Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamas embriono sunaikinimo klausimas teisės aktų kontekste, atsižvelgiant į tai, ar iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusio žmogaus vaisiaus palaikų sunaikinimas kartu su medicininėmis atliekomis nepažeidžia oraus, etiško ir pagarbaus laidojimo principo. Nors medicinos mokslas yra nenuginčijamai įrodęs, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, požiūris į dar negimusio vaiko teisinio statuso svarbą bei galimybę nėra vieningas. Dėl to siekis įtvirtinti teisinį reguliavimą, nustatantį prenatalinėje stadijoje besivystančios gyvybės orų, pagarbų bei etišką palaikų laidojimą, tampa ryžtingu iššūkiu.
Negimusios Gyvybės Teisinis Statusas ir Moralinis Aspektas
Neišgyvenusių žmogaus embrionų ir vaisių palaikų deginimas kartu su medicininėmis atliekomis atskleidžia įstatymų požiūrį į negimusią gyvybę. Svarbu pažymėti, kad teisinis reguliavimas šioje srityje yra itin jautrus ir susijęs su fundamentaliomis moralinėmis bei etinėmis dilemomis. Vienas iš pagrindinių klausimų - ar pradėtas ir negimęs vaikas gali būti žmogaus teisių subjektas. Atsakymas į šį klausimą leistų ieškoti sprendimo dėl oraus negimusio žmogaus vaisiaus ir embriono palaikų laidojimo.
Užsienio Šalių Praktika ir Tarptautiniai Įsipareigojimai
Siekiant išanalizuoti situaciją Lietuvoje, straipsnyje nagrinėjama užsienio šalių teismų praktika, tarptautinės sutartys, konvencijos bei kiti teisės aktai. Iš atliktos analizės matyti, jog daugelis valstybių linkusios iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusius žmogaus vaisius ir embrionus laikyti medicininėmis atliekomis. Ši praktika kelia klausimų dėl žmogaus orumo apsaugos ir pagarbos žmogiškumui nuo pat gyvybės pradžios.
Tyrimas apima lyginamąją, sisteminę, aprašomąją-aiškinamąją ir teleologinę mokslinės literatūros analizę, teismų praktiką ir Amerikos žmogaus teisių konvenciją, JT vaiko teisių konvenciją, Žmogaus teisių ir orumo apsaugą. Atsižvelgiant į biologijos ir medicinos taikymą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinės Karalystės ir Pietų Afrikos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Civilinį kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą, galima pastebėti, kad magistro darbe iškelta hipotezė buvo iš dalies patvirtinta.
Lietuvos Teisės Aktai ir Jų Raida
Lietuvos teisė žmogaus embriono ir vaisiaus teisinio statuso nėra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžusi, taip pat nesutariama dėl teisinės apsaugos bei suteikiamų teisių. Tai sukuria teisinį vakuumą, kuris leidžia interpretuoti situaciją įvairiai.
Taip pat skaitykite: Žmogaus embriono tyrimų teisinis reguliavimas
2017 metais svarstytas ir nuo 2018 metų gegužės 1 dienos įsigaliojęs žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymas leidžia neišgyvenusius žmogaus vaisius ir embrionus prilyginti žmogaus palaikams ir suteikia galimybę juos oriai palaidoti ar kremuoti. Šis pokytis pakeitė iki tol galiojusį nehumanišką teisės požiūrį į dar negimusį vaisių. Tačiau Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, embrionų ir vaisių palaikus prilyginanti žmogaus palaikams, nenustačiusi prenatalinio amžiaus ribos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekstas
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo klausimai reglamentuojami įstatymais, kurie nuolat tobulinami ir keičiami. Svarbu atkreipti dėmesį į tam tikras įstatymo nuostatas:
- Prioritetas vaiko interesams: Visi klausimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant pirmenybę pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesams.
- Draudimas komercializuoti: Lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Lytinės ląstelės ir embrionai negali būti įvežami į Lietuvos Respubliką ir išvežami iš jos.
- Informuotas sutikimas: Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius ar sugyventinius apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaikams, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę ir teisines pasekmes.
- Embrionų saugojimas: Embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Pasibaigus saugojimo terminui, embrionai sunaikinami.
Diskusijos dėl embrionų šaldymo ir naikinimo
Pastaruoju metu Lietuvoje vyko aktyvios diskusijos dėl embrionų šaldymo ir naikinimo. Kai kurios politinės jėgos siūlė įstatyme neleisti embrionų šaldymo, argumentuodamos tuo, jog embrionas jau yra žmogaus gyvybė. Buvo siūloma leisti tik kiaušialąsčių šaldymą. Taip pat buvo teigiama, kad embrionai negalės būti išvežami jokiais kitais tikslais, išskyrus medicininius, embrionų naikinimas bus draudžiamas, vaikai, sulaukę pilnametystės, galės sužinoti savo biologinius tėvus.
Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių.
Prezidentė vetavo įstatymą su pataisomis, teigdama, kad turi būti leidžiamas tiek kiaušialąsčių, tiek ir embrionų šaldymas, kad turi būti leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir neribojamas sukuriamų embrionų skaičius.
Taip pat skaitykite: Pagalbinis Apvaisinimas ir Biopsija
Teisinio Subjektiškumo Problema
Galima teigti, kad yra bandoma suteikti tam tikrą teisinį subjektiškumą embrionams ir vaisiams, tačiau šios iniciatyvos dar nėra įgyvendintos visa apimtimi. Straipsnio tikslas - išanalizuoti žmogaus vaisiaus ir embriono teisinį statusą Lietuvos ir užsienio šalių teisėje bei palyginti pažangiausių šalių teismų praktiką dėl neišgyvenusių vaisių ir embrionų laidojimo procedūros. Taip pat nustatyti, ar vaisius ir embrionas gali būti žmogaus teisių subjektas. Taip pat siekiama išanalizuoti, ar tėvų teisės į orų neišgyvenusio vaisiaus palaikų laidojimą nėra pažeidžiamos sudeginant jį su medicininėmis atliekomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos embrionų šaldymas
tags: #embrionu #sunaikinimas #istatymas