Įvadas
Kiekvieno vaiko raida yra individuali ir unikali. Svarbu įvertinti, ar ankstyvas vaiko išleidimas į mokyklą nepakenks jo raidai, ar jis jau yra pakankamai brandus naujai mokyklinei veiklai. Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas yra aktuali pedagoginė psichologinė problema, susijusi su tolesnėmis vaiko asmenybės raidos ir sėkmės perspektyvomis. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodikas, apžvelgsime įvairius psichologinio įvertinimo metodus, skirtus intelektiniams gebėjimams, emocijoms, elgesiui ir asmenybės bruožams nustatyti.
Teisinis Reglamentavimas
Nuo 2023 m. tėvai gali nuspręsti pradėti ugdyti vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Jei tėvai nesutinka su priešmokyklinio ugdymo pedagogo išvada dėl tolimesnio vaiko ugdymo galimybių, jie gali kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT). Remiantis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, PPT atlieka vaiko brandumo vertinimą nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., rekomenduojama tai atlikti gegužės-birželio mėnesiais.
Tėvai (globėjai) turi pateikti Tarnybai prašymą dėl vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina nuo gegužės 1 d. Svarbu paminėti, kad vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Vaiko brandumo įvertinimą priešmokykliniam ugdymui atlieka Tarnybos psichologai pagal specialiai tam parengtą metodiką. Į konsultaciją vaiką turi atvesti tėvai (globėjai). Prieš vizitą pasirūpinkite, kad vaikas būtų pailsėjęs ir pavalgęs, nuraminkite jį ir atsakykite į rūpimus klausimus, aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate.
Bendrieji Psichologinio Įvertinimo Metodai
Mokykliniai metai yra svarbus etapas kiekvieno žmogaus gyvenime, o sėkmė mokykloje priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant norą mokytis, įgimtus ir įgytus gebėjimus bei aplinkos sąlygas. Psichologinio įvertinimo metodikos gali būti naudojamos norint įvertinti vaiko intelektinius gebėjimus ir kitus sunkumus.
Intelektinių Gebėjimų Vertinimas
Intelektinių gebėjimų vertinimas yra svarbus procesas, padedantis nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Šis vertinimas gali padėti atsakyti į klausimus apie vaiko gebėjimus lyginant jį su bendraamžiais ir nustatyti, kodėl vaikui nesiseka mokytis vieno ar kito dalyko. Paaugliams, ieškantiems savo kelio, intelektinių gebėjimų vertinimas gali padėti sužinoti, kokie yra jų tikrieji intelektiniai gebėjimai ir kokiose srityse juos geriausiai galėtų išnaudoti.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Viena iš tokių metodikų yra skirta vaikams ir paaugliams nuo 6 metų 0 mėnesių iki 16 metų 11 mėnesių. Ši metodika vertina tiek bendrą intelektinių gebėjimų lygį (intelekto koeficientą), tiek atskiras gebėjimų grupes. Intelektinių gebėjimų vertinimas susideda iš įvadinio pokalbio, testavimo, testo rezultatų apdorojimo, rašytinės išvados parengimo ir susitikimo supažindinimui su testo rezultatais bei rekomendacijomis. Taip pat atliekamas trumpasis intelekto tyrimas, pateikiantis tris intelektą aprašančius rodiklius: bendrą IQ, verbalinį IQ ir neverbalinį IQ.
Kitas metodas yra intelektinių gebėjimų išsamus vertinimas 6-16 metų amžiaus vaikams. Šis vertinimas susideda iš įvairių užduočių, skirtų išmatuoti kognityvinius procesus, tokius kaip kalbos suvokimas, logika, matematikos supratimas, vaizduotė ir problemų sprendimo gebėjimai.
Elgesio ir Emocijų Sunkumų Vertinimas
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumų vertinimas yra svarbus siekiant nustatyti galimas problemas ir suteikti reikiamą pagalbą. Yra keletas metodikų, skirtų įvertinti vaikų elgesio ir emocijų sunkumus įvairiose amžiaus grupėse. Viena metodika skirta vaikams nuo 6 iki 18 metų, o kita - vaikams nuo 1½ iki 5 metų.
