiek panešioti“, - juokavo moteris. Svarbią dieną dizainerė buvo pasipuošusi savo kurta suknele. „Aš net tokios galimybės nesvarsčiau, nes tai, vis dėl to, pagrindinė gyvenimo suknelė. Kaip aš tai galėčiau patikėti kitai, jeigu pati esu vestuvinių suknelių dizainerė? Tai būtų didelė gėda, nepasitikėčiau savimi“, - atsakydama į klausimą apie šį svarbų pasirinkimą teigė V.Jakučinskaitė. Jos nuomone, pačios susikurta suknelė tikrai priminė karališką prabangą, o be to, teko išgirsti ir tokių komentarų. Klasikinio stiliaus ir formos, pūsta, standžių audinių suknelė buvo visiškai išskirtinė ir nė nepriminė tų, kurias V.Jakučinskaitė dažniausiai kuria savo klientėms. O štai vyrui kostiumą padėjo išsirinkti visos trys šeimos moterys: pati dizainerė ir jos dukrytės Veronika (6) ir Ieva (10) - visi draugiškai keliavo po parduotuves, kol išsirinko patį tinkamiausią. Apskritai, pasak jos, dukros vestuvių laukė su didžiuliu nekantrumu. "Jos labai džiaugėsi. Sakė, kad tai bus mūsų visų šventė, kad čia nėra tik mudviejų, o mūsų visų vestuvės. Jos labai ruošėsi ir laukė šventės. Vis klausinėjo, kiek dienų liko iki jos", - sakė V.Jakučinskaitė. Ji ir pati labai džiaugėsi, kad dukros supranta bei vertina šį įvykį. Paklausta, kodėl tiek ilgai delsė tuoktis, moteris žodžių į vatą nevyniojo: „Visą laiką mums pirmoje vietoje buvo darbas. Negalvojome vien tik apie save. Ir mums keista, nes mums nelabai norisi į save atkreipti daug dėmesio. Pavyzdžiui, man svarbiau pristatyti naują kolekciją. Mes su vyru esame kuklūs, nepratę kas šventė suktųsi aplink mus. Nors draugai ir giminės jau seniai skatino susituokti“, - atviravo dizainerė. V.Jakučinskaitė juokavo, kad net likus vos keletai dienų iki vestuvių puotos, jos abi šventinės suknelės: tiek pagrindinė, tiek skirta šokiams, dar nebuvo baigtos siūti. „Nieko sau?“, - retoriškai klausė ji. Tačiau juk batsiuvys - visada be batų. Nepaisant to, moteris savo puotoje atrodė išties nuostabiai. Dizainerė įsitikinusi, kad vestuvių šventei pilnai užtenka į vienos dienos, tad skambant atlikėjo Sauliaus Prūsaičio dainoms, dvare vestuves atšokę jaunieji ir svečiai išsiskirstė. O ir pati V.Jakučinskaitė su vyru iškart grįžo prie kasdienių darbų, mat savo medaus mėnesį jie praleido dar rugpjūtį.
Santykiai ir Meilė
Garsi Lietuvos dizainerė Viktorija Jakučinskaitė ir jos vyras Vitalijus Jančenkovas atrodo tiesiog neišskiriami. Jie kartu ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir viešuose renginiuose, o savo santykius puoselėja su ypatinga meile ir palaikymu. Valentino dienos proga Viktorija savo antrai pusei skyrė jautrią žinutę, kurią paviešino socialiniuose tinkluose kartu su neįprastu kadru. „Jeigu visas pasaulis bus prieš tave, o jis bus su tavimi, tai tu sutikai savo meilę“, - rašė dizainerė, pasidalindama mintimis apie tikrąją meilę ir partnerystę. Kartu su jautriu įrašu Viktorija pasidalijo ir išskirtine nuotrauka, kurioje ji su vyru pozavo eketėje. Nepaisant šalčio, pora ryžosi drąsiai fotosesijai - jų apranga buvo nestandartinė tokioms sąlygoms. Viktorija vilkėjo gėlėtą palaidinę, o jos vyras pasirinko marškinius ir juodą švarką. Ši neeilinė fotosesija tapo simboliu to, ką reiškia meilė ir abipusis palaikymas. Dizainerė pasidalijo savo požiūriu į santykius, pabrėždama, kad meilė yra ne tik gražus jausmai, bet ir palaikymas visose gyvenimo situacijose. „Meilė - tai palaikymas. Kai žmogus tave palaikys ir tada, kai smarkiai krisi, ir tada, kai staigiai kilsi. Dauguma neatlaikys tavęs visokios - su tavo snargliais ir ašaromis, nes visiems patinka tik geros savybės, gražus dalykai, patogūs… O mes, moterys, tokios nepatogios. Nepaaiškinamos. Sudėtingos.“ Viktorija savo įraše taip pat pabrėžė, kad tikroji meilė yra tada, kai partneris priima visus netobulumus, palaiko net „pačias durniausias idėjas“ ir visada lieka šalia. Ir jeigu sutikai, kas tave su visais tavo nepatogumais ir netobulybėmis myli ir saugo, kas palaiko visas tavo durnas idėjas, kas sako, kad tavo storas užpakalis gražus ir jeigu visas pasaulis bus prieš tave, jis bus su tavimi - tai tu sutikai savo meilę. Savo įrašo pabaigoje Viktorija nuoširdžiai palinkėjo savo sekėjoms atrasti ir saugoti tokią meilę, kokią ji turi pati. „Linkiu kiekvienai iš jūsų sutikti, turėti ir saugoti. Myliu”, - rašė ji.
