Vaikų kosulys yra dažna priežastis, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytoją. Kosulys - tai natūralus organizmo refleksas, skirtas apsaugoti kvėpavimo takus nuo dirgiklių, tokių kaip gleivės, dulkės ar alergenai. Tačiau kai kosulys tampa nuolatinis ar intensyvesnis naktį, tai gali būti ženklas, kad vaiko organizme vyksta tam tikri pokyčiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Šiame straipsnyje aptarsime galimas naktinio kosulio priežastis, kada reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir kaip tokiais atvejais palengvinti vaiko būklę.
Galimos Naktinio Kosulio Priežastys
Naktinis kosulys gali kilti dėl įvairių sveikatos būklių ar aplinkos veiksnių, kurie paveikia vaiko kvėpavimo takus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių naktinio kosulio priežasčių:
Alergijos
Jei vaikas yra alergiškas dulkėms, žiedadulkėms, pelėsiui ar gyvūnų plaukams, šie alergenai gali sukelti dirginimą kvėpavimo takuose, sukeldami kosulį. Naktį vaikas praleidžia daug laiko toje pačioje aplinkoje, todėl jei jo miegamajame yra alergenų (pavyzdžiui, dulkės ar gyvūno plaukai), jie gali sukelti kosulį. Be to, kai kurie vaikai yra alergiški pagalvių užpildams (ypač jei jos pagamintos iš plunksnų) arba sintetinėms medžiagoms, esančioms patalynėje. Kosulys, sukeltas alergijos, dažnai būna sausas, o kartu gali atsirasti kitų simptomų, tokių kaip nosies užgulimas, čiaudulys ar akių niežulys.
Peršalimas ir Virusinės Infekcijos
Peršalimas ir įvairios virusinės infekcijos taip pat dažnai sukelia naktinį kosulį. Šios infekcijos sukelia gleivių kaupimąsi nosies ertmėje ir gerklėje, o kai vaikas guli, gleivės sunkiau nuteka, todėl ima dirginti gerklę ir sukelia refleksinį kosulį. Peršalimo metu kosulys dažnai būna drėgnas, kadangi organizmas bando pašalinti susikaupusias gleives. Šio tipo kosulys paprastai praeina, kai vaikas pasveiksta nuo infekcijos, tačiau jis gali trukti keletą savaičių net ir po ligos simptomų išnykimo.
Astma
Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri taip pat gali sukelti naktinį kosulį vaikams. Astmos priepuolių metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, gali atsirasti dusulys, o kvėpuojant girdimas švokštimas. Bronchinė astma - lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir (ar) kosulio priepuoliais, ypač naktį ir ryte. Astma skiriasi savo sunkumu ir klasifikuojama remiantis priepuolių dažnumu - pagal juos skiriamas skirtingas gydymas. Vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui yra spirometrija. Šis tyrimas skirtas įvertinti kvėpavimo funkciją matuojant iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekį, tačiau reikalingi ir laboratoriniai tyrimai. Juos atlikus, galima atmesti kitas, į astmą panašias ligas, išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas, ir taip sumažinti priepuolių riziką (vengiant alergeno). Kaip jau žinote, bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Jai būdinga bronchų obstrukcija, kuri išnyksta savaime arba gydant, ir padidėjęs bronchų jautrumas įvairiems dirgikliams. Nėra visiškai aišku, kodėl susergama šia liga. Astmai būdingi skirtingi dominuojantys simptomai, išsivystymo mechanizmai ir atsakas į gydymą. Dažniausiai ši liga atsiranda dėl alergijos įkvepiamiems alergenams (alerginė astma), tokiems kaip žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt. Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas. Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 proc. žmonių. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Paveldima astma dažniausiai pasireiškia kartu su egzema ir alergija. Nutukimas taip pat gali didinti astmos riziką. Ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos laikomos svarbiais rizikos veiksniais, sukeliančiais progresiją iki astmos. Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurie vaikai suserga astma. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetinis polinkis. Tačiau net jam ir esant, vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Bronchine astma sergantiems vaikams dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris. Ši liga atpažįstama iš tam tikrų jai būdingų simptomų. Pirmieji bronchinės astmos požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, net iškvėpimui reikia didelių pastangų. Ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Astmos sukeliami negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais, nepriklausyti nuo sezoniškumo arba gali trukti ištisus metus. Priepuolio metu susitraukia bronchų raumenys ir pabrinksta gleivinė, todėl susiaurėja jų spindis ir žmogus pradeda dusti. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas. Dažniausiai astmos priepuolis prasideda naktį. Jo metu pasidaro sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpuojant girdisi švokščiantis garsas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių. Remiantis statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes. Todėl esant ilgai trunkančiam kosuliui, dusuliui, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kitas žingsnis - padėti surasti kvėpavimą lengvinančių vaistų ir paraginti jų įsipurkšti. Vaistų efektas turėtų pasireikšti po 5 min. Nustatyti astmą padeda detalus paciento ištyrimas ir kvėpavimo funkcijos tyrimas - spirometrija. Naudojant šį metodą, išmatuojamas didžiausias iškvėpimo greitis. Astmą kūdikiams diagnozuoti itin sunku. Bronchinės astmos gydymas priepuolio metu ir tarp priepuolių skiriasi. Taip pat jis priklauso nuo ligos simptomų sunkumo ir dažnio. Esant lengviems ir retai besikartojantiems astmos priepuoliams, dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių ar trumpo veikimo bronchidilatatorių kartu su įkvepiamaisiais priešuždegiminiais vaistais. Šiuolaikinis astmos gydymas padeda gerokai sumažinti priepuolių pasikartojimą. Tinkamai nesigydant astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla. Bronchinė astma - viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Tačiau tinkamai gydantis, šiandien ji gali būti sėkmingai kontroliuojama.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Refliuksas (Gastroezofaginis Refliuksas)
Gastroezofaginis refliuksas (GERL) yra būklė, kai skrandžio rūgštis atgal patenka į stemplę ir sukelia dirginimą bei uždegimą. Be to, ši būklė sukelia kosulį, ypač naktį, kai vaikas guli, o rūgštis lengviau kyla į viršų. Refliukso sukeliamas kosulys dažniausiai būna sausas, tačiau gali būti lydimas kitų simptomų, tokių kaip rėmuo, nemalonus skonis burnoje ar net vėmimas. Jei įtariate, kad vaiko kosulį sukelia refliuksas, verta atkreipti dėmesį į vaiko mitybos įpročius prieš miegą, taip pat gali padėti miegoti šiek tiek pakelta galva.
Sausas Oras
Sausas oras ypač žiemos metu, kai įjungtas šildymas, gali sudirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį. Kvėpavimo takų gleivinė išdžiūsta, tampa jautresnė dirgikliams, o tai skatina kosulį. Šiuo atveju gali padėti oro drėkintuvai, kad būtų palaikomas tinkamas drėgmės lygis kambaryje, kuriame miega vaikas.
Kvėpavimas per burną
Jau 1909 m. publikuotas straipsnis skelbė apie kvėpavimo per burną neigiamą poveikį vaiko miego kokybei, vystymuisi ir gebėjimui susikoncentruoti. Vienas straipsnio autorių išskyrė veido bruožus, kurie būdingi vaikams, kvėpuojantiems per burną. Tokie vaikai pasižymi mažesniu apatiniu žandikauliu, neišraiškingu smakru, siauru ir aukštu gomuriu, kartais ilga ir kumpa nosimi, dažniau nei bendraamžiams gendančiais dantimis. Dažnai nosies užsikimšimą sukelia lėtinės alergijos, taip pat padidėję adenoidai ar tonzilės. Padidėję adenoidai dažniausia stebimi 2-7 m. Tačiau įprotį kvėpuoti per burną gali lemti ir genetiniai bei aplinkos veiksniai, tokie kaip per trumpas liežuvio