Sprendimas apgyvendinti vyresnio amžiaus giminaitį globos namuose yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų ir emocijų. Šis sprendimas reikalauja kruopštaus pasiruošimo, dėmesio detalėms ir supratimo apie procesą. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie tai, kaip tinkamai pasiruošti šiam svarbiam gyvenimo etapui, pradedant nuo reikalingų dokumentų tvarkymo ir baigiant psichologiniu pasiruošimu.
Kreipimasis dėl kompensuojamos socialinės globos
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, pirmiausia reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Tai galima padaryti keliais būdais: tiesiogiai, paštu, elektroniniu būdu per SPIS sistemą (www.spis.lt) arba socialiniam darbuotojui atvykus į namus ir užpildžius prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Kreipiantis reikės pateikti prašymą ir pažymą apie gyvenamąją vietą. Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad daugelį reikalingų dokumentų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Nukreipimas į socialinės globos įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Portale www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos. Jei globos namuose nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Taip pat skaitykite: Kaip suderinti motinystę ir save?
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Dokumentai, kai už paslaugas mokama savo lėšomis
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
Rekyvos globos namai: pavyzdys
Rekyvos globos namai - tai vieta, kurioje siekiama užtikrinti saugią, jaukią ir skatinančią aplinką vaikams, netekusiems tėvų globos arba dėl įvairių priežasčių negalintiems augti savo šeimose. Ši įstaiga, kaip ir kitos panašios organizacijos Lietuvoje, veikia vadovaujantis aiškiais principais ir tikslais, siekiant geriausios vaikų gerovės. Nors ši informacija tiesiogiai nesusijusi su senjorų apgyvendinimu, ji iliustruoja globos įstaigų veiklos principus.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus žmonių patirtys globos namuose
Globos namų misija ir tikslai
Pagrindinė Rekyvos globos namų misija - suteikti vaikams, atsidūrusiems sudėtingose gyvenimo situacijose, galimybę augti, tobulėti ir integruotis į visuomenę. Tai apima fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės užtikrinimą, taip pat ugdymą ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui. Globos namų darbuotojai siekia sukurti vaikams artimą šeimos aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs, mylimi ir gerbiami.
Svarbiausi tikslai:
- Užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
- Sukurti vaikams artimas šeimos aplinkai gyvenimo sąlygas, atitinkančias jų amžių, sveikatą ir brandą.
- Užtikrinti vaikams globos (rūpybos), ugdymo, teikiamų socialinių paslaugų kokybę.
- Ruošti vaikus savarankiškam gyvenimui, ugdant jų socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir atsakingumą.
- Integruoti vaikus į visuomenę, skatinant jų dalyvavimą įvairiose veiklose ir renginiuose.
Kas apgyvendinami Rekyvos globos namuose?
Rekyvos globos namuose apgyvendinami vaikai, netekę tėvų globos arba dėl įvairių priežasčių negalintys gyventi savo šeimose. Dažniausiai tai yra:
- Vaikai, kurių tėvai yra mirę, atsisakę vaiko arba kuriems apribotos tėvų teisės.
- Vaikai, patyrę smurtą, nepriežiūrą ar kitokį žiaurų elgesį savo šeimose.
- Vaikai, kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti jais dėl ligos, priklausomybių ar kitų socialinių problemų.
- Vaikai su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
Svarbu paminėti, kad globos namuose apgyvendinami vaikai iki 18 metų, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir kuriems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas, vertinant socialinės globos poreikį.
Globos namų struktūra ir personalas
Rekyvos globos namai, kaip ir kitos panašios įstaigos, turi aiškią struktūrą ir personalą, kuris užtikrina sklandų įstaigos veikimą ir vaikų gerovę. Paprastai globos namuose dirba:
Taip pat skaitykite: Globos namų pasirinkimas
- Direktorius/vadovas, atsakingas už bendrą įstaigos valdymą ir strategiją.
- Socialiniai darbuotojai, kurie rūpinasi vaikų socialine gerove, sprendžia jų problemas, padeda integruotis į visuomenę ir palaiko ryšius su tėvais (jei tai įmanoma).