Taip pat skaitykite: Viktorijos Streičos-Jakštienės kūrybinis kelias
Dalyvavimas TV Projektuose
Ankstyvą šeštadienio rytą TV3 žiūrovų kaip visada lauks kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. Šį kartą azartiškoje dvikovoje - šeimyninis duetas. Kuris geresnis virtuvėje, išsiaiškinti bandys drabužių kūrėja Viktorija Jakučinskaitė bei jos vyras Vitalijus Jančenkovas. Ypatinga misija nuspręsti, kuris taps šios kovos nugalėtoju, atiteks judviejų dukroms Ievai Majai ir Veronikai. Kovingai nusiteikusi Viktorija neslėps, jog kova laukia išties azartiška, mat jos vyras pasižymi nepaprastais kulinariniais sugebėjimais ir savo mylimąją kasryt stebina gardžiais patiekalais, rašoma pranešime spaudai. „Mano vyras gamina tobulai, jo arkliukas - pusryčiai, aš kiekvieną rytą juos gaunu į lovą. Tačiau tai yra 18-kos metų patirtis - po šitiek metų, manau, galima iš kiekvieno vyro tai išspausti“, - juokėsi Viktorija. Nepaisant atvirų ir jausmingų pasakojimų, šį šeštadienį laukia įnirtinga kulinarinė kova, kurios teisėjomis taps Viktorijos ir Vitalijaus dukros Ieva Maja ir Veronika.
Naujas Posūkis: Tapyba
Dėl to dizainerė ypač džiaugiasi, nes dabar visa galva pasinėrė į tapybą, kuri jos kūrybai suteikė laisvės, o gyvenimui - didelio džiaugsmo.
Kodėl Būtent Dabar?
Viktorija nuo vaikystės svajojo tapti dailininke. Vilniaus dailės akademijoje ji baigė du kursus, vėliau nutarė pasukti į madą, tačiau aistra tapybai niekur nedingo. Mėgstamiausi mano žaislai buvo spalvoti pieštukai. Mėgdavau sirgti, nes tada nereikėjo eiti į mokyklą ir galėdavau piešti visą dieną. Jeigu nori tapyti, būti dailininku, visi žino, ką reikėtų daryti, todėl aš lankiau dailės mokyklą, mokiausi Vilniaus dailės akademijoje. Siekiau savo tikslų, stengiausi būti geriausia tarp mokinių. Bet kuo daugiau mokiausi, tuo toliau buvau nuo savo tikslo, nes visi tie mokytojai nemokė manęs tapyti. Jie tik išmokė bijoti ką nors padaryti ne taip, abejoti, ar darau teisingai. Ir aš išmokau imituoti tapybą. Daryti tai, ko jie norėjo. O po peržiūrų visus savo darbus išmesdavau į šiukšlių dėžę, nes išeidavo šūdas, nes jie neleisdavo mums būti savimi. Jie mūsų negirdėjo, bet esi jaunas, tiki mokytojais, jie yra autoritetai, jie tave vertina. Viskas baigėsi tuo, kad visiems laikams įgijau tą baimę. Baimę tapyti ir baimę skleistis. Kai baigiau Vilniaus dailės akademiją ir pagimdžiau pirmąją dukrą, noras kurti vėl atsirado. Nutapiau 5-6 paveikslus sau ir tik dėl savęs, be mokytojų ir užduočių. Ir nunešiau juos į meno galeriją, bet man pasakė: „Kodėl tapote žmones, juk klientai nenori pirkti kitų žmonių portretų? Tapykite peizažus ir natiurmortus.“ Tada sustojau, nebetapiau iki tol, kol suaugau ir supratau savo vertybes, kol supratau, kad tai buvo tik mokytojų taisyklės. Suvokiau, kad mene viskas galima ir yra kur kas daugiau laisvės, kad ribų nėra, nes jos tik mūsų galvose. Anksčiau nuolat kamavo mintys, ką apie mane pamanys, ar aš kuriu tikrą meną? Dabar man nusispjauti! Sakoma, jog reikia baigti dailės mokslus, kad išmoktum tapyti kaip dailininkai, bet reikia viso gyvenimo, kad išmoktum tapyti kaip vaikas. Jūs turite pažadinti vaiką savyje, turite su juo susidraugauti. Ir tik atradę tą vidinę laisvę džiaugsitės ja ir viskuo savo gyvenime, santykiuose ir darbe.
Žmonių Sielos Tapyboje
„Esi prasitarusi, kad mėgsti tapyti žmonių veidus ir rankas, nes per tai pamatai žmonių sielas. Ką nori jose įžvelgti?“ - Mane visada labiausiai domino portretai. Moters veidas, akys, rankos, pirštai. Jie perduoda žmogaus sielą, tarsi ją apnuogina. Išduoda likimus, nuotaiką, emocijas ir esybę. Ir aš noriu tai perteikti. Kai tapau žmogų, noriu parodyti jo sielą. Akys turi žiūrėti kaip gyvos, tarsi sekti tave. Noriu papasakoti, kas yra ta moteris, kaip ji jaučiasi, koks jos būdas, kokia būsena. Ir drabužis be galo svarbus. Aš juk drabužių dizainerė. 16 metų paišiau tik sukneles. Bet apdaras be moters - tik skuduras. Tik moteris padaro jį prasmingą, o jis papildo jos asmenybę, sustiprina įvaizdį, skleidžia į išorę jos vidinį pasaulį. Viktorija įsitikinusi, kad kūryba yra jos vidinis pašaukimas, tai, dėl ko ji atėjo į šį pasaulį.
#
Taip pat skaitykite: Biografiniai eskizai: V. Mauručaitė
tags: #viktorija #jakucinskaite #gimimo #data