Lietuvos kaime, kur tautosaka buvo viena svarbiausių vaiko lavinimo ir auklėjimo priemonių, smulkioji tautosaka užėmė ypatingą vietą. Šiandien, atsigręždami į šį kultūros paveldą, galime įvertinti jo svarbą ugdant jaunosios kartos verbalinius įgūdžius, mąstymą ir dorovines nuostatas. Straipsnyje apžvelgsime smulkiosios tautosakos žanrus, jų ypatumus ir pavyzdžius, kurie padeda vaikams pažinti pasaulį, lavinti kalbą bei perimti liaudies išmintį.
Tautosakos reikšmė vaiko ugdymui
Lietuvos kaime tautosaka buvo viena svarbiausių vaiko lavinimo ir auklėjimo priemonių. Liaudies pedagogikoje tautosaka atliko ne tik estetinę, bet ir etinę bei kognityvinę funkcijas. Tai lėmė tautosakos sinkretiškumas - jos ryšys su aplinka, su kasdieniniu gyvenimu, etinio bei estetinio pradų sąveika. Gamtos garsų, ypač paukščių pamėgdžiojimai, greitakalbės, žaidimai ir kt. ugdė verbalinius įgūdžius, mąstymą, tenkino pažintines reikmes, ugdė dorines nuostatas. Patarlės, priežodžiai, mįslės, minklės, skaičiuotės, šmaikštūs dialogai bei posakiai padeda pastebėti aplinkoje ir žmogaus gyvenime.
Smulkiosios tautosakos apibrėžimas
Smulkioji tautosaka - tai mažos apimties tekstai, neturintys nei melodijos, nei išvystyto siužeto, tačiau įvairuoja savo idėjiniu-tematiniu turiniu, paskirtimi, gyvavimo bei atlikimo būdu, išsiskiria vidine sandara - menine forma. Smulkiajai tautosakai priklauso patarlės ir priežodžiai, mįslės, minklės, greitakalbės, skaičiuotės, užkalbėjimai, gamtos garsų pamėgdžiojimai, linkėjimai, laiminimai, erzinimai, žaidimai ir t.t.
Smulkioji tautosaka iki šiol yra labai glaudžiai susijusi su įvairiomis žmogaus visuomeninio ir asmeninio gyvenimo sritimis: su darbu ir poilsiu, papročiais ir apeigomis, pramoga ir lavinimusi. Ji iki pat gelmių sutapusi su tautos istorija, kultūra, gamta, buitimi, žmonių būdu, temperamentu, jausena ir mąstysena - liaudies išmintis užima reikšmingą vietą lietuvių liaudies poetinėje kūryboje. Taigi mūsų mažytė pareiga - perduoti jaunajai kartai šią išmintį, ją įvertinti ir įprasminti šių dienų gyvenime.
Gamtos garsų pamėgdžiojimai
Gamtos garsų pamėgdžiojimai - tai trumpučiai, paprastai eiliuoti posmeliai, savo skambesiu, o dažnai ir turiniu mėgdžiojantys tolygiai pasikartojantį garsą. Iš naminių paukščių daugiausia pamėgdžiojami gaidys, višta, kalakutas, žąsis. Iš gyvulių ir žvėrių - šuo, katė, avis, vilkas. Daugiausia garsų pamėgdžiojimų yra sukurta, imituojant balsingus, raiškiai, melodingai čiulbančius paukščius: vieversį, lakštingalą, kregždę, volungę, žvirblį ir kt.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Šie pamėgdžiojimai padeda vaikams geriau pažinti aplinką, išmokti atskirti įvairių gyvūnų garsus ir juos pamėgdžioti. Tai ne tik smagus, bet ir naudingas užsiėmimas, lavinantis klausą ir kalbos įgūdžius.
Paukščių garsų mėgdžiojimo pavyzdžiai
- Vieversys: “Čiru vyru, pavasaris, niekas manęs nelesina”
- Volungė: “Trijų grybų viralas, trijų grybų viralas”.
- Kregždė: “Prisivirė, prisikepė virtinėlių-gurkt”. “Virė kepė, virė kepė, man galytį kyšt, kyšt Lyg vagis, lyg vagis vyt jį, vyt jį piktinas Kregždė.
- Žvirblis: “Čir čir čyru, ar aš ne vyras? Čirkšt, čirkšt, ką čia nupirkt?”
- Lakštingala: “Jurgiuk, Jurgiuk,kinkyk,kinkyk, palak,palak, trrrr “
- Karvelis: “Pradės broliai iš proto eit, pradės broliai iš proto eit , barstys žirnius po lauką Brūkliu tokius brukt, brūkliu tokius brukt, pritūpus lupt, pritūpus lupt.