pasaitėlis ar labai maža nosis. Įtakos taip pat turi ilgai užtrukęs maitinimas buteliuku, nykščio arba pirštų čiulpimas, ilgai trunkantis ir dažnas čiulptuko naudojimas, netgi dažnas persivalgymas ar per šilta aplinka. Įrodyta, jog vaikui per dažnai naudojant čiulptuką, net 25 proc. 2012 m. atliktas tyrimas nustatė, jog vaikai, kurie miego metu kvėpuoja per burną, ryte atsikelia pavargę, dėl to negeba susikoncentruoti. Taip pat dėl kvėpavimo per burną miego metu vaikas gali knarkti, o dėl netaisyklingos liežuvio padėties burnoje gali atsirasti miego apnėja. Natūraliai ramybės būsenoje, taip pat ir miego metu, liežuvis turi būti prisispaudęs prie gomurio. Tokioje padėtyje esantis liežuvis neužkrenta ant kvėpavimo takų ir leidžia orui keliauti pro nosį į plaučius ir atgal. Be to, kai liežuvis yra prisiglaudęs prie gomurio, o lūpos - sučiauptos, burnoje ir nosyje susidaro slėgio skirtumas, dėl to pro nosį įkvėptam orui yra dar lengviau keliauti į plaučius. Jeigu vaikas kvėpuoja per burną, jo liežuvis guli ant apatinių dantų. Stebėkite ir įvertinkite, ar vaikas kvėpuoja per burną, tai nesunkiai pastebima, kai vaikas yra susikoncentravęs į kokią nors veiklą, pavyzdžiui atlieka namų darbus, žiūri televizorių ar žaidžia. Taip pat reikia pastebėti kaip miego metu vaikas kvėpuoja - per burną ar pro nosį, knarkia ar ne. Jeigu dieną vaikas 40 proc. ar daugiau laiko kvėpuoja per burną, tai jau yra ženklas, jog šį įprotį būtina keisti, ieškant priežasčių. Ar vaikas miego metu daug juda ir sukinėjasi? Jeigu bent į kelis šiuos klausimus atsakėte TAIP, reikėtų kreiptis pagalbos, ištyrimui. Dažnai problemos jau būna išspręstos, o netinkami įpročiai pasilikę.
Bronchiolitas
Tai būklė, kai mažiausi kvėpavimo takai (bronchiolės) uždegami, išsipučia ir užsikemša gleivėmis, todėl sunku kvėpuoti. Ūminį bronchiolitą dažniausiai sukelia virusinės infekcijos, iš kurių dažniausiai pasitaikantis sukėlėjas yra respiracinis sincitinis virusas (RSV). Liga yra sezoninė ir dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku. Ūminis bronchiolitas gali sukelti rimtų kvėpavimo sunkumų, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, kuriems būklė gali progresuoti iki kvėpavimo nepakankamumo. Daugeliu atvejų bronchiolitas gydomas namuose, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.
Pagrindiniai sukėlėjai:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
- Respiracinis sincitinis virusas (RSV): Dažniausia bronchiolito priežastis. RSV yra labai užkrečiamas ir dažniausiai pasireiškia žiemą bei ankstyvą pavasarį.
- Paragripo virusas: Sukelia panašius simptomus kaip RSV, bet dažniau vyresniems vaikams.
- Adenovirusas: Gali sukelti sunkesnius bronchiolito atvejus, ypač kūdikiams.
- Metapneumovirusas: Panašus į RSV, taip pat sukelia kvėpavimo takų infekcijas vaikams.
- Rinovirusas: Sukelia peršalimą, kuris gali komplikuotis į bronchiolitą kūdikiams.
Virusai plinta per kvėpavimo takų išskyras, o infekcija gali lengvai plisti per kontaktą su užkrėstais paviršiais arba tiesioginiu kontaktu su sergančiais asmenimis.
Ūminio bronchiolito simptomai paprastai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po infekcijos ir gali apimti:
- Sloga ir nosies užgulimas: Dažnai pirmieji simptomai, kurie panašūs į įprastą peršalimą.
- Kosulys: Pradžioje sausas, vėliau gali tapti produktyvus, su skrepliais.
- Sunkus kvėpavimas: Kvėpavimas gali tapti greitas ir paviršutiniškas, kartais švokštimas ar girgždesys girdimi kvėpavimo metu.
- Krūtinės raumenų įtraukimas: Raumenys aplink šonkaulius ir kaklą įsitraukia kvėpuojant, tai yra ženklas, kad kvėpavimas yra sunkus.
- Karščiavimas: Gali būti lengvas arba vidutinio sunkumo.
- Maitinimo sunkumai: Kūdikiai gali atsisakyti valgyti arba maitintis sunkiai dėl kvėpavimo sunkumų.
- Letargija ir nuovargis: Sunkesniais atvejais vaikas gali tapti vangus ir silpnas.