- Auklėtojai, kurie prižiūri vaikus, organizuoja jų laisvalaikį, padeda mokytis ir ugdo jų socialinius įgūdžius.
- Psichologai/psichoterapeutai, kurie teikia psichologinę pagalbą vaikams, padeda jiems įveikti traumas, adaptuotis prie naujos aplinkos ir spręsti emocines problemas.
- Medicinos personalas (slaugytojai, gydytojai), kuris rūpinasi vaikų sveikata, teikia medicininę pagalbą ir organizuoja profilaktinius patikrinimus.
- Kitas personalas (virėjai, valytojai, ūkio darbuotojai), kuris užtikrina tinkamą įstaigos funkcionavimą ir vaikų aprūpinimą.
Globos namuose teikiamos paslaugos
Rekyvos globos namai teikia platų spektrą paslaugų, skirtų užtikrinti vaikų gerovę ir pilnavertį vystymąsi. Tai apima:
- Apgyvendinimą ir maitinimą.
- Priežiūrą ir globą.
- Ugdymą ir lavinimą (bendradarbiaujant su mokyklomis ir kitomis ugdymo įstaigomis).
- Socialinę pagalbą ir konsultavimą.
- Psichologinę pagalbą ir terapiją.
- Medicininę pagalbą ir priežiūrą.
- Laisvalaikio organizavimą ir užimtumą.
- Pagalbą ruošiantis savarankiškam gyvenimui.
- Palaikymą ir konsultavimą po išėjimo iš globos namų (jei reikia).
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant visų pastangų, globos namai susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių - sukurti vaikams kuo artimesnę šeimai aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs, mylimi ir reikalingi. Taip pat svarbu užtikrinti vaikų ugdymo kokybę, pasiruošimą savarankiškam gyvenimui ir integraciją į visuomenę. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad globos namuose augę vaikai dažnai patiria emocinių ir psichologinių sunkumų, todėl jiems reikalinga nuolatinė psichologinė pagalba ir palaikymas.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama mažinti globos namų skaičių ir plėtoti alternatyvias globos formas, tokias kaip globa šeimoje, šeimynos ir budintys globotojai. Šios formos laikomos pranašesnėmis, nes leidžia vaikams augti šeimos aplinkoje, gauti individualų dėmesį ir palaikymą. Tačiau, kol globos namai egzistuoja, svarbu užtikrinti, kad jie atitiktų aukščiausius kokybės standartus ir teiktų vaikams visapusišką pagalbą.
Globos (rūpybos) išmokos
Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Ši išmoka skirta padengti vaikų išlaikymo išlaidas ir užtikrinti jų gerovę.
Kaip galite padėti?
Yra daug būdų, kaip galite padėti Rekyvos globos namams ir jų gyventojams. Galite:
- Aukoti pinigus, daiktus, žaislus, knygas ar kitus reikalingus daiktus.
- Savanoriauti globos namuose, padėti vaikams mokytis, organizuoti jų laisvalaikį ar tiesiog pabūti su jais.
- Tapti globėju ar rūpintoju ir suteikti vaikui galimybę augti šeimos aplinkoje.
- Palaikyti globos namų darbuotojus ir padėti jiems įgyvendinti jų misiją.
- Skatinti visuomenės supratimą apie globos namų problemas ir poreikius.
Kiekvienas indėlis, kad ir koks mažas jis bebūtų, gali padėti pagerinti vaikų, augančių Rekyvos globos namuose, gyvenimą ir suteikti jiems galimybę turėti geresnę ateitį.
Globos centrų konferencija "Sėkmingos globos link"
Kviečiama stebėti penktąją metinę globos centrų konferenciją "Sėkmingos globos link". Ši konferencija yra puiki galimybė sužinoti apie naujausias globos tendencijas, pasidalinti patirtimi ir užmegzti ryšius su kitais globos srities specialistais.
Nauji Šiaulių miesto savivaldybės globos namai
Nauji Šiaulių miesto savivaldybės globos namai jau atidaryti. - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams.
Mitai apie globą ir paauglius
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose.
