Rūkymas yra viena labiausiai paplitusių priklausomybių pasaulyje, o nėštumo metu ši tema tampa ypač aktuali. Nors daugelis moterų žino, kad rūkymas gali pakenkti kūdikiui, ne visos iki galo supranta konkretų poveikį, riziką ir pasekmes, kurios gali tęstis net po gimdymo. Kai kurios būsimos mamos jaučia spaudimą, gėdą ar net kaltę, jei vis dar rūko. Tačiau svarbiausia ne kaltinti, o suprasti riziką ir ieškoti sprendimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas konkrečiai vyksta organizme rūkant nėštumo metu, kokios galimos pasekmės ir ką verta žinoti net toms moterims, kurios rūko tik retkarčiais ar jau stengiasi mesti.
Kodėl rūkymas nėštumo metu yra pavojingas?
Rūkymas nėštumo metu nėra tiesiog „blogas įprotis“ - tai veiksnys, kuris tiesiogiai kenkia vaisiaus vystymuisi, nes tabako dūmai per motinos kraują pasiekia kūdikį. Įkvėptos cheminės medžiagos veikia ne tik plaučius, bet ir visą organizmą: kraujotaką, deguonies tiekimą, medžiagų apykaitą, hormonų balansą. O šie pokyčiai nėštumo metu - ypač pavojingi.
Kas vyksta organizme rūkant nėštumo metu?
Kai nėščioji rūko:
- Nikotinas susiaurina kraujagysles, mažina kraujotaką į placentą ir vaisių.
- Anglies monoksidas (CO) pakeičia deguonį kraujyje - tiek motinos, tiek vaisiaus organizme.
- Kiti dūmų komponentai (pvz., benzopirenas, cianidas) veikia ląstelių augimą, vystymąsi ir net DNR.
Dėl šių procesų organizme sutrinka deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas vaisiui, padidėja uždegiminių procesų rizika, o tai gali daryti ilgalaikį poveikį augančiam kūdikiui. Net jei moteris jaučiasi fiziškai gerai, vaisius gali patirti lėtinį deguonies trūkumą.
Ką įkvepia vaisius?
Nors vaisius nekvėpuoja tiesiogiai dūmais, visi tabako komponentai patenka į jo organizmą per placentą:
Taip pat skaitykite: Rūkymo metimas ir žindymo nauda
- Deguonies kiekis vaisiaus kraujyje sumažėja.
- Jo širdis priversta dirbti sparčiau, kad kompensuotų trūkumą.
- Sutrikdomas organų augimas, ypač smegenų, plaučių, širdies.
Tai reiškia, kad kiekvienas surūkytas cigaretės dūmas daro tiesioginę įtaką kūdikiui, nors jis dar negimęs. Tyrimai rodo, kad net pasyvus rūkymas (kai rūko kiti aplinkoje) gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai.
Pagrindinės galimos rūkymo pasekmės nėštumo metu
Rūkymas nėštumo metu susijęs su padidėjusia daugelio sveikatos sutrikimų rizika, kuri gali paveikti ne tik pačią nėštumą, bet ir ilgalaikę kūdikio sveikatą. Kuo daugiau surūkytų cigarečių, tuo didesnė rizika, tačiau net ir kelių cigarečių per dieną poveikis gali būti reikšmingas.
Tyrimai rodo, kad rūkymas padidina persileidimo riziką net kelis kartus. Nikotinas ir anglies monoksidas sukelia nepakankamą kraujotaką į placentą, vaisiaus apsigimimus jau pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir ląstelių dalijimosi bei vystymosi trikdžius. Ypač pavojinga, kai moteris rūko pirmąjį trimestrą - tai laikas, kai formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai.
Rūkančių moterų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio, nes dėl kraujagyslių susiaurėjimo sumažėja deguonies ir maisto medžiagų tiekimas. Vaisius „auginamas“ sąlygomis, kurios primena lėtinį badą ar deguonies stoką. Tai gali lemti ne tik mažą gimimo svorį, bet ir padidintą riziką sveikatos problemoms vėliau - astmai, širdies ligoms, medžiagų apykaitos sutrikimams.