- Katė: Kur man, kur man (katė).
- Pempė: Sveiki, gyvi, sveiki gyvi! (pempė).
- Kregždė: Vyt vyt! Vyt vyt! (kregždė).
- Varna: Kvarkt, kvarkt! / Imkit žagres art, art, art! (varna).
- Genys: Tak tak taku. / Medį plaku. / Kai paplaksiu, / Kirmėlių rasiu! (genys).
- Griežlė: - Krės, krės / Varškės / - Kam, kam? / - Vaikams. / - Kokiems? / - Mažiems (griežlė).
Greitakalbės
Greitakalbės - tai neilgi, dažniausiai vieno sakinio apimties posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių, tad greitai sakant iškraipomi. Greitakalbės sakomos žaidžiant, bendraujant su draugais, jų mokomasi per pamokas, rungtyniaujama, kas ištars greičiau nesuklydęs.
Šios trumpos frazės, perpintos sunkiai ištariamais garsais, yra puikus būdas lavinti dikciją ir kalbos aiškumą. Vaikai, bandydami kuo greičiau ištarti greitakalbes, ne tik smagiai leidžia laiką, bet ir gerina savo kalbos įgūdžius.
Greitakalbių pavyzdžiai
- Geltons gaidys garsiai gieda girininko gardelyje.
- Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert.
- Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira.
Skaičiuotės
Skaičiuotės - trumpi, dažnai eiliuoti posakiai, skirti žaidėjams paskirstyti. Skaičiuotėms būdinga greitas tempas, ryškus kapotas ritmas, lydimas ritmiškų veiksmų (pvz., rankų judesių), lakoniškumas (2-6 eilutės), humoras.
Skaičiuotės yra neatsiejama vaikų žaidimų dalis. Jos ne tik padeda sąžiningai paskirstyti vaidmenis, bet ir lavina ritmo pojūtį, atmintį bei skaičiavimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Kaip lavinti smulkiąją motoriką kūdikiams?
Skaičiuočių pavyzdžiai
- Skaičiavimai improvizuojami parenkant besirimuojančius su skaičiais žodžius (Viens - varlės piens / Du - padu / Trys - apsitrys / Keturi - ką turi?…). Kai kurie skaičiavimai poetine forma artimi erzinimams, parodijoms ar skaičiuotėms.
Patarlės ir priežodžiai
Patarlės - tai tradiciniai išmintingi pasakymai, pamokymai, apibendrinimai. Priežodžiai - tai tradiciniai taiklūs pastebėjimai, trumpi komentarai.
Patarlės ir priežodžiai - tai liaudies išminties perlai, perduodami iš kartos į kartą. Jie moko vaikus gyvenimo tiesų, skatina susimąstyti apie savo poelgius ir ugdo dorovines vertybes.
Patarlių pavyzdžiai
- Paukštį plunksnos gražina, o žmogų - protas.
- Žemę kasi, auksą rasi.
- Daugiau dirbk, mažiau kalbėk.
- Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.
- Neprivalgei - neprilaižysi.
- Mažiau kalbėk, daugiau klausyk.
- Daug žinosi, greit pasensi.
- Šiluma nelaužo kaulų.
- Į ką jaunas įprasi, tą senas teberasi.
- Tik kaulai ir oda.
- Viena bėda ne bėda.
- Bėda veja bėdą.
- Ant rankų nešioti.
- Koksai paukštis, toksai ir lizdas.
- Maži vaikai - maži vargai, didi vaikai - didi vargai.
- Vienas kaip pirštas.
- Kaip paukštelis (pirštelis, lašelis, uogelė) vienas (viena) likau.
Priežodžių pavyzdžiai
- Atitiko kirvis kotą.
- Atbulas kaip vėžys.
- Aukštyn nenukrisi.
- Dėl skonio nesiginčijama.
- Juoktis sveika.
- Pagyvensim - pamatysim.
- Aukštai lėkė - žemai tūpė.
- Kas aukštai lekia - žemai tūpia.
- Lazda turi du galus.
- Beria kaip žirniais į sieną.
- Bėga kaip akis išdegęs.
- Vedžioti už nosies.
- Žiūrėti pro pirštus.
- Kad rodos, tai žegnokis!
- Sėskis, didesnis nebeaugsi!
Mįslės ir minklės
Mįslė - tai žodžiais poetiškai perkurtas realaus pasaulio vaizdas, kurį reikia įminti. Minklė - tai humoristinis žaidimas žodžiais ir netikėtu požiūriu į pasaulį. Mįslė-uždavinys - tai mąstymo žaismingos pratybos.
