Šiame straipsnyje aptarsime pūslelių ant kūdikio voko priežastis ir gydymo būdus, remiantis įvairių šaltinių informacija. Svarbu suprasti, kad bet kokie odos pokyčiai kūdikiui reikalauja atidaus stebėjimo ir, esant abejonėms, būtina kreiptis į gydytoją.
Įvadas
Kūdikių oda yra labai jautri ir linkusi į įvairius bėrimus. Pūslelės ant voko gali sukelti nerimą tėvams, tačiau dažniausiai tai nėra pavojinga būklė. Svarbu atskirti įvairias pūslelių priežastis ir žinoti, kada būtina kreiptis į specialistą.
Blefaritas: Vokų Krašto Uždegimas
Blefaritas - tai vieno arba abiejų vokų krašto uždegimas. Neretai blefaritas apibūdinamas kaip lėtinė akies patologija, kuriai būdinga voko uždegimas ir protarpiniai ligos paūmėjimai. Anatomiškai skiriami du blefarito tipai: priekinis ir užpakalinis.
Ligos Apibūdinimas ir Lokalizacija
Sergant blefaritu, pažeidžiamas organas yra akių vokai. Esant priekiniam blefaritui, pažeidimas lokalizuojasi ant išorinės (priekinės) voko briaunos, kur tvirtinasi blakstienos. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl uždegimo, kuris apima voko kremzlės (Meibomo) liaukų ištekamąsias angas ir lokalizuojasi ties vidine (užpakalinė) voko briauna, kuri liečiasi su akies obuoliu. Užpakalinis blefaritas kartais dar gali būti vadinamas Meibomo liaukų disfunkcija.
Blefarito Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Priekinio blefarito dažniausiai skiriami 2 variantai: stafilokokinės infekcijos sukeltas ir seborėjinis blefaritas, kuris dažnai pasireiškia kartu su galvos odos pleiskanojimu. Užpakalinis blefaritas vystosi dėl Meibomo liaukų funkcijos sutrikimo. Užpakalinio blefarito atsiradimui įtakos turi raudonieji spuogai ir seborėjinis dermatitas. Raudonieji spuogai siejami su riebalinių liaukų hipertrofija ir užsikimšimu. Nors Meibomo liaukos yra pakitusios riebalinės liaukos, tačiau raudonieji spuogai gali sąlygoti ir jų disfunkciją. Be to, pacientams, sergantiems užpakaliniu blefaritu, taip pat būna pakitusi ir Meibomo liaukų sekreto sudėtis. Dėl pakitusios Meibomo liaukų sekrecijos, sumažėja ašarų plėvelėje esančių lipidų sluoksnis, ir ašarų plėvelė tampa mažiau patvari. Taip pat Meibomo liaukų sekreto pakitimai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms, kurios patekusios į liauką sukelia jos uždegimą. Ilgai besitęsiantys Meibomo liaukų uždegimai gali sukelti jų fibrozę, pažeidžiamas vokas, pažeidimų gali atsirasti net ir akių paviršiuje.
Taip pat skaitykite: Faktai ir mitai apie kūdikių akių spalvą
Ūmus blefaritas gali būti susijęs su alergija vaistams ar chemikalams. Lėtinio blefarito atsiradimui įtakos turi ir buvimas dūmuose, smoge, kontaktas su chemikalų garais ir kitais dirgikliais. Labai retais atvejais blefaritą gali sukelti virusai, parazitai ar blefaritas gali būti kitos ligos simptomas, pvz.: Sjogren sindromo.
Blefarito Simptomai ir Požymiai
Blefaritu sergantys pacientai gali nejausti jokių simptomų ir kreipiasi į gydytoją tik todėl, kad akių vokai yra paraudę ir negražiai atrodo. Kitiems pacientams būdingi akių sudirgimo simptomai. Dažniausiai pasitaikantys pacientų nusiskundimai yra:
- Akių paraudimas
- Ašarojimas ar akių sausumas
- Smėlio ar deginimo pojūtis akyse
- Akies vokų niežulys
- Vokų paraudimas, patinimas
- Traiškanotos, sulipę blakstienos ryte
- Pleiskanojanti vokų oda
- Šviesos baimė
- Pablogėjęs matymas
Blefarito Diagnostika
Blefaritas diagnozuojamas remiantis paciento nusiskundimais ir nuodugnia paciento apžiūra. Svarbu sužinoti ligos trukmę, ar pacientas rūko, galimą kontaktą su alergenais, kontaktinių lęšių nešiojimą ar retinoidų vartojimą, kas gali išprovokuoti blefarito atsiradimą.
