Šis straipsnis skirtas pagerbti ir apžvelgti žymius lietuvių literatus ir kultūros veikėjus, kurių gimtadieniai pažymėti rugsėjo mėnesį. Šiame sąraše rasite įvairių sričių atstovų - nuo rašytojų ir poetų iki dailininkų, skulptorių, politikų ir kitų iškilių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir istorijoje.
Žymūs Literatai ir Kultūros Veikėjai, Gimę Rugsėjį
Štai sąrašas žymių lietuvių literatu ir kultūros veikėjų, gimusių rugsėjo mėnesį:
- Vincas Kisarauskas - Dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų, gimė 1934 m. rugsėjo 1 d.
- Dalia Grybauskaitė - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, gimė 1956 m. rugsėjo 1 d.
- Kazimieras Žoromskis - Lietuvių tapytojas, gimė 1913 m. rugsėjo 4 d.
- Zenonas Puzinauskas - Lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius, gimė 1920 m. rugsėjo 4 d.
- Kazys Morkūnas - Lietuvių vitražistas, vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų, gimė 1925 m. rugsėjo 4 d.
- Raimondas Vabalas - XX a. lietuvių kino režisierius, gimė 1937 m. rugsėjo 5 d.
- Jonas Šliūpas - Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas, gimė 1861 m. rugsėjo 7 d.
- Donatas Malinauskas - Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, gimė 1869 m. rugsėjo 7 d.
- Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - Lietuvių rašytoja, gimė 1877 m. rugsėjo 8 d.
- Gediminas Jokūbonis - Lietuvių skulptorius, gimė 1927 m. rugsėjo 8 d.
- Antanas Strazdas - Lietuvių poetas, katalikų kunigas, gimė 1760 m. rugsėjo 9 d.
- Algirdas Julius Greimas - Gimė 1917 m. rugsėjo 9 d.
- Edmundas Alfonsas Frykas - Architektas, gimė 1876 m. rugsėjo 10 d.
- Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis - Lietuvių architektas, visuomenės veikėjas, gimė 1893 m. rugsėjo 10 d.
- Antanas Poška - Lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas, gimė 1903 m. rugsėjo 10 d.
- Justinas Marcinkevičius - Vienas žymiausių lietuvių poetų, gimė 1930 m. rugsėjo 10 d.
- Rasvita Kundrotaitė - Lietuvių kalbos mokytoja, poezijos kūrėja, gimė 1970 m. rugsėjo 25 d. Švėkšnoje (Šilutės r.).
- Adolfas Baublys - Profesorius, habilituotas daktaras (technologijos mokslai, transporto inžinerija) Gimė 1941 m. rugsėjo 5 d. Laukininkų kaime.
Taip pat verta paminėti ir Aleksandrą Ivanovičių Kupriną, rusų rašytoją, gimusį 1870 m. rugsėjo 7 d., kuris nors ir nebuvo lietuvis, bet jo kūryba buvo žinoma ir vertinama Lietuvoje.
Šis sąrašas tik patvirtina, kokį didelį indėlį į Lietuvos kultūrą įnešė ir toliau įneša rugsėjį gimę talentingi žmonės. Toliau panagrinėsime kai kurių iš jų biografijas ir kūrybą išsamiau.
Išsamesnė Informacija Apie Kai Kuriuos Literatus
Aleksandras Kuprinas: Gyvenimo ir Kūrybos Kelias
Aleksandras Ivanovičius Kuprinas gimė 1870 m. rugsėjo 7 d. Penzos gubernijoje, Narovčate, nusigyvenusio dvarininko šeimoje. Jo gyvenimas buvo kupinas įvairių iššūkių ir patirčių, kurios atsispindėjo jo kūryboje.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Ankstyvasis laikotarpis ir karinė karjera:
Baigęs Maskvos Aleksandrovo karinę mokyklą, 1890-1894 m. Kuprinas tarnavo pasienio daliniuose. Rašyti pradėjo dar besimokydamas karinėje mokykloje. Išspausdino keletą apsakymų ir apysaką „Prietemoje“ (В потьмах, 1893). Išėjęs į atsargą, jis pasišventė rašymui, kartu dirbdamas Kijevo ir Odesos laikraščių reporteriu. 1897 m. išleido rinkinį „Miniatiūros“ (Миниатюры).
Pripažinimas ir šlovė:
Tikra sėkmė atėjo 1896 m., kai pasirodė apysaka „Molochas“ (Молох). Lyrinė apysaka „Olesia“ (Олеся, 1898) ir keletas panašaus tipo apsakymų parodė, kaip jautriai rašytojas sugeba pažvelgti į žmogaus sielos gelmes ir laukinę gamtą. Šie kūriniai greitai paplito po visą Rusiją, o rašytojo šlovė augo. Skaitytojai pamėgo jo apsakymus „Apsakymai“ (1903) ir apysaką „Dvikova“ (Поединок, 1905), kurioje vaizduojama kareivių gyvenimo beprasmė nuobodybė. 1905-1907 m. paskelbti apsakymai vaizdavo rusų-japonų karo epizodus ir A. Kuprinui jie suteikė rusų literatūros klasiko vardą.