Rūkymas siejamas su keliomis rimtomis placentos problemomis:
Taip pat skaitykite: Rūkymo pavojai nėštumo metu
- Placentos pirmeiga - kai placenta dengia gimdos kaklelį, gali sukelti kraujavimą ir būtinybę atlikti Cezario pjūvį.
- Placentos atsiskyrimas - tai pavojinga komplikacija, kai placenta pradeda atsiskirti nuo gimdos anksčiau laiko, sukeldama stiprų kraujavimą ir pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui.
- Placentos senėjimas - rūkančiųjų placentos sensta greičiau, todėl nebesugeba palaikyti vaisiaus vystymosi antroje nėštumo pusėje.
Rūkymas padidina tikimybę gimdyti anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Priešlaikinis gimdymas reiškia neišsivysčiusius plaučius, kvėpavimo sutrikimus po gimimo ir didesnę riziką smegenų pažeidimams, regėjimo ir klausos sutrikimams. Net jei kūdikis gimsta vos keliomis savaitėmis anksčiau - tai gali turėti ilgalaikių padarinių sveikatai.
Rūkymas nėštumo metu susijęs su įgimtais širdies ydomis, gomurio ar lūpos nesuaugimu, kvėpavimo takų jautrumu - didesne bronchito, astmos, plaučių infekcijų rizika kūdikystėje ir padidėjusia staigios kūdikio mirties sindromo (SIDS) rizika. Šios pasekmės nebūtinai atsiranda visiems, tačiau statistiškai jų tikimybė reikšmingai didesnė tarp rūkančiųjų nėštumo metu.
Ar elektroninės cigaretės saugesnės nėštumo metu?
Pastaraisiais metais elektroninės cigaretės (dar vadinamos garinimo įrenginiais arba „vape“) įgijo populiarumo kaip alternatyva tradiciniam rūkymui. Dalis moterų nėštumo metu pereina prie jų manydamos, kad tai - „lengvesnis“ ar net „sveikesnis“ pasirinkimas. Tačiau šis įsitikinimas nėra pagrįstas moksliniais duomenimis, ypač kalbant apie nėštumą.
Daugelis e-cigarečių skysčių sudėtyje turi nikotino (net jei etiketėje nurodyta „be nikotino“, tyrimai dažnai nustato jo pėdsakus), propileno glikolį ir glicerolį, aromatines medžiagas, kurių saugumas įkvėpus nėra įrodytas, ir sunkiųjų metalų pėdsakų (švino, alavo, nikelio - iš kaitinimo elementų). Nors elektroninės cigaretės neturi dervų ar anglies monoksido, jos vis tiek pateikia nikotiną tiesiai į kraujotaką, kuris pasiekia vaisių per placentą.
Nikotinas išlieka pagrindinė pavojinga medžiaga - jis veikia vaisiaus smegenų, plaučių, kraujagyslių vystymąsi. Kai kurios skoninės medžiagos (pvz., „cinamono“, „vanilės“ kvapai) susijusios su uždegiminių reakcijų atsiradimu kvėpavimo takuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad garinimas taip pat gali sukelti oksidacinį stresą, paveikti placentą ir sutrikdyti vaisiaus augimą. Trūksta ilgalaikių duomenų - tačiau tai, kad daugelis sudedamųjų dalių nebuvo ištirtos nėštumo metu, reiškia, kad jos automatiškai laikomos nesaugiomis.
Taip pat skaitykite: Ko tikėtis antrąjį nėštumo trimestrą
Elektroninės cigaretės nėra saugi alternatyva nėštumo metu. Jos vis tiek tiekia nikotiną, o papildomos medžiagos dar labiau padidina riziką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Amerikos akušerių ir ginekologų kolegija, taip pat Lietuvos gydytojai sutaria - nei cigaretės, nei e-cigaretės neturėtų būti vartojamos nėštumo metu.