Mįslės ir minklės skatina vaikus mąstyti kūrybiškai, lavina vaizduotę ir padeda suprasti pasaulio reiškinius. Tai puikus būdas mokytis žaidžiant ir plėsti savo žinias.
Mįslių pavyzdžiai
- Auksinis obuolėlis po žemę ritinėja. (Saulė)
- Užaugo ant lauko be šaknų.
Minklių pavyzdžiai
- Kieno gražiausia juosta? - Dangaus.
Mįslių-uždavinių pavyzdžiai
- Danguj yra, / Ant žemės nėra, / Prie diedelio du, / O prie bobutės nė vieno.
Kiti smulkiosios tautosakos žanrai
Be jau aptartų žanrų, smulkiajai tautosakai priklauso ir kiti įdomūs bei vertingi kūriniai:
Taip pat skaitykite: 2 metų vaikų smulkiosios motorikos svarba
- Magiški pasakymai (senųjų tikėjimų maldelės, užkalbėjimai, užkeikimai, atkeikimai…): tai iš senovės laikų paveldėti žodiniai burtai. Pvz., Žemynėle žiedkele, pakylėk mūsų rankų darbus. (Deivei Žemynai).
- Juokavimai: tai linksmi pasišaipymai iš vardų, įpročių, kalbų, žodžių. Pvz., Vėjas pučia. - Pūsk prieš vėją. Kaip vardas?- Rankovė.
- Keiksmai: tai žmones ir jų poelgius pašiepiantys, pajuokiantys žodžiai. Pvz., Lįsk vabalo blauzdon! Kad tave zuikis subadytų!
- Erzinimai: Ydų išjuokimai - tai erzinimai, kuriais siekiama pasmerkti tam tikras meluojančio, godaus, tinginiaujančiojo vaiko ydas, pasišaipyti iš jų, sugėdinti apkalbamą objektą. Pagyrų ūlyčia, Medinė gryčia, Numeris geležinis, Ir tas nusitrynęs. Tinginėlio maišas, Ar dar nenugaišęs. Gausiausią erzinimų grupę sudaro pasišaipymai iš vardų. Jonas - kapitonas. Sandra - skafandra. Ingutė mažutė, gudri laputė.
- Atvirkštinė kalba: tai vaikų žaidimas, kalbėjimo būdas, kai žodžiai iškraipomi sukeičiant jų skiemenų vietą Pašianpadien pagrapaži padiepana. - Šiandien graži diena.
- Replikos: tai patarlėms ir priežodžiams giminingi pasakymai, kuriais reaguojama į situacijas; žodinis komentaras, reakcija į išsakytą kieno nors mintį, pasakymą. Eik kinkyt arklio: važiuosim į Migonius (Miegenus). Vėjo vaikai rėkia.
- Dialogai: pajuokavimai, kuriais įsiterpiama į kasdienį pokalbį, kai, pašnekovui nelaukiant, į nekaltą jo žodį, frazę reaguojama nusistovėjusia komiška formule. Kai baisu, tai apsidenk maišu. Pakratyk ožį už ragų. Duok varškės. - Nuo varškės dantys išbarškės. Pokalbiai, kuriais pavaizduojamas dviejų žmonių nesusikalbėjimas, specialiai įterpiamas bendraujant, yra vadinamas nesusikalbėjimais. Pas mus buvo daug svečių. / - Ir aš nemėgstu tų kačių. / Ar tu neprigirdi? / Ir man tos bjaurybės smirdi. - Kas tau gražiau? / - Ir aš namuos dažiau?/ - Ar tu manęs nesupratai? / - Taip, ir man atrodo keistai.
Smulkioji tautosaka apie žvirblius
Nors vartotojo pateiktoje informacijoje konkrečių pavyzdžių apie žvirblius nėra daug, galime remtis bendrais smulkiosios tautosakos principais ir sukurti keletą pavyzdžių, skirtų vaikams:
- Garsų pamėgdžiojimas: "Čirp čirp, žvirbleli, kur skrendi? Čirp čirp, saulės ieškoti einu!"
- Erzinimas (žaismingas): "Žvirbli, žvirbli, uodega kaip šluota, ar gerai šluoji kiemą?"
- Patarlė (sukurta): "Mažas kaip žvirblis, bet drąsus kaip karys."
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip galima pritaikyti smulkiosios tautosakos žanrus konkrečiam gyvūnui, siekiant sudominti vaikus ir mokyti juos apie gamtą.