Asmenybės Bruožų Vertinimas
Asmenybės bruožų vertinimas gali padėti geriau pažinti save ir suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas (NEO PI-R) leidžia susidaryti išsamų arba bendrą vaizdą apie vertinamo asmens asmenybę ir kelti prielaidas apie jo funkcionavimą įvairiose situacijose. Šia metodika įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - neurotiškumas, ekstravertiškumas, atvirumas, sutarumas, sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Šis vertinimo instrumentas naudojamas nuo 16 metų amžiaus jaunuoliams, dažniausiai planuojant karjerą ar norint geriau pažinti save.
Vaiko Brandumo Mokyklai Įvertinimas (VBMĮ-2)
Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas (VBMĮ-2) yra metodika, skirta įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Vertinimo tvarka apima pirminį pokalbį su vaiku ir jo tėvais, vaiko įvertinimą VBMĮ-2 metodika, tyrimo duomenų skaičiavimą ir analizę, išvadas ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimą. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kitos Diagnostinės Metodikos
Be anksčiau minėtų metodikų, yra ir kitų specifinių psichologinių diagnostikos būdų, taikomų siekiant įvertinti problemas ar sutrikimus, esant labai panašiai simptomatikai. Kompleksinė klinikinė psichologinė diagnostika yra išsamus paciento emocinės sferos, mąstymo ypatumų, atminties ir dėmesio charakteristikų bei asmenybės ypatumų įvertinimas, taikant keletą diagnostinių metodikų.
Dėmesio Trūkumo ir Hiperaktyvumo Sindromo (ADHD) Vertinimas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) yra neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji simptomai pasireiškia vaikystėje. Pagrindiniai ADHD simptomai yra nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Psichologinio vertinimo metu atliekamas ADHD simptomų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar vaikui yra šis sutrikimas.
Emocinės Savijautos Vertinimas
Išgyvenant įtampą, nerimą ar stresą, kinta emocinės ir elgesinės reakcijos, mažėja psichologinis atsparumas.
Psichologinio Vertinimo Procesas
Psichologinio vertinimo procese integruojama informacija iš daugelio šaltinių. Tai apima asmenybės, protinių gebėjimų ar kitokius testus, interviu su pačiu individu ar jo šeimos nariais, draugais, kolegomis. Taip pat svarbi informacija apie individo asmeninę, darbo ar sveikatos istoriją.
Psichologinio Vertinimo Taikymas Lietuvoje
Lietuvoje psichologinis vertinimas naudojamas įvairiose srityse. Tačiau, kaip teigia Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Psichikos sveikatos komiteto narė, psichologė praktikė ir akademikė dr., psichologinis įvertinimas yra „psichologijos meno forma“. Psichologas, gerai išmanantis įvertinimą, mato daug daugiau nei skaičiai, rezultatai, reikšmingi nuokrypiai ir pan. Jo parengtoje išvadoje gali būti pateikiamos įžvalgos apie tai, kaip pacientas mąsto, jaučia, reaguoja į stresą, kaip suvokia pasaulį, netgi kaip vertina santykius su jį gydančiais specialistais.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Nepaisant to, Lietuvoje susiduriama su iššūkiais klinikinio psichologinio vertinimo srityje. Šiuo metu yra vos keletas adaptuotų Lietuvai testų, ir tik labai maža dalis būtinų klinikiniam psichologiniam vertinimui testų yra dar adaptuojami. Be to, būtina geriau teisiškai reglamentuoti psichologo profesiją Lietuvoje ir orientuotis į Europinius reikalavimus ir standartus.
Teisės Psichologinis Įvertinimas
Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus, susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybėmis. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko-tėvų tarpusavio santykių ir pan. įvertinimas. Atlikus įvertinimą, užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus, pagrindžiami atsakymai ir formuluojamos rekomendacijos.
