Jonas Noreika: Biografija, veikla ir kontroversijos

Jonas Noreika, slapyvardis Generolas Vėtra, yra prieštaringai vertinama figūra Lietuvos istorijoje. Oficialiuose šaltiniuose jis pristatomas kaip teisininkas, prozininkas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis. Tačiau jo veikla Antrojo pasaulinio karo metais kelia daug klausimų ir diskusijų.

Ankstyvasis gyvenimas ir karinė karjera

J. Noreika gimė 1910 m. Šukioniuose, Pakruojo valsčiuje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, dalyvavo skautų veikloje. 1931 m. baigė Karo mokyklą Kaune ir tarnavo 7-ajame pėstininkų pulke Klaipėdoje. 1934-1939 m. dėstė Karo mokykloje, redagavo žurnalą „Kariūnas“, rašė publicistinius straipsnius, noveles. 1938 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą. Nuo 1939 m. dirbo Lietuvos kariuomenės teisme. 1939 m. už rašinius jam buvo paskirta kariuomenės vado premija.

Veikla sovietų okupacijos metais

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Noreika buvo paleistas į atsargą ir įsitraukė į antisovietinę pogrindžio veiklą. Jis subūrė Tautinio darbo apsaugos kuopą (TDA), kuri veikė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) sudėtyje. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, kurio metu nuginklavo grupę besitraukiančios Raudonosios armijos karių.

Šiaulių apskrities viršininko pareigos ir kaltinimai dėl Holokausto

1941 m. rugpjūčio 3 d. J. Noreika buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku. Šios pareigos jam kelia didžiausias kontroversijas dėl jo vaidmens Holokauste. Jis kaltinamas prisidėjus prie žydų žudynių Plungėje, Telšiuose ir Šiauliuose.

JAV gyvenantis fizikas ir rašytojas A. Pakalniškis savo knygoje „Per dvidešimtąjį amžių“ teigia, kad J. Noreika buvo Plungės komendantu, kai 1941 m. liepos 12-13 d. buvo išžudyti Plungės žydai. Taip pat teigiama, kad J. Noreika Telšiuose sakė uždegančią kalbą mitinge, o vėliau šaudantys žydus „partizanai“ teigė vykdantys jo įsakymą.

Taip pat skaitykite: J. Vailokaičio veikla

Šiaulių geto kalinys Leiba Lifšicas kaltino J. Noreiką dėl 5100 žydų nužudymo Šiaulių apskrityje. Kaltinimai grindžiami apskrities viršininko įsakymais perkelti žydus į Žagarės getą ir nurodymais perimti iškeldintų žydų turtą.

J. Noreikos pasirašytas 1941 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas dėl žydų turto perėmimo rodo jo dalyvavimą žydų persekiojime.

Antinacinė veikla ir Štuthofo koncentracijos stovykla

Nepaisant kaltinimų dėl Holokausto, oficialiuose šaltiniuose J. Noreika pristatomas kaip antinacinio pasipriešinimo dalyvis. 1943 m. vasario 23 d. jis buvo suimtas gestapo ir išsiųstas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur praleido dvejus metus. Tačiau istorikas A. Bubnys teigia, kad J. Noreika buvo suimtas be konkretaus kaltinimo ir kalėjo kartu su kitais su naciais kolaboravusiais asmenimis.

Veikla po grįžimo į Lietuvą ir žūtis

1945 m. J. Noreika buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją, tačiau tų pačių metų lapkritį grįžo į Vilnių ir įsidarbino juriskonsultu Mokslų akademijoje. Jis įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą (LTT), tačiau 1946 m. kovo 16 d. šios organizacijos lyderiai buvo suimti. 1946 m. lapkričio 22 d. J. Noreika buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas.

Vertinimai ir kontroversijos

J. Noreikos asmenybė ir veikla vertinama nevienareikšmiškai. Vieni jį laiko didvyriu, kovojusiu už Lietuvos nepriklausomybę, kiti - kolaborantu, prisidėjusiu prie Holokausto.

Taip pat skaitykite: Adomo Mickevičiaus kūryba

Silvija Foti, J. Noreikos anūkė, išleido knygą „The Nazi's Granddaughter“, kurioje teigia, kad jos senelis buvo karo nusikaltėlis. Knyga sukėlė didelį atgarsį Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad J. Noreika dalyvavo antinaciniame pasipriešinime ir buvo suimtas už vokiečių valdžios įsakymų nevykdymą. Tačiau centras pripažįsta, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė įsakymus, susijusius su žydų persekiojimu.

Diskusijos dėl J. Noreikos veiklos tęsiasi iki šiol. Svarbu atidžiai analizuoti istorinius šaltinius ir atsižvelgti į skirtingas nuomones, siekiant objektyviai įvertinti šios prieštaringos figūros vaidmenį Lietuvos istorijoje.

Taip pat skaitykite: Pranas Tamošaitis: gyvenimas ir kūryba

tags: #jonas #noreika #gimimo #data