Apžiūros metu galima nustatyti su blefaritu susijusias būkles. Seborėjiniam dermatitui būdinga niežtinti ir pleiskanota veido bei galvos oda, raudoniesiems spuogams būdinga veido paraudimas, sutrūkusios ar išsiplėtusios kraujagyslės ant skruostų ir nosies, raudona ar patinusi nosis, pūlinėliai. Esant seborėjiniam blefaritui, apžiūrint paciento vokus, matomos prie blakstienų prilipusios pilkšvos pleiskanos, o stafilokokų sukeltam blefaritui būdinga aplink blakstienas susidaręs kietas šašelis („apykaklė“).
Apžiūrėjus voką per plyšinę lempą, galima nustatyti ir užpakalinį blefaritą. Esant Meibomo liaukų disfunkcijai, voko krašte matomos padidėjusios ir užsikimšusios gelsvu ar balkšvu tirštu sekretu Meibomo liaukų žiotys.
Taip pat skaitykite: Apie kraujosruvas kūdikiams
Apžiūrint sergančio lėtiniu blefaritu paciento blakstienas, galima pastebėti jų pakitimų: trichiazė (netaisyklingai augančios blakstienos), blakstienos gali būti iškritusios ar netekusios pigmentacijos. Dėl randinių pakitimų gali išsvirsti (ectropion)arba įvirsti (entropion) akies vokas.
Taip pat sergant blefaritu gali būti stebima paraudusios akių junginės, kartais nustatomi ir pažeidimai ragenoje. Beveik visada blefaritas pažeidžia abi akis. Jei pacientui nustatytas sunkiai pasiduodantis gydymui vienos pusės blefaritas, pacientą reiktų ištirti dėl galimo navikinio voko odos proceso. Supiktybėjimą taip pat reiktų įtarti, jei voko krašte susidaro gumbuotas darinys, atsiranda išopėjimai, dideli randai ar stebimi mazgeliai junginėje, apsupti uždegimo.
Blefarito Gydymas
Svarbiausia blefarito gydyme yra paciento mokymas. Kadangi blefaritas yra lėtinė akių būklė, todėl gydymo tikslas yra palengvinti ligos paūmėjimo simptomus ir išvengti ar kiek įmanoma sumažinti ligos pasikartojimus. Gydant blefaritą, svarbu tinkama ir ilgalaikė vokų krašto higiena. Nuo pačio voko krašto (ne nuo voko odos) turi būti pašalinamos prilipusios pleiskanos, traiškanos, nuvalomos liaukų žiotys. Valymui naudojamas paprastas vanduo, į vandenį galima įpilti vaikiško šampūno. Valant voko kraštą, stengtis neliesti akies obuolio. Nuvalius voko kraštą, ant voko dedami šilti kompresai. Kompresai suskystina Meibomo liaukos sekretą ir pagerina jo nutekėjimą. Esant ūmiam blefaritui, kompresai turėtų buti laikomi 5-10 minučių ir dedami 2-4 kartus per dieną, o tarp paūmėjimų juos reikia dėti rečiau. Naudinga po šilto kompreso švelniais sukamaisiais judesiais pamasažuoti akies voko kraštą, ypač jei tai užpakalinis blefaritas. Sunkesniais atvejais, kai anksčiau minėtos priemonės efekto neduoda, blefarito gydymui naudojami antibiotikų tepalai ar geriamieji antibiotikai (tetraciklinas). Antibiotikų tepalai turi būti tepami tiesiai ant voko krašto iki 4 kartų per dieną. Kai kuriais ūmaus blefarito atvejais, kai liga nepasiduoda gydymui, akių ligų gydytojai gali paskirti trumpą vietinių gliukokortikoidų kursą.
Kitos Galimos Priežastys
Be blefarito, pūsleles ant kūdikio voko gali sukelti ir kitos priežastys:
- Miliumai: Tai nedidelės, nepavojingos baltos spalvos cistos, atsirandančios, kai po oda susidaro joje esančių baltymų keratinų sankaupa. Miliumai dažnai išnyksta savaime ir beveik niekada nebūna rimtos odos būklės simptomai.