Klaidingi įsitikinimai
Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Kas gali būti globėju?
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Globos iššūkiai ir realybė
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Šeimyninė padėtis ir globa
Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.
Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Įvaikinimas ir globa: skirtumai
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Viktorijos Malachovskos patirtis: įkvėpimas ir pavyzdys
Viskas prasidėjo nuo pajuokavimo Viktorijai Malachovskai, sėkmingai sukūrusiai šeimą ir susilaukusiai dviejų vaikų, rodos, nieko gyvenime netrūko, bet viduje vis kirbėjo jausmas, kad ji dar ne iki galo atrado save, kad ne visą savo potencialą išnaudoja. Visų pirma ji bandė savanoriauti kūdikių namuose, bet čia buvo per jautru: „Vis apsiašarodavau ir apsiašarodavau.“
Viktorija nėra viena tų globos namų auklėtinių, kurie ten praleistų metų nė prisiminti nenori - ji iki šiol yra dėkinga, kad ten atsirado, turėjo sąlygas augti, pamatyti gerų pavyzdžių, o ir buvusią auklėtoją vis aplankydavo. Vieno tokio apsilankymo metu ji prasitarė, kad ieško savęs, nori papildomai užsiimti kažkokia prasminga veikla. Auklėtoja iš pradžių juokaudama, o vėliau - jau visai rimtai - pasiūlė buvusiai auklėtinei ateiti dirbti į vaikų globos namus. Viktorija, žinoma, viską nuleido juokais - juk neturi reikalingo išsilavinimo, o ir save laikė griežta ir todėl nelabai darbui tinkama. Bet kuo toliau, tuo labiau į galvą lindo mintys, kad galbūt visgi reiktų pabandyti. Tas mintis į galvą įsileidus, pradėjo augti ir motyvacija - juk ji viską pati perėjo, kas tuos vaikus supras geriau nei ji? „Ir taip vieną dieną nuėjau į darbo pokalbį tuose pačiuose vaikų globos namuose“, - šypsosi Viktorija.
Jau pačiomis pirmomis dienomis ji sako radusi bendrą kalbą su vaikais ir pajutusi, kad sprendimas buvo geras. Kadangi iš pradžių ji neturėjo socialinio darbuotojo išsilavinimo, pradėjo dirbti nuo socialinio darbuotojo padėjėjo pareigų. Galiausiai pabaigė reikiamus mokslus ir buvo pirmoji iš visų globos namų, kuri su vaikais perkelta į bendruomeninius vaikų globos namus - nebe į instituciją, o į šeimos aplinką primenantį butą, kuriame nebėra nei valytojų, nei virėjų, o vaikų - jau nebe šimtai, o iki 10. Taip ji tapo VŠĮ „Atsigręžk į vaikus“ bendruomeninių vaikų globos namų vadove.
Darbas su paaugliais
Dar vaikų globos namuose dirbusi su įvairaus amžiaus vaikais socialinė darbuotoja įsitikino, kad geriausiai supranta paauglių problemas: puikiai prisimena, kokias matė suaugusiųjų klaidas, kai pati 13-os metų pateko į tokią instituciją. „Prisiminiau savo išgyvenimus, pasidariau išvadas ir nuo tada labai stengiuosi, kad šiems vaikams ateityje viskas būtų lengviau ir geriau“, - sako ji. Į bendruomeninius vaikų globos namus ji persikėlė jau tik su jaunuoliais, kurių amžius siekė nuo 16 iki 19 metų, su maždaug tokio amžiaus žmonėmis ji dirba ir iki šiol.