Dusulys
Dusulys, arba dispnėja, yra subjektyvus pasunkinto, nepatogaus kvėpavimo ūminis ar lėtinis pojūtis, verčiantis suintensyvinti kvėpavimą. Suaugę pacientai dusulį dažniausiai apibūdina kaip oro trūkumą, krūtinės spaudimą ir padidėjusias pastangas kvėpuoti. Dusulys gali būti fiziologinis arba patologinis.
Galimos dusulio priežastys pediatrijoje:
fiziologinis dusulys:
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
- per didelis fizinis krūvis;
- dusulys dėl hipoksemijos ir hiperkapnijos, esant aukštai virš jūros lygio arba tvankioje patalpoje;
psichogeninės:
- nerimo sutrikimai: panikos atakos, nuolatinis nerimas;
- nuotaikos sutrikimai (depresija, pykčio priepuolis);
- ilgalaikis ir nuolatinis stresas;
kvėpavimo:
- ūminė viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija vaikams yra dažniausia dusulio priežastis;
- choanų atrezija, tracheomaliacija, bronchų atrezija;
- cistinė fibrozė, bronchektazės;
- obstrukcinė miego apnėja;
- balso stygų disfunkcija;
- krūtinės sienos patologija, deformacija;
- svetimkūnio aspiracija;
kardiovaskulinės:
- kardiomiopatijos;
- įgimtosios širdies ydos;
- širdies ritmo sutrikimai;
- kraujospūdžio sutrikimai;
- miokarditas, perikarditas;
alerginės reakcijos: anafilaksija;
medžiagų apykaitos: nutukimas, dekompensuota metabolinė ketoacidozė (sergant cukriniu diabetu, esant uremijai), skydliaukės hipo- ir hiperfunkcija, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis;
onkologinės ir hematologinės: anemija, methemoglobinemija, apsinuodijimas anglies monoksidu, leukemija, tarpuplaučio navikas su metastazėmis, kt.;
neurologinės: epilepsija, Guillaino-Barre sindromas, kt.;
pilvo ertmės ligos: diafragmos išvarža, kepenų nepakankamumas.
Kaip Galime Padėti?
Yra keletas būdų, kaip galime padėti vaikui, kenčiančiam nuo naktinio kosulio:
Tinkama Oro Drėgmė
Sausas oras gali dar labiau dirginti vaiko kvėpavimo takus ir sukelti kosulį, todėl svarbu užtikrinti, kad kambaryje, kuriame vaikas miega, būtų tinkamas oro drėgmės lygis. Optimalus oro drėgnumas patalpoje turėtų būti apie 40-60%. Tam galite naudoti oro drėkintuvą, tačiau nepamirškite, kad per didelė drėgmė taip pat gali būti pavojinga - gali skatinti pelėsio atsiradimą, kuris taip pat gali sukelti alergines reakcijas ir kosulį.
Vaiko Padėtis Miegant
Miegojimo padėtis turi didelę įtaką kosuliui, ypač jei vaiko kvėpavimo takai yra užsikimšę dėl gleivių. Gulint, gleivės lengviau kaupiasi gerklėje ir nosiaryklėje, todėl tai gali sukelti intensyvesnį kosulį. Pabandykite pakelti vaiko galvą, padėję papildomą pagalvę po jo galva ar viršutine kūno dalimi. Tokiu būdu sumažinsite gleivių kaupimąsi gerklėje ir palengvinsite kvėpavimą.
Tinkamas Kambario Vėdinimas
Svarbu užtikrinti, kad vaiko miegamasis būtų gerai vėdinamas ir jame cirkuliuotų šviežias oras. Užsistovėjęs ar užterštas oras gali pabloginti vaiko kvėpavimo takų būklę ir sukelti dirginimą. Todėl reguliariai vėdinkite vaiko kambarį prieš miegą. Net šaltuoju metų laiku verta atidaryti langą kelioms minutėms, kad įleistumėte į patalpą gryno oro.