- Hidradenomos: Tai nekenksmingi prakaito liaukų navikai. Jos gali būti baltos, geltonos, odos spalvos, rausvos arba rudos ir dažnai atsiranda grupėmis paakiuose arba ant skruostų. Paprastai hidradenomos nesukelia skausmo ir dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
- Miežiai: Tai paraudęs, spuogą primenantis skausmingas gumbas, iškylantis dėl plauko folikulo infekcijos. Miežiai dažniausiai pažeidžia išorinį voko paviršių ir atrodo kaip spuogo pavidalo masė su galvute. Vis dėlto miežis gali išsivystyti ir akies voko viduje ir tokiu atveju sukelti sutinimą.
- Chalazionai: Tai iškilimas ar gumbelis, atsirandantis dėl riebalų liaukos užsikimšimo. Kitaip nei miežiai, chalazionai nėra infekcijos požymiai, tačiau jie gali ilgiau nepraeiti, be to, kartais iškyla išnykus miežiui.
- Prakaitinis bėrimas (Miliaria): Tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas. Kūdikiams bėrimas lokalizuojasi odos raukšlėse: kakle, kirkšnyse, pažastyse.
- Naujagimių spuogai: Baltieji naujagimių spuogai (lot. Milia neonatorum) - nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Naujagimių aknė - nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi.
- Pūslelinė (Herpes): Užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Pūslelinė pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Nors daugelis pūslelių ant kūdikio voko priežasčių nėra pavojingos, būtina kreiptis į gydytoją, jei:
Taip pat skaitykite: Viskas apie įgimtą ptozę
- Pūslelės didėja arba plinta.
- Atsiranda pūlių arba kraujavimo požymių.
- Kūdikis jaučia skausmą arba diskomfortą.
- Akių vokai paraudę, patinę ir niežti.
- Kūdikis karščiuoja.
- Pastebimi regėjimo sutrikimai.
Gydymo Būdai
Gydymo būdas priklauso nuo pūslelių priežasties. Dažniausiai rekomenduojama:
- Šilti kompresai: Padeda sumažinti uždegimą, skausmą ir paskatinti natūralų gijimą.
- Vokų higiena: Švelnus vokų valymas šiltu vandeniu arba specialiais valikliais.
- Antibiotikų tepalai arba lašai: Skiriami esant bakterinei infekcijai.
- Antivirusiniai vaistai: Skiriami esant pūslelinei.
- Chirurginis pašalinimas: Retais atvejais, kai pūslelės didelės ir trukdo regėjimui, gali būti reikalingas chirurginis pašalinimas.
Prevencija
Norint išvengti pūslelių ant kūdikio voko, svarbu:
- Laikytis tinkamos higienos.
- Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
- Naudoti tik švarius rankšluosčius ir patalynę.
- Atsargiai plauti kūdikio veidą, vengiant stipraus trynimo.
- Jei kūdikis nešioja kontaktinius lęšius, juos tinkamai prižiūrėti.
Vaistų Vartojimas
Jeigu gydytojas paskyrė vaistus, svarbu laikytis šių nurodymų:
- Visada vartokite vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas.
- Jeigu AZARGA (pavyzdžiui, akių lašai) pradedate vartoti vietoj kitų akių lašų, kuriais gydoma glaukoma, turite nutraukti kitų vaistų vartoti ir kitą dieną pradėti vartoti AZARGA.
- Siekiant išvengti lašintuvo galiuko ir suspensijos užteršimo, būtina stengtis lašintuvo galiuku neliesti akių vokų, aplinkinių sričių ar kitų paviršių.
- AZARGA lašinkite į abi akis tik tuo atveju, jei taip nurodė gydytojas.
- Sulašinę AZARGA, akies kampą prie nosies prispauskite pirštu ir dvi minutes palaikykite.
- Jeigu vartojate ir kitus akių lašus arba akių tepalą, tarp vaistų vartojimo reikia daryti ne trumpesnę kaip 5 minučių pertrauką.
- Pamiršus pavartoti AZARGA, susilašinkite kitą dozę kaip suplanuota. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti pamirštąją dozę.
- Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Svarbu! AZARGA sudėtyje yra konservanto (benzalkonio chlorido), todėl minkštieji kontaktiniai lęšiai gali absorbuoti benzalkonio chloridą ir gali pasikeisti kontaktinių lęšių spalva. Prieš šio vaisto vartojimą kontaktinius lęšius reikia išimti ir vėl juos galima įdėti ne anksčiau kaip po 15 min.