Priklausomybės nuo Interneto (PIN) Vertinimas
Neretai PIN pasireiškia kartu su kitais psichikos ir elgesio sutrikimais, todėl specialistams būtina įvertinti ir kitas galimas rizikas, tokias kaip žalingas alkoholio naudojimas. PIN vertinimui plačiausiai taikoma priklausomybės nuo interneto testas (IAT, angl. Internet Addiction Test) (Young, 1998), priklausomybės nuo interneto skalė (CIAS, angl.
Depresijos ir Nerimo Vertinimas
Depresijos ir nerimo simptomų sunkumo įvertinimui naudojamas devynių klausimų paciento sveikatos klausimynas-9 (PHQ-9, angl. Patient Health Questionnaire-9), skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui, ir septynių klausimų generalizuoto nerimo sutrikimo klausimynas-7 (GAD-7, angl. Generalized Anxiety Disorder-7). Lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai atskleidė, kad PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių studentų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai.
Psichologinės Pagalbos Būdai
Psichologinis Konsultavimas
Psichologinis konsultavimas yra vienas iš psichologinės pagalbos būdų, apimantis nuo vieno iki kelių sesijų trunkančius psichologo ir kliento susitikimus, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Pokytis kurioje nors iš jų lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta, o jos efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus, todėl klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis.
Meno Terapija
Meno terapija yra psichoterapijos rūšis, taikoma naudojant dailės, meno, piešimo, fotografijos, pasakų, smėlio ir kitus šios terapijos metodus.
Priešmokyklinis Ugdymas
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ir privalomas visiems vaikams. Pradinis ugdymas pradedamas teikti anksčiau, t. y. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2019 m. nuo sausio 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2019 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.) Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31d. Atkreipiame dėmesį, kad vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais.
Aptarkite vertinimo poreikį su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais, pagalbos vaikui specialistais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Registracija vaiko įvertinimui PPT vyks nuo 2024 m. balandžio 3 d. Registracijos ir informacijos telefonas: (0-5) 265 0908. Registracijos laikas: Pirmadienis - ketvirtadienis: 9.00-16.00 val. (pietų pertrauka: 12.00-12.45); penktadienis: 9.00-15.00 val. aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais.
Kerno-Jiraseko, Jiraseko Verbalinio Mąstymo ir Kontrolinio Piešimo Metodikų Efektyvumas
Straipsnyje, pagrįstame teorinių ir empirinių tyrimų duomenimis, analizuojama trijų vaiko brandumui įvertinti taikomų metodikų - Kerno-Jiraseko, Jiraseko verbalinio mąstymo ir kontrolinio piešimo - efektyvumo problema. Tyrime dalyvavo 140 Klaipėdos m. mokyklų pirmokų. Dėl mokyklinio brandumo sampratų nevienareikšmiškumo sunku išskirti šio reiškinio bendriausius rodiklius. Nesant patikimų bendrų mokyklinio brandumo rodiklių sunku pasirinkti tinkamas vertinimo metodikas. Skirtingomis metodikomis gauti įverčiai nustato įvairias mokyklinio brandumo sferas. Gauti rezultatai leidžia manyti, jog, ko gera, Kerno-Jiraseko metodika vertina funkcinę brandą, kontrolinio piešimo metodika - psichologinę brandą, todėl kyla klausimas dėl šiomis metodikomis nustatytų brandumo lygių ir įvardijamų charakteristikų lyginimo korektiškumo.
Mūsų atlikti tyrimai leidžia kalbėti apie galimybę gana tiksliai pasirinkti metodiką: kai reikia nuspręsti, ar vaikas pakankamai subrendęs, kad be didesnių problemų galėtų pradėti mokytis mokykloje, gali pakakti Kerno-Jiraseko metodikos įverčių: turint tikslą prognozuoti tolesnę vaiko raidą, gali būti tikslingesnis Kontrolinio piešinio tyrimas. Mokytojų nuomonių apie vaikų brandumo lygį tikslumas kelia abejonių, nes psichologinio įvertinimo rezultatai dalies jų nepatvirtina.
tags: #vaiku #brandumo #mokyklai #ivertinimo #metodika