Kas nutinka, jei moteris rūko tik kartais arba nustoja rūkyti vėliau?
Daugelis nėščiųjų, ypač jei apie nėštumą sužino vėliau, susiduria su realybe, kad buvo rūkoma jau prasidėjus nėštumui. Tai gali sukelti stresą, kaltę ar net baimę, kad žala jau padaryta. Tačiau svarbu žinoti - bet koks rūkyto laikotarpio sutrumpinimas sumažina rizikas, ir net vėlyvas metimas gali turėti apčiuopiamos naudos tiek vaisiui, tiek mamai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad net rūkymas 1-4 cigaretes per dieną vis tiek padidina priešlaikinio gimdymo riziką, mažesnio kūdikio svorio tikimybę ir placentos komplikacijas. Tai reiškia, kad „mažai“ ar „tik retkarčiais“ - vis tiek yra rizika. Nėra saugios tabako dozės nėštumo metu - net nedidelis kiekis gali sukelti padarinius.
Tyrimai patvirtina: net jei moteris meta rūkyti antrame ar net trečiame trimestre, tai vis tiek pagerina placentos aprūpinimą krauju, sumažina vaisiaus augimo atsilikimo riziką, pagerina gimdymo eigą ir kraujo krešėjimo rodiklius bei sumažina staigios kūdikio mirties sindromo (SIDS) riziką po gimimo. Kuo anksčiau - tuo geriau. Bet niekada ne per vėlu. Net viena diena be cigaretės jau yra žingsnis į priekį.
Tokiais atvejais rekomenduojama pasikalbėti su gydytoju ar akušere - jie gali nukreipti pas psichologą ar priklausomybių specialistą ir naudoti patvirtintas, saugias nėščiosioms pagalbos formas (pavyzdžiui, individualią terapiją, o ne nikotino pleistrus ar gumą - jų nėštumo metu nerekomenduojama naudoti be gydytojo priežiūros).
Gydytojo komentaras apie rūkymo poveikį nėštumo metu
„Kiekviena rūkyta cigaretė nėštumo metu yra tiesioginis signalas vaisiui - jo organizmas patiria deguonies trūkumą, o vystymasis sulėtėja. Labiausiai neramina tai, kad moterys kartais mano, jog „pora cigarečių“ nieko nepakeis. Iš tikrųjų - net ir maža dozė veikia kūdikį. Gera žinia ta, kad metimas rūkyti bet kuriuo nėštumo metu pagerina prognozes: vaisius geriau auga, placenta funkcionuoja ilgiau, o gimdymas dažniau vyksta natūraliai ir be komplikacijų. Rekomenduoju nebijoti kreiptis pagalbos - tai nėra silpnumas, o brandus rūpestis būsimo vaiko sveikata.“ - dr. Eglė Vainauskaitė, gydytoja akušerė-ginekologė, turinti 18 metų patirtį dirbant su nėščiosiomis.
Šis komentaras pabrėžia esminę žinutę: rūkymas nėštumo metu yra žalingas, tačiau metimas visada yra naudingas - net jei nevyksta idealiai ar iš karto. Gydytojai nėra tam, kad smerktų - jie nori padėti.
Moterų atsiliepimai: kaip mesti rūkyti nėštumo metu
„Kai sužinojau, kad laukiuosi, pirmas instinktas buvo padėti cigaretes. Bet tikrovėje tai buvo sunkiau nei tikėjausi. Padėjo vyras - jis irgi metė kartu su manimi. Pirmas mėnuo buvo sunkus, bet paskui negrįžau. Gimus dukrai net neįsivaizduoju, kaip galėjau rūkyti anksčiau.“- Sandra, 29 m.
„Rūkyti mečiau tik apie 16 nėštumo savaitę, nes labai sunkiai susitaikiau su mintimi, kad turiu priklausomybę. Iš pradžių mažinau po 1 cigaretę per dieną. Nors jaučiausi kalta, bet gydytoja mane palaikė - sakė, kad net ir šis vėlyvas sprendimas daro teigiamą poveikį kūdikiui. Tai mane motyvavo.“- Jurgita, 33 m.