Inhaliatoriai kaip Pagalbos Priemonė
Inhaliatorius yra puiki priemonė palengvinti naktinį kosulį, ypač jei jis susijęs su kvėpavimo takų dirginimu, astma ar bronchitu. Inhaliatorius padeda vaiko kvėpavimo takams sudrėkinti ir sušvelninti gleives, todėl jos lengviau pasišalina. Be to, yra tyliai veikiančių inhaliatorių, kuriais galima atlitki inhaliacijas netgi vaikui miegant, pavyzdžiui, Herupa inhaliatorius. Taip pat, patogiausias vaikams gali būti nešiojamas inhaliatorius, kadangi juo inhaliacijas galima atlikti bet kurioje vietoje. Inhaliatoriai yra efektyvi priemonė, padedanti vaikams, kenčiantiems nuo įvairių kvėpavimo takų problemų. Jie ypač naudingi esant sausam kosuliui, astmai ar bronchitui, nes padeda drėkinti kvėpavimo takus, sumažinti dirginimą ir palengvinti kvėpavimą. Inhaliatoriai gali būti naudojami tiek prevencijai, tiek simptomų valdymui.
Inhaliatorių naudojimas:
- Kosulys dėl astmos. Jei vaikas serga astma, inhaliatoriai yra vienas iš pagrindinių gydymo būdų. Astmos priepuolio metu kvėpavimo takai susiaurėja, o tai sukelia kosulį ir dusulį, ypač nakties metu. Tokiu atveju inhaliatoriai su bronchus plečiančiais vaistais padeda greitai atpalaiduoti kvėpavimo takus ir palengvinti simptomus.
- Bronchitas. Inhaliatoriai taip pat veiksmingi sergant bronchitu. Inhaliacijos su specialiais tirpalais padeda gleivėms lengviau pasišalinti iš kvėpavimo takų ir sumažinti dirginimą.
- Peršalimas ir virusinės infekcijos. Inhaliatoriai gali būti naudojami, kai vaikas serga peršalimu ar virusinėmis infekcijomis. Tokiu atveju inhaliacijos drėkina kvėpavimo takus ir padeda greičiau išvalyti gleives. Tai ypač naudinga, jei vaikas kosėja naktį, kai gleivės kaupiasi ir trukdo kvėpavimui.
- Sausas kosulys. Jei vaikas kenčia nuo sauso kosulio, inhaliatoriai gali būti naudojami siekiant sudrėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti sudirgimą.
- Alergijos. Jei vaiko kosulys yra sukeltas alergijos, inhaliacijos taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų dirginimą ir sumažinti kosulio priepuolius.
Teisingas inhaliatoriaus naudojimas:
- Paruoškite inhaliatorių pagal gamintojo instrukcijas - įsitikinkite, kad prietaisas yra švarus ir tinkamai surinktas. Naudojant vaistus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku dėl rekomenduojamos dozės.
- Inhaliacijas atlikite ramioje aplinkoje - inhaliacijų metu vaikas turėtų sėdėti ramiai. Jei vaikas yra labai mažas, jį galima laikyti ant rankų, kad jis jaustųsi saugiau. Jo neturėtų niekas blaškyti.
- Tinkamai uždėkite kaukę arba naudokite kandiklį - kaukė turi gerai priglusti prie vaiko veido, kad specialus tirpalas ar vaistai pasiektų kvėpavimo takus. Jei naudojate kandiklį, paaiškinkite vaikui, kaip teisingai įkvėpti per jį.
- Inhaliacijos trukmė - inhaliacijos paprastai trunka nuo 5 iki 10 minučių, priklausomai nuo tirpalo kiekio. Per šį laiką vaikas turėtų ramiai kvėpuoti ir neužsiimti pašaline veikla. Patogus pasirinkimas gali būti inhaliatorius Evolu, kadangi pastarasis automatiškai išsijungia po 10 minučių veikimo.
- Inhaliatoriaus valymas - po kiekvienos naudojimo procedūros svarbu tinkamai išvalyti prietaisą, kad būtų išvengta bakterijų kaupimosi.
Skysčių Vartojimas
Gleivėms suskystinti ir lengviau pašalinti būtina užtikrinti, kad vaikas per dieną gautų pakankamai skysčių. Skysčiai padeda palaikyti tinkamą hidratacijos lygį ir sumažina kvėpavimo takų dirginimą.
Medus ir Šiltos Arbatos
Medus yra natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti kosulį ir nuraminti sudirgusią gerklę. Pasiūlykite vaikui šiltos arbatos su šaukšteliu medaus prieš miegą.