Kūrybos branda ir emigracija:
1908-1911 m. parašytos novelės knygynų lentynose pasirodė kaip knyga „Listrigonai“. Čia vaizduojamas artistų gyvenimas ir jų tikėjimas žmogaus sielos gerosiomis galiomis. Poetiškų apsakymų ir novelių knygose „Baltasis pudelis“ (Белый пудель, 1904) ir „Brangakmenis“ (Изумруд, 1911) vaizduojamos gyvenimo šviesa ir prasmingumas. 1909 m. lentynose pasirodė apybraižų apie prostitutes knyga „Duobė“ (Яма), kurią daug kas smerkė už natūralizmą, bet negalėjo nieko prikišti už tiesą ir aprašytų charakterių stiprumą.
Per pirmąjį pasaulinį karą savo namus užleido ligoninei. Spalio perversmą pasmerkė, kaip ir Gorkį, kuris talkino bolševikų režimui. 1919 m. redagavo Judeničiaus laikraštį „Prinevskij krai“. Kai jis buvo nugalėtas, pabėgo į Estiją, vėliau į Suomiją. Emigracijoje ilgėjosi Rusijos. Emigrantų spaudoje skelbė publicistinius straipsnius. Jis rašė: Dabar Tėvynėje „negyvos ir tuščios akys ir bekraujės lūpos, užantspauduotos amžina paslaptimi.“ Taip jis pliekė bolševikus iki pat 1930 m.
Užsienyje jis išleido knygas: „Vienarankis komendantas“ (Однорукий комендант, 1923), „Purpurinis kraujas“ (Пунцовая кровь, 1926), romanus „Laiko ratas“ (Колесо времени, 1930), „Junkeriai“ (Юнкера), „Žaneta“ (Жанета, 1934). 1937 m. kamuojamas sunkios ligos ir nebegalėdamas rašyti, A. Mirė Kuprinas Aleksandras Ivanovičius Sankt - Peterburge 1938 m. rugpjūčio mėn. 25 d.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kūrybos palikimas:
A. Kuprino kūryba pašvęsta žmogui, jo dvasios savybėms, jos proveržiams nušviesti. Jis neišdavė tikrojo žmogaus pasaulio, nesusigundė jokių revoliucijų „gėriu“, liko ištikimas realizmo dvasiai ir tikriems jausmams.
Žymiausi A. Kuprino kūriniai:
- Apsakymai - Vilnius : Vaga, 1989.
- Stebuklingas daktaras. - Vilnius : Vaga, 1985.
- Varnėnai. - Vilnius : Valst. grož. lit.
- Dramblys. - Vilnius : Vaga, 1980.
- Baltasis pudelis. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1952.
- Granatų apyrankė. - Vilnius : Vaga, 1969.
- Varnėnai. - Vilnius : Vaga, 1976.
- Dvikova. - Vilnius : Valst. grož. lit. l-kla, 1964.
- Špokai. - Kaunas : Mokytojų knygynas "Šviesa", 1934.
- Sulamita - [Kaunas] : Valst. grož. lit.
Kiti Rugsėjo Mėnesį Gimę Literatai ir Kultūros Veikėjai
Be jau minėtų asmenybių, rugsėjo mėnesį gimė ir daugiau žymių lietuvių literatų ir kultūros veikėjų, kurie prisidėjo prie Lietuvos kultūros ir visuomenės raidos.
Antanas Biliūnas: Pedagogas, rašytojas ir bibliografas, rašytojo Jono Biliūno brolio Juozapo sūnus. Gimė ir užaugo Andrioniškyje (Anykščių r.). Baigęs Andrioniškio pradžios mokyklą, mokėsi Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete, Filologijos skyriuje. 1926-1941 m. vadovavo Panevėžio viešajai valstybinei bibliotekai.
Julijonas Lindė-Dobilas: Kunigas, pedagogas, rašytojas, kilęs iš Pasvalio krašto, Dovydų kaimo. Baigęs Kauno kunigų seminariją, kunigavo Skaistkalnėje, Pilbergėje, Livberzėje, Alūkstoje (Latvija), vikaravo Varniuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą mokytojavo Jekaterinoslave (Ukraina). 1918 m. grįžo į Lietuvą. Vyskupijos kurijos vėl paskirtas į Latviją - Kurmenę, 1919 m.
Adomas Jakštas: Kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas. Gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime (Kėdainių r.). Jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Romualda Ona Dobranskienė: Socialinių mokslų daktarė, Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo įkūrėja ir ilgametė pirmininkė, buvusi Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė, daugelio mokslinių straipsnių šalies ir užsienio spaudoje autorė. Gimė 1932 m. sausio 15 d. Papilės vlsč. Mirė 2018 m. gruodžio 16 d. Šilutėje.
Nijolė Čepienė: Literatė, daug metų dirbo Traksėdžių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Gimė 1947 m. rugsėjo 1 d. Traksėdžiuose (Šilutės r.). Išėjusi užtarnauto poilsio pradėjo kurti eilėraščius.
Rasvita Kundrotaitė: Lietuvių kalbos mokytoja, poezijos kūrėja. Gimė 1970 m. rugsėjo 25 d. Švėkšnoje (Šilutės r.).
Juozas Bakšys: Kunigas. Gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apskrityje Kuktiškių valsčiuje Asmalų kaime.
Adolfas Baublys: Profesorius, habilituotas daktaras (technologijos mokslai, transporto inžinerija). Gimė 1941 m. rugsėjo 5 d. Laukininkų kaime.
Šie ir kiti rugsėjo mėnesį gimę kūrėjai įvairiais būdais prisidėjo prie lietuviškos kultūros puoselėjimo, literatūros vystymo ir visuomenės švietimo. Jų darbai ir pasiekimai yra svarbi Lietuvos istorijos dalis.