„Bandžiau mesti tris kartus - ir vis suklupdavo stresas. Galiausiai nuėjau pas psichologę, kuri dirba su nėščiosiomis. Nebuvo lengva, bet per dvi savaites viską nutraukiau. Dabar jau laukiuosi antro vaiko - šį kartą be cigarečių nuo pat pradžių.“- Indrė, 36 m.
„Aš nesu visiškai metusi - kartais per savaitę užsirūkydavau 1-2 kartus. Tačiau dabar žinau, kad tai ne „maža dozė“, o tik dar viena rizika mano dukrai. Po gimdymo noriu gauti pagalbos ir padaryti tai iki galo.“- Lina, 31 m.
„Buvau rūkiusi 10 metų, bet nėštumas viską pakeitė. Nustojau rūkyti dar nežinodama, kad laukiuosi - tiesiog kažkaip atrodė, kad laikas keistis. Dabar po metų net nesinori uostyti cigaretės kvapo. Jei man pavyko - reiškia, pavykti gali bet kam.“- Vita, 27 m.
Ką būtina žinoti apie rūkymą nėštumo metu
Rūkymas nėštumo metu yra vienas pavojingiausių veiksnių, darančių tiesioginį poveikį vaisiaus augimui, placentos funkcijai, gimdymo eigai ir net kūdikio sveikatai po gimimo. Nėra „saugios dozės“ - net viena cigaretė per dieną gali lemti pokyčius vaisiaus vystymuisi. Tačiau svarbiausia žinutė - niekada ne per vėlu mesti. Net jei rūkymas buvo tęsiamas iki antro ar trečio trimestro, metimas vis tiek pagerina placentos aprūpinimą krauju, sumažina priešlaikinio gimdymo riziką ir padeda kūdikiui augti sveikiau. Elektroninės cigaretės ar „lengvesni variantai“ taip pat nėra saugūs - jos vis tiek tiekia nikotiną ir gali turėti papildomų toksinių medžiagų. Mesti savarankiškai ne visada lengva, todėl visada verta kreiptis į gydytoją ar psichologą - pagalba egzistuoja ir veikia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie rūkymą nėštumo metu
Ar tikrai viena-dvi cigaretės per dieną gali pakenkti? Taip. Net mažas kiekis nikotino gali paveikti vaisiaus kraujotaką ir augimą. Nėra nustatytos „saugios“ cigarečių dozės nėštumo metu - visos jos susijusios su tam tikru pavojumi.
Jei sužinojau apie nėštumą tik po kelių savaičių - ar žala jau padaryta? Ne visada. Svarbu, kad nustojus rūkyti kuo anksčiau, rizikos reikšmingai sumažėja. Net jei pradžioje buvo rūkoma, metimas gali pagerinti nėštumo eigą ir vaisiaus sveikatą.
Ar elektroninės cigaretės tikrai saugesnės? Ne. Dauguma jų vis tiek tiekia nikotiną, o aromatinės medžiagos ir priedai gali sukelti papildomą žalą. Tyrimų apie jų saugumą nėštumo metu - labai mažai, todėl jos laikomos nesaugiomis.
Ar vaisius jaučia, kai motina rūko? Taip. Per placentą vaisius gauna mažiau deguonies ir patiria padidėjusį stresą, todėl jo širdis dirba greičiau, o augimas gali sulėtėti. Rūkymas paveikia ir vaisiaus organų vystymąsi.
Kur kreiptis pagalbos, jei sunku mesti rūkyti nėštumo metu? Pirmiausia - pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu. Jie gali nukreipti pas priklausomybių specialistą ar psichologą, kuris padės sudaryti metimo planą. Kai kuriose poliklinikose veikia nėščiosioms pritaikytos sveikatos stiprinimo programos.
Besimptomė bakteriurija
Antrojo nėštumo trimestro pradžioje atliekant šlapimo tyrimą, moteriai gali būti nustatoma besimptomė bakteriurija - būklė, kai tam tikros bakterijos randamos šlapimo takuose, bet jos nesukelia jokių simptomų, t. y. nėščioji nejaučia nei skausmo, nei karščiavimo, nei skausmingo šlapinimosi ar kitų šlapimo takų uždegimui būdingų požymių. Jei ši būklė laiku nediagnozuojama arba negydoma, antrajame ir trečiajame nėštumo trimestre yra rizika susirgti pielonefritu (inkstų geldelių uždegimu): „Tai žymiai grėsmingesnė būklė, nei bakteriurija. Sunkios formos pielonefritas, jei nebus laiku gydomas, gali baigtis sepsiu ar net nėščiosios mirtimi.“ Besimptomė bakteriurija, kuri nustatoma apie 2-10 proc. nėščiųjų, paprastai pasireiškia tik nėštumo metu, nes augant gimdai, keičiasi šlapimo pūslės padėtis, kaip ir šlaplės kelias iki jos. Bakterijos, esančios moters tarpvietėje, gali lengviau patekti į šlapimo pūslę, kur lengvai dauginasi nesukeldamos rimto uždegimo. Tačiau, jei infekcija nėra gydoma, bakterijos gali šlapimtakiais nukeliauti į inkstus ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Besimptomė bakteriurija dažniausiai gydoma antibiotikais, kurie yra saugūs vaisiui. Sunkiais atvejais, kai bakterijos vis atsinaujina, moteris gali būti nukreipta urologo konsultacijai arba gydoma nedidėlėmis antibiotikų dozėmis beveik iki nėštumo pabaigos.
Rezus izoimunizacija
Rezus (Rh) izoimunizacija dar vadinama rezus konfliktu. Tai Rh D neigiamos nėščios moters imunizacija vaisiaus eritrocitų Rh D antigenu. Jei moters Rh yra neigiamas (t. y. ji neturi antigeno), o vaisiaus Rh yra teigiamas (turi antigeną), vaisiaus eritrocitai, patekę į motinos kraują, gali įjautrinti moters organizmą. Jis ims gaminti antikūnus prieš vaisiaus teigiamą Rh D grupę. Pakartotinai susidūrus su Rh D teigiamą antigeną turinčiais eritrocitais, mamos kūnas ims kovoti, t. y. priims vaisių kaip sau svetimą organizmą ir bandys naikinti jo eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Paaiškėjus, jog moteris laukiasi, paskiriami kraujo tyrimai, kurių metu nustatomas mamos kraujo grupė. Jei paaiškėja, jog mama yra Rh neigiama, tuomet nustatoma vaiko tėčio kraujo grupė. Jei jis yra Rh teigiamas, vadinasi, yra tikimybė, kad kūdikis gali paveldėti tėčio kraujo grupę. Tuomet vėl tiriama moteris dėl galimų antikūnų, kurie galėjo susidaryti ankstesnių nėštumų metu ar retai po netapataus kraujo perpylimų. Jei jie randami ir antikūnų titras viršija normas, o atliekant tyrimą pakartotinai titras auga, nėščiajai diagnozuojama rezus izoimunizacija. Tačiau tuo atveju, jei antikūnai moters organizme nerandami, nėštumo metu jų gali atsirasti. Nors vaisius ir motina turi atskiras kraujotakas, nedidelis kiekis eritrocitų gali per placentą patekti į moters kraujotaką, todėl 27-28 nėštumo savaitę vėl kartojamas antikūnų tyrimas. Jei visgi antikūnų neaptinkama, nėščiajai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, kuris apsaugo nuo rezus izoimunizacijos. Anti-D imunoglobulinas taip pat suleidžiamas ir tuo atveju, jei buvo rizika, jog vaikelio kraujas galėjo patekti į moters organizmą, pvz., invazinių genetinių tyrimų metu, gausaus kraujavimo, įtarus placentos atšoką, po pilvo traumos, išorinio vaisiaus apsukimo ar kt. Ši imunoprofilaktika taip pat taikoma įvykus persileidimui, nutraukus nėštumą ar esant negimdiniam nėštumui.
Gestacinis diabetas
Nėščiųjų diabetu arba gestaciniu diabetu vadinama būklė, kai stebimas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui. Šią diagnozę išgirsta nuo 2 iki 40 proc. visų nėščiųjų. Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, jaučia didesnį troškulį, daugiau vartoja skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Dažniau gestacinis diabetas nustatomas toms moterims, kurios laukiasi antrąjį ar trečią kartą, ir jau pirmojo nėštumo metu joms buvo nustatyta ši diagnozė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, jei nėščiosios giminėje kas nors serga cukriniu diabetu. Sergant gestaciniu diabetu moteriai sudaromas gydymo planas: tai tam tikrų maisto produktų ribojimas kasdieniame racione, pavyzdžiui, kiek ir kokių produktų galima valgyti ryte, kokių - vakare, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai, kokiu metu, pvz., ar ryte pavalgius, o gal praėjus dviem valandoms po pusryčių.
Ekstragenitalinės ligos
Tai ne lytinių organų ligos nėštumo metu, iš kurių svarbiausios yra intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, širdies ligos bei epilepsija.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Viena dažnesnių - intrahepatinė nėščiųjų cholestazė. Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, gelta, bendru silpnumu (atmetus kitas kepenų ligas). Ligai atsirasti įtakos turi hormonų poveikis, paveldimumas ir aplinkos veiksniai. Atliekant tyrimus, pastebimas nėščiosios organizme padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Moteris skundžiasi itin stipriu padų, delnų, pilvo ar viso kūno niežuliu, kuris dažniau vargina naktį. Ši būklė nustatoma apie 0,5 proc. visų nėščiųjų. Daugumai (apie 80 proc.) moterų intrahepatinė nėščiųjų cholestazė prasideda 30-ą nėštumo savaitę. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pavojingesnė vaisiui, nei pačiai mamai, nors ji ir skundžiasi tam tikrais simptomais. Tačiau pagrindinė problema - padidėję tulžies rūgščių ir kepenų fermentų kiekis, kurie per placentą patenka į vaisiaus organizmą, taip pat kaupiasi amniono skystyje. Tai gali sukelti staigią vaisiaus žūtį, mekonijaus patekimą į amniono skystį, priešlaikinį gimdymą, naujagimio kvėpavimo sutrikimo sindromą dėl poveikio vaisiaus smegenims ir plaučiams. Nustačius šią ligą, taikomas gydymas vaistais, kurie suriša tulžies rūgštis moters organizme. Būklei blogėjant, nėštumą rekomenduojama užbaigti 37-ą nėštumo savaitę.
Širdies ligos
Nėštumo metu moters širdis dirba sunkiau. Didesnės apkrovos metu gali pasireikšti kardiologinės ligos, kurios ankščiau „snaudė“, arba gali atsirasti naujų sveikatos sutrikimų. Būklė, kai nėštumo metu nežymiai padažnėja širdies veikla, vadinama fiziologinė tachikardija. Jei, tarkime, iki nėštumo moters širdies dažnis būdavo 70 dūžių per minutę, tai nėštumo metu gali siekti 100 susitraukimų per minutę ir tai bus laikoma norma. Be to, moteriai gali atsirasti ir įvairių aritmijų, kurias pastebėjęs gydytojas ginekologas ją iškart nukreipia kardiologo konsultacijai.
Epilepsija
Epilepsija yra lėtinė nervų sistemos liga, pasireiškianti kartotiniais priepuoliais, kurie atsiranda dėl stiprios smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos (būdingas kūno sustingimas, raumenų susitraukimas, traukuliai, kurių metu žmogus nereaguoja į jokius išorinius dirgiklius ir pan.). Gali įvykti vienas arba keli epilepsijos priepuoliai iš karto, trunkantys nuo kelių iki keliolikos minučių. Dažniausiai epilepsija paūmėja nėštumo metu toms moterims, kurios jau serga, ar vaikystėje yra patyrusios epilepsijos priepuolių. Epilepsiniai priepuoliai nėštumo metu gali paūmėti ir dėl vaistų pakeitimo arba tiesiog dėl hormoninio fono pokyčių moters organizme. Priepuolius nėštumo metu gali sukelti ir stresas, miego sutrikimai bei kitos priežastys. Epilepsijos atveju gali būti skiriami prevenciniai vaistai, padedantys išvengti priepuolių, bei vaistai norint sustabdyti priepuolį. Remiantis statitistika, epilepsija pasireiškia maždaug 5 nėščiosioms iš tūkstančio.
Nėštumo sukeltos hipertenzinės būklės
Nėštumo metu gali pakisti ir moters kraujo spaudimas. Jei sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 140 mmHg ir / arba diastolinis yra daugiau kaip 90 mmHg, nuo 20 nėštumo savaitės ši būklė yra vadinama nėščiųjų arterine hipertenzija. Tačiau tai nėra vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas nėštumo metu - hipertenzija nustatoma, jei moters kraujospūdis išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas net ir esant ramybės būsenoje. Gali pasireikšti ir sunki nėščiųjų hipertenzija, kai sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis yra daugiau kaip 110 mmHg.
Preeklampsija - itin grėsminga būklė tiek mamai, tiek vaisiui, dažniau pasireiškianti nuo 20-os nėštumo savaitės. Šiai būklei būdingi šie simptomai: padidėjęs kraujospūdis; šlapime randamas baltymas (proteinurija); trombocitų sumažėjimas kraujyje (trombocitopenija); kepenų funkcijos sutrikimai; inkstų nepakankamumo simptomai; centrinės nervų sistemos sutrikimai (juntamas stiprus galvos skausmas, mirgėjimas akyse ir kt.). Preeklampsija gali komplikuotis į plaučių edemą (apsunkintas kvėpavimas dėl skysčių plaučiuose).
Eklampsija - generalizuoti traukuliai, kurie nėščiajai gali pasireikšti iki pat gimdymo, tęsiasi jo metu ar net praėjus savaitei po gimdymo. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Nustačius minėtas hipertenzines būkles, besilaukiančiai moteriai dažniausiai paskiriamas gydymas saugiais antihipertenziniais vaistais.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikiniu gimdymu laikoma toks gimdymas, kuris prasideda nuo 22 iki 36 nėštumo savaitės. Jei nėra aiški pastojimo data, tuomet sveriamas naujagimis. Jei jo svoris yra daugiau kaip pusė kilogramo, laikoma, jog įvyko gimdymas, o ne persileidimas. Neišnešiotukų mirtingumas yra net 25 kartus didesnis nei išnešiotų naujagimių. Kuo ilgiau vaisius išnešiojamas, tuo jo mirtingumo rizika mažesnė, kartu kūdikiui sumažėja ir įvairių sveikatos sutrikimų rizika. Čia svarbi kiekviena diena. Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai: infekcija, kraujavimas iš gimdos, patologinis gimdos pertempimas, tam tikros mamos ligos, nepalanki akušerinė anamnezė, rūkymas, šlapimo takų infekcijos, odontologinės infekcijos, lyties organų patologijos (pvz., gimdos miomos, ankstesni gimdos kaklelio pyšimai), įvairios operacijos nėštumo metu, nuovargis, depresija, prasta mityba, stresas ir kt. Priešlaikinio gimdymo simptomai: skausmas, maudimas pilvo apačioje arba kryžkaulio srityje, nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau kaip 5 kartai per dieną), kraujingos išskyros iš makšties ir galiausiai - reguliarūs gimdos susitraukimai arba sąrėmiai (daugiau kaip trys per 30 minučių). Gresiant priešlaikiniam gimdymui, nėščiajai skiriami vaistai, padedantys atpalaiduoti gimdos raumenis, ir medikamentai, subrandinantys vaisiaus plaučius. Toks naujagimis turi daugiau šansų prisitaikyti ir išgyventi. Todėl labai svarbu laiku diagnozuoti šią būklę ir paskirti tinkamą gydymą.