Kambario Temperatūra
Tinkama kambario temperatūra taip pat gali turėti įtakos vaiko kosuliui naktį. Jei kambaryje per šilta arba per šalta, tai gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ir paskatinti kosulį. Užtikrinkite, kad kambario temperatūra būtų komfortiška, maždaug 18-20 laipsnių Celsijaus.
Slogos Gydymas Kūdikiams
Nuo ko mažyliui gali atsirasti sloga? Priežasčių iš tiesų yra daug. Dažniausia priežastis - viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija. Šiuo metu žinoma daugiau nei 200 virusų atmainų, galinčių sukelti slogą. Persirgęs vieno viruso sukelta infekcine liga, netrukus kūdikis gali užsikrėsti kitu. Tada mamai gali atrodyti, kad mažylis serga lėtine liga. Pirmomis ligos dienomis virusų sukeltai slogai būdingas nosies užburkimas ir bespalvės išskyros. Vėliau nosies sekretas tirštėja, tampa gelsvas ar žalsvas. Infekcinę slogą dažnai lydi padidėjusi kūno temperatūra, kosulys, pablogėjęs kūdikio apetitas. Retesnė slogos priežastis - alergija. Kūdikio nosytę gali suerzinti kvepalai, tabako ar dūmų kvapas, nevėdintų patalpų oras. Alerginei slogai būdingos gausios, vandeningos išskyros ir čiaudulys be ūminės infekcijos požymių. Kadangi kūdikio gleivinė yra labai puri, nosytėje greitai susikaupia daug gleivių. Pirmoji pagalba - lengvai pirštais spustelėkite nosies sparnelius, ir gleivės lengvai išbėgs. Jas švelniai nuvalykite marlės gabalėliu, suvilgytu ramunėlių ar medetkų nuoviru. Mažasis dar nemoka išsišnypšti, todėl tėvai turėtų įsigyti specialų guminį balionėlį. Mažylio nosies išskyras reikėtų atsargiai išsiurbti šiuo balionėliu-kriaušele. Odelę apie nosies landą ištepkite riebiu maitinamuoju kremu, aliejuku ar tepalu. Reikėtų nepamiršti, kad mažajam daug sunkiau kvėpuoti nei vaikui ar suaugusiajam, todėl nepamirškite reguliariai vėdinti patalpas, venkite namų aplinkoje dūmų, įvairių erzinančių kvapų. Kol kūdikėlis mažas, jis yra labai pažeidžiamas, todėl jo gydymo galimybės yra ribotos. Pavyzdžiui, negalima lašinti vaistų, kurių sudėtyje yra kamparo aliejaus, mentolio. Mamos, mėgstančios gydyti liaudiškomis priemonėmis, turėtų žinoti, kad česnako, svogūnų, juodųjų ridikų sultys yra stiprūs gležnos kūdikių nosies gleivinės dirgikliai, todėl jie netinkami slogai gydyti. Dažniausia mamų klaida - savarankiškas cheminių nosies lašų ir aerozolių naudojimas. Norėčiau priminti, kad ilgalaikis tokių vaistų vartojimas gali sukelti medikamentinę slogą. Kartais tėvai nori, kad jų vaikų slogai gydyti būtų skiriama antibiotikų. Ypač tėvai išsigąsta, kai kūdikiai karščiuoja. Tai klaidinga nuostata, nes antibiotikai virusų neveikia ir nuo peršalimo ligų komplikacijų neapsaugo. Didžiausias skirtumas yra tas, kad kūdikiui yra reikalingas didesnis slaugos poreikis, rimčiau reikia stebėti ligos simptomus bei mažylio savijautą.
Kūdikio Kvėpavimo Stebėjimas
Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sek. kvėpavimo pauzė. Jei naujagimis išnešiotas, apnėja laikoma 15 sek. Kai kuriuose šaltiniuose apnėja įprasta vadinti bet kokios trukmės kvėpavimo pauzes, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus. Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12-15 sek. Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos. Kartais tėvams sunku pastebėti, kad naujagimis nustojo kvėpuoti. Jei ir po minėtųjų priemonių kūdikis nepradėjo kvėpuoti, galiausiai reikės daryti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją pagalbą. Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius - kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sek. ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sek. Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų. Kontroliuokite aplinkos temperatūrą. Stebėkite, ar kūdikis gali laisvai kvėpuoti per nosį.
#