Viktorija nuo pat pradžių vienais didžiausių prioritetų darbe laikė labai konkrečią pagalbą jaunuoliams ruošiantis pradėti gyventi savarankiškai. Būtent pagalbos ieškantis darbo, pasirūpinant būstu ar gaunant vairuotojo pažymėjimą prieš keliolika metų ji buvo pasigedusi pati. Yra ir, rodos, smulkmenų, kurios paauglystėje atrodo visai ne smulkmenomis , pavyzdžiui, dažnas kompleksuoja dėl šiuo laikotarpiu spuogų varginamo veido. Socialinė darbuotoja, prisimindama savo patirtį, kantriai moko, kaip geriausia prižiūrėti odą, o jeigu namų sąlygomis nepavyksta, visomis išgalėmis stengiasi, kad paauglys patektų pas kosmetologą. „Juk jeigu šeimoje paauglį pradeda berti ir mama supranta, kad ateityje problema gali tik gilėti, ji nuveda jį pas kosmetologą. Taigi išvaizda jaunuoliui labai svarbi“, - pabrėžia socialinė darbuotoja ir su šypsena prisimena savo ir draugių pirmuosius bandymus rūpintis veido oda ar darytis makiažą. „Tiek prisidažydavom, kad, atrodo, tuoj gabalais kristi pradės. Gerai, kad vėliau visgi atsirado, kas pamokė“, - juokiasi ji.
Taigi, Viktorijos darbas tikrai neapsiriboja tomis funkcijomis, kurios surašytos oficialiuose dokumentuose, o dažnai tenka verstis per galvą ieškant rėmėjų, kad tokios paslaugos vaikams būtų prieinamos. Labai stengdamasi, kad vaikai gyventų taip, kaip įprastai vaikai gyvena šeimose, Viktorija Malachovska jau ne kartą pagalbos kreipėsi ir į savo draugus, ir į pažįstamus. „Dabar man tai yra ne darbas, o gyvenimo dalis“, - pabrėžia ji.
Socialinė darbuotoja įsitikinusi, kad šiandien vaikams iš globos namų paprasčiau įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą. Ir ne tik dėl jos pastangų - pats gyvenimas bendruomeniniuose namuose, kai vaikai savimi ir buitimi rūpinasi savarankiškai, ir padeda pasijusti lygiaverčiais tarp bendraamžių, ir suteikia reikalingų įgūdžių savarankiškam gyvenimui.
Pavyzdys, kurį galima „pačiupinėti“
Tvirtą ryšį su vaikais užmegzti Viktorijai pavyko dar tada, kai vaikai nė nenumanė, kad jos gyvenimo istorija labai panaši į jų. Kai auklėtoja pasiryžo pasidalinti savo išgyvenimais, tai vaikams padarė neišdildomą įspūdį. Ji pripažįsta, kad augusiųjų vaikų globos namuose sėkmės istorijų nėra tiek jau daug: vaikai lyg ir girdėjo, kad kažkas sėkmingai pradėjo dainininko karjerą, tapo garsiu politiku ar žinomu visuomenės veikėju, tačiau tie pavyzdžiai kažkur toli ir labiau primena legendas. „Mes darome susitikimus su tokiais žmonėmis, bet su manimi skirtumas yra tas, kad jie bet kada gali manęs paklausti, ką aš dariau tokioje situacijoje ar kaip buvo mano laikais“, - pasakoja socialinė darbuotoja. Ir tie klausimai, atvirauja ji, kartais būna labai asmeniniai, tarsi priverčiantys viską išgyventi iš naujo. „Tikrai būna tokių dalykų, kuriuos jie tarsi ištraukia į dienos šviesą ir būna nemalonu, nes tuos išgyvenimus tarsi užspeitei į tokią slaptą kertelę ir labiausiai norėtum, kad jie ten ir pasiliktų“, - širdį atveria Viktorija. Tačiau judindami tas skaudžias temas vaikai tarsi išmokė pačią Viktoriją į praeitį žiūrėti negailint savęs, be didesnių emocijų. „Žiūrėkime tiesai į akis - mes, vaikai, patyrę tiek metų visokiausių skriaudų, niekada visiškai nepasveiksime nuo tokio savo gyvenimo. Bet tai, kaip aš jaučiuosi dabar, mane labai tenkina - nebeturiu tokių kompleksų, nebeturiu tokių prisiminimų, kuriuos palietus ašaros pačios rieda. Aš tikrai esu sveikas, pilnavertis mūsų visuomenės narys ir labiausiai noriu, kad ir vaikai tokie būtų“, - sako ji.
#
tags: #ruosiantis #gyventi #globos